Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje vis daugiau kalbama apie „fintech“ srities verslų plėtrą, beribes jų perspektyvas bei ateityje išryškėsiančią naudą Lietuvos ekonomikai. Tačiau neretai publikuojamų straipsnių, komentarų ar ataskaitų „žvaigždėmis“ tampa Lietuvoje įsikurusių tarptautinių įmonių, tokių kaip „Revolut“, „Google“, „Instarem“ padaliniai. Atvirai bei pagrįstai džiaugiamasi, jog teigiama reguliacinė bei verslo aplinka į mūsų šalį padeda pritraukti didžiuosius užsienio „fintech“ žaidėjus, tačiau kyla klausimas, ar taip pat turime Lietuvoje įkūrtų inovatyvių finansų srityje veikiančių verslų, kurie ateityje gali tapti „fintech“ „vienaragiais“ (startuoliai, kurių vertė siekia 1 milijardą JAV dolerių). Siekiant atsakyti į šį klausimą svarbu apžvelgti pastarojo meto pasaulinės „fintech“ industrijos augimo tendencijas bei atitinkamai įvertinti Lietuvos „fintech“ startuolių imtį bei jų perspektyvas pasauliniame „vienaragių“ kontekste.

Visų pirma svarbu pažymėti jog pasaulinė „fintech“ industrija nenustoja sparčiai augti ir pritraukia vis didesnį investuotojų dėmesį. Rinkos tyrimų bendrovės „CB Insights“ duomenimis, 2014 – 2018 m. pasaulinės investicijos į „fintech“ įmones padidėjo beveik penkis kartus – nuo 8,3 iki 39,5 mlrd. JAV dolerių. Rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ industriją didėja globaliu mastu: rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ verslus JAV per pastaruosius penkerius metus išaugo dukart, Azijoje – beveik 8 kartus, Europoje – triskart ir 2018 m. siekė 3,5 mlrd. JAV dolerių. Dėmesys ir investicijų apimtys į „fintech“: industriją taip pat auga ir kitose regionuose, tačiau šiuo metu dominuojančias pozicijas investicijų į šią industriją atžvilgiu išlaiko JAV, Azija ir Europa – kartu paėmus, šioms rinkoms 2018 m. teko 96 proc. visų investicijų į „fintech“ rinką. Europos dalis visame investicijų į „fintech“ „pyrage“ pernai sudarė 13 proc., o bendrai paėmus ES rinkoje buvo sudaryti 367 rizikos kapitalo investicijų į „fintech“ įmones sandoriai. Palyginimui, 2014 m. tokių sandorių Europoje buvo tik 144. Atitinkamai auga ir „vienaragių“ skaičius. Šiuo metu „CB isights“ duomenimis 34 „fintech“ verslai gali vadintis „vienaragiais“ – nuo 2018 metų pradžios šį „klubą“ papildė trečdalis (11) naujų vardų. Tokios augimo tendencijos palankios Lietuvos „fintech“ verslams – tebeaugantis investuotojų susidomėjimas šia industrija bei natūraliai kylanti konkurencija atrasti naująjį „vienaragį“ verčia užsienio rizikos kapitalo atstovus plėsti savo akiratį bei ieškoti perspektyvių startuolių naujose geografijose – tokiu būdu atsiranda daugiau galimybių pažengusiems Lietuvos „fintech“ verslams būti pastebėtiems bei pritraukti investicijas tarptautinei plėtrai.

“Investuok Lietuvoje” atliktas Lietuvos „fintech“ rinkos tyrimas rodo, kad šis sektorius mūsų šalyje šiuo metu taip pat išgyvena sparčios plėtra etapą: 2018 m. Lietuvoje veikė 170 „fintech“ įmonės ir, palyginti su 2014 m., jų skaičius išaugo triskart (2014 m. – 55 „fintech“ bendrovės). Vien 2018 m. „fintech“ ekosistemoje veikiančių startuolių skaičius Lietuvoje padidėjo 45 proc., o šiuo metu tokios įmonės įdarbina apie 2 700 specialistų. 70% visų Lietuvoje veikiančių įmonių (120) savo gimtąja šalimi vadina Lietuvą. Atsižvelgiant į salyginai didelę „fintech“ verslų imtį Lietuvoje – „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 metų gale mūsų šalyje iš viso veiklą vykdė kiek daugiau negu 500 startuolių – galima daryti išvadą, jog lietuviai save laiko kompetetingais specialistais finansinių technologijų srityje bei atitinkamai statistiškai didėja tikymybė, jog netolimoje ateityje išvysime lietuvių įkūrtą pasaulinio lygio „fintech“ žaidėją.

Technologinė pažanga teigiamai keičia nusistovėjusius produktus bei procesus visose kertinėse finansinių paslaugų rinkose: skolinime, pinigų pervedimų versle, mokėjimų apdorojime. Norint išvystyti „fintech“ „vienaragį“ nebūtina stengtis iš esmės pakeisti nusistovėjusios tvarkos įvardintose multimilijardinėse finansų srityse – užtenka sukūrti konkurencingą produktą pasirinktoje industrijos nišoje. Tarptautiniu mastu skaičiuojama per 20 sričių finansų industrijoje, kuriose „fintech“ įmonės

siūlo inovatyvius, klientų susidomėjimą jau spėjusius pritraukti sprendimus bei sėkmingai konkuruoja su prieš tai daugelį dešimtmečių grėsmės nejautusiais bankais, draudimo įmonėmis bei kitais finansų sektoriuje veikiančiais senbuviais.

Kalbėdami apie alternatyviojo skolinimo „fintech“ rinką bei Lietuvos startuolių progresą joje, turėtume išskirti dvi pagrindines kryptis. Įmonių finansavimo segmente lyderio pozicijas mūsų šalyje užima prieš trejus metus Lietuvos verslininkų įkūrtas startuolis „SME Finance“, kuris mažoms bei vidutinėms įmonėms teikia sąskaitų finansavimo, gautinų sumų draudimo bei struktūrinių paskolų paslaugas. Iš viso „SME Finance“ nuo veiklos vykdimo pradžios suteikė finansavimo už daugiau negu 120 milijonų eurų. Tuo tarpu iš Lietuvoje įkūrtų tarpusavio skolinimo platformų reikėtų išskirti pradininkus „Savy“, kurie nuo 2015 metų pradžios jau yra išdavę daugiau negu 18 milijonų eurų paskolų. Taip pat pastaraisiai metais sparčiausiai Lietuvos rinkoje augančią „NEO Finance“, kurios 2019 metų planuose – viešasis akcijų platinimas „ Nasdaq First North“ vertybinių popierių biržoje. Šių startuolių verslo modelius validuoja ir tai, jog tarptautiniu mastu alternatyvaus finansavimo srityje galima rasti ne vieną pripažintą „vienaragį“.„Kabbage“, „Lending Club“, „Tuandaiwang“, „soFI“, „Lu.com“ – visos šios įmonės yra pasiekusios bent jau 1 mlrd. JAV dolerių vertę. Iš pirmo žvilgsnio, galima susidaryti nuomone, jog didelių tiesioginių konkurentų egzistavimas mažina Lietuvos įmonių galimybes plėstis – juk įprasta galvoti, kad, startuoliai turi pasižymėti unikalumu. Tačiau reikia suprasti „fintech“ verslų atakuojamų rinkų apimtis bei augimo tempą – remiantis „Statista“ duomenimis vien tik pasaulinės tarpusavio skolinimo platformų rinkos dydis per ateinančius 6 metus išaugs iki 1 trilijono JAV dolerių. Taigi, išvardinti rinkos lyderiai užima viso labo nedidelę pasaulinės rinkos dalį, o jų egzistavimas bei patirtis suteikia vertingos informacijos rinką sudrebinti besiruošiantiems startuoliams. Lietuvos alternatyvaus skolinimo rinka galima apibūdinti kaip sparčiai besivystančią – jos žaidėjai supranta, jog spartus pasaulinis srities augimas atveria galimybes ir regioninėms įmonėms plėstis bei pasiekti „vienaragio“ statusą. Todėl nesnuostabu, jog šioje srityje veikiančių startuolių perspektyvas turėtume vertinti itin palankiai.

Vienos iš kertinių bankininkystės sričių – tarptautinių pinigų pervedimų – rinką bando sudrebinti turbūt garsiausias Lietuvos „fintech“ srities atstovas „TransferGo“. 2012 metais įkūrtas startuolis teikia pinigų pervedimo, valiutų konversijos paslaugas tiek individualiems asmenims, tiek verslams. Veikla vykdoma 47 pasaulio valstybėse tarp kurių kaimyninė Latvija bei tolimosios Indija ar Australija. Iš viso 2018 metų gale įmonė viešai skelbė, jog jos paslaugomis naudojasi 833 000 klientų. Šio startuolio plėtrą įvertino ir užsienio rizikos kapitalo investuotojai. Iki šiol „TransferGo“ yra pritraukęs 41 milijoną JAV dolerių. Šioje rinkoje sėkmingai verslą vystantys Lietuvos atstovai vėlgi nėra unikalūs bei išskirtiniai – geriausias to pavyzdys panašiu verslo modeliu besiremiantis estų piniginių perlaidų „vienaragis“ „Transferwise“. Nepasaint to sugebėjimas teikti aukšto lygio paslaugas bei gebėjimas atrasti bei sutelkti dėmesį į konkrečias rinkas – Turkiją, Indiją, Ukrainą, Rusiją – padeda TransferGo užimti svarbią vietą rinkoje bei toliau sėkmingai augti.

Taip pat galimybes plėstis į užsienio rinkas Lietuvos startuoliams atveria ir milžiniška skaitmeninių mokėjimų apdorojimo rinka. Šią sritį galima laikyti viena iš „fintech“ proveržio pradininkių: 2011 metais pirmuoju „fintech“ „vienaragiu“ pasauliniu mastu tapo Švedijoje įsikūręs startuolis „Klarna“, kuris teikia mokėjimų paslaugas e-komercijos verslams, 2014 metais tokį pat statusą pasiekė iš JAV kilęs „Stripe“, kurio vertė praėjusių metų rudenį pasiekė 20 milijardų JAV dolerių. Tiesa šių anktyvųjų „žvaigždžių“ gimimas neapribojo galimybių naujiems startuoliams įžengti į mokėjimų rinką – remiantis „Crunchbase“ duomenų baze iš viso didesnio negu 50 milijonų JAV dolerių finansavimo per savo gyvenimo laikotarpį yra sulaukusi 141 su mokėjimų industrija susijusi įmonė, o šios srities „vienaragių“ sąrašas papildomas naujais vardais nuolatos – „šviežiausiu“ mokėjimų

srities startuoliu pasiekusiu 1 mlrd. JAV dolerių vertę turėtume laikyti Pietų Korėjos įmonę „Toss“. Iš pažengusių mūsų šalies skaitmeninių mokėjimų paslaugas siūlančių startuolių reikėtų išskirti „Mistertango“, kuris save pozicionuoja ne tik kaip paprastų mokėjimų apdorojimo partnerį, bet ir įgalina atsiskaitymus kripto-valiutomis. Taip pat lietuvių įkūrtą įmonę „Worapay“, kuri yra sulaukusi investicijų iš užsienio rizikos kapitalo fondo „Entree Capital“, o jos sukūrtos mokėjimų platformos klientų gretose galime pastebėti tokius vardus kaip „Lloyds Bank“, „Zapper“, „Mastercard“. Suprantant, tai jog skaitmeninių mokėjimų rinkos dydis remiantis „BNP Paribas“ vykdyto tyrimo duomenis 2020 metais turėtų pasiekti 726 milijardus JAV dolerių, bei darant prielaidą, jog bus atliekami teisingi žingsniai puoselėjant savo konkurencinius pranašumus bei siekiant įžengti į naujas rinkas, galima įžvelgti šių startuolių perspektyvą tapti tarptautiniais lyderiais.

Apžvelgti Lietuvos „fintech“ industrijos lyderiai – tai perspektyvūs verslai, jau turintys platų klientų ratą bei dedantys žigsnius užsienio rinkose. Tačiau kyla klausimas ar jų plėtros tempas yra pakankamas pasiekti „vienaragio“ statusą bei kokie veiksmai turėtų jį paspartinti. Žvelgiant į sėkmingų tarptautinių startuolių pavyzdžius, reikėtų išskirti finansavimo svarbą – įprastai „vienaragiai“ pasižymi stambiomis bei svarbiausą reguliariomis injekcijomis iš investuotojų, kurios padeda startuoliams išlaikyti spartų augimą ne tik vietinėse bet ir užsienio rinkose. Lietuvoje finansavimo galimybių išties yra, tačiau norėtųsi, jog investuotojai daugiau bendradarbiautų – prie perspektyvaus bei savo komercinį potencialą įrodžiusio startuolio plėtros turėtų prisidėti ne vienas ar keli, tačiau visa grupė investuotojų, tokiu būdu suteikiant jam galimybę būti konkurencingu stambiose rinkose. Taip pat svarbu, kad šiems startuoliams pavyktų sudaryti savo komandas iš kompetetingų specialistų, kurie suprastų, tai jog „fintech“ industrijoje nebūtina „išrasti dviračio“, tereikia sekti esamų „vienaragių“ pėdomis bei teikti patogesnius egzistuojančius sprendimus bei tokiu būdu užpildyti milžiniškos rinkos nišas.

Žvelgiant į anktyvosios stadijos Lietuvos „Fintech“ startuolių progresą rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris Audrius Milukas pažymi, jog perspektyvių verslų yra: „Reikėtų išskirti klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos srityse technologinius sprendimus plėtojančius startuolius „Ondato“ bei „Idenfy“, mobiliosios bankininkystės sprendimus teikiantį „Paysolut“ bei draudimo rinką siekiantį sudrebinti – „Ooniq“. Tačiau kaip ir kitose srityse jaunų „fintech“ startuolių skaičių bei augimo tempą riboja vis dar neišsivysčiusi startuolių finansavimo ekosistema Lietuvoje: „Pastaruoju metu matome teigiamą tendenciją, jog mūsų šalyje bei regione atsiranda vis daugiau rizikos kapitalo fondų, tačiau svarbu pažymėti, jog Lietuvoje dauguma startuolių „neužauga“ iki tokio lygio verslų, kuriuos įprastai finansuoja fondai. Pirmuosius inovatyvių įmonių žingsnius turėtų finansuoti verslo angelai – jų tinklas Lietuvoje buvo įkūrtas tik praėjusiais metais. Norėtųsi, jog ši investuotojų grupė pasipildytų didesniu būriu aktyvių investuotojų bei taip pat sulauktų didesnės paramos iš Lietuvos institucijų, kurios rūpinasi mūsų šalies startuolių ekosistemos plėtra – teigė Audrius Milukas. Taip pat anot rizikos kapitalo eksperto – norėtųsi, jog startuolių įkūrėjai turėtų daugiau drąsos: „Neretai pastebime atvejus, kuomet išties kompetetingi specialistai nesiryžta palikti gerai apkomamų darbų tam, jog skirtų visą dėmesį savo perspektyvių įdėjų vystymui“.

Išsamiau pažvelgus į Lietuvos „fintech“ startuolių ekosistemą, tampa akivaizdu, jog turime džiaugtis ne tik dėl to, jog mūsų šalyje padalinius steigia tarptautiniai „vienaragiai“, tačiau ir todėl, kad veiklą sėkmingai vykdo Lietuvoje įkūrtos „fintech“ įmonės. Visų pirma, reikėtų išsskirti sparčiai augančius bei užsienio investuotojų dėmesį patraukusius startuolius: „SME Finance“, „Savy“, „NEO Finance“ „Transfergo“, „Worapay“, „Mistertango“. Tai, kad šių verslų technologiniai sprendimai bei verslo modeliai atranda savo vietą milžiniškose bei nuolat augančiose finansinių paslaugų rinkose, suteikia optimizmo prognozuojant jų tolimesnę tarptautinę plėtra bei atitinkamai verčių augimą. Taip pat

pozityviai nuteikia ir didėjantis perspektyvių ankstyvosios stadijos „fintech“ verslų skaičius. Vis dėlto siekiant netolimoje ateityje turėti Lietuvoje įkurta „fintech“ vienaragį reikėtų pasitempti visiems startuolių ekosistemos dalyviams: verslų įkūrėjams reikėtų nebijoti plėtoti jau išrastų bei pasauliniu mastu sėkmingai taikomų sprendimų, investuotojai turėtų dažniau būrtis į grupes bei atlikti bendras investicijas, spauda bei valstybinės institucijos turėtų aktyviau pabrėžti jaunų Lietuvos įmonių potencialą bei tokiu būdu didinti verslo angelų gretas, o tarptautinėse įmonėse dirbantiems specialistams norėtųsi palinkėti drąsos siekti savo tikslų bei įgyvendinti sugalvotas įdėjas.

Print Friendly, PDF & Email