1. Ar keičiantis suteiktos garantijos sąlygoms, kai pratęsiamas garantijos galiojimo terminas, papildomam garantijos terminui turi būti skaičiuojama papildoma de minimis pagalba?

Taip. Papildoma de minimis pagalba turi būti skaičiuojama papildomam garantijos galiojimo terminui, nes tokiu būdu suteikiama nauja pagalba.

2. Kaip turėtų būti skaičiuojama de minimis pagalba ūkio subjektui, kurį sudaro kelios įmonės, iš kurių viena vykdo krovinių vežimo keliais veiklą, o kitos – veiklas , nesusijusias su šia veikla?

Susijusių įmonių grupei priklausančiai krovinių vežimu keliais užsiimančiai įmonei, galėtų būti suteikta de minimis pagalba, neviršijanti 100 000 EUR ribos, o visai įmonių grupei (kartu su minėta įmone) – iki 200 000 EUR, su sąlyga, kad tinkamomis priemonėmis būtų užtikrinamas veiklų atskyrimas ir atitikimas Reglamente Nr. 1407/2013 nurodytoms sąlygoms dėl pagalbos panaudojimo, nepriklausomai nuo to, kuriai įmonei iš susijusių įmonių grupės de minimis pagalba buvo suteikta pirmiausia.

3. Jeigu teisingai suprantame, jei SVV į bent vieną Klausimyno III dalies punkto klausimą atsako teigiamai, darome išvadą, kad jam automatiškai taikomos kolektyvinio nemokumo procedūros ir de minimis pagalba negali būti teikiama.

Ne, nemokumo procedūros jam automatiškai nėra taikomos.

4. Kaip reikėtų traktuoti įmonę jei SVV teigiamai atsakytų tik į III dalies C punkto a) papunkčio klausimą? Juk gana reali tikimybė, kad SVV kurį laiką gali dirbti nuostolingai, arba turėti mažareikšmių skolinių įsipareigojimų, pvz., savo įmonės telefono ryšio operatoriui, 50 Eur skolą už komunalines paslaugas, kt.

Jeigu klausimyno III dalies C punkto a) klausimo atveju įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tuomet pagal Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 p. įmonei gali būti inicijuojama bankroto procedūra. Todėl tokia įmonė neatitinka Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 4 str. 6 dalies A punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pagal nacionalinės teisės kriterijus, kreditorių prašymu įmonei gali būti taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Mūsų siūlymas – įmonei sumokėti pradelstus darbo užmokesčio įsipareigojimus ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

5. Kaip reikėtų traktuoti įmonę jei SVV teigiamai atsakytų tik į III dalies C punkto b) papunkčio klausimą?

Klausimyno III dalies C punkto b) papunkčio atvejais jei yra nurodyta situacija, vertiname pradelsto įsipareigojimo dydį su balansine turto verte. Jeigu pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, de minimis pagalba negali būti teikiama.

6. Kaip reikėtų traktuoti įmonę jei SVV teigiamai atsakytų tik į III dalies C punkto c) papunkčio klausimą?

Klausimyno III dalies C punkto c) papunkčio atveju situacija analogiška 2 klausimo atsakyme aprašytam variantui.

7. Kaip reikėtų traktuoti įmonę jei SVV teigiamai atsakytų tik į III dallies E punkto a) papunkčio klausimus?

Klausimyno III dalies E punkto a) papunktyje nustačius faktą reikėtų papildomai pažiūrėti, ar nuostoliai didėjantys (mažėjantys) ir ar neviršija pusės nuosavo kapitalo dydžio. Jeigu nuostoliai didėja ir/ ar viršija pusę nuosavo kapitalo, de minimis pagalba neteiktina (1 ).

8. Jeigu bent į vieną I dalies a-g punktų klausimus atsakoma „TAIP“, tuomet Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre reikėtų tikrinti atsakymuose paminėtas įmones ir išsiaiškinti, ar bendra de minimis pagalbos suma neviršija maksimaliai galimos de mininis pagalbos sumos?

Taip, reikėtų Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre tikrinti visas atsakymuose paminėtas įmones ir išsiaiškinti, ar bendra de minimis pagalbos suma neviršija maksimaliai galimos de mininis pagalbos sumos.

9. Kodėl II dalies 4 punkto klausime taip išsamiai prašoma atsakyti į klausimus įmonės suskaidymo atveju? (Ar iki suskaidymo veikusiai įmonei buvo suteikta de minimis pagalba, jos dydis ir kokiai veiklai ji buvo panaudota?)

Įmonės suskaidymo atveju iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri perėmė veiklą, kuriai vykdyti ir buvo de minimis panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.

10. Jeigu bent į vieną II dalies a-d punktų klausimus atsakoma „TAIP“, tuomet Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre reikėtų tikrinti atsakyme paminėtas įmones ir išsiaiškinti, ar bendra de minimis pagalbos suma neviršija maksimaliai galimos de minimis pagalbos sumos?

Taip, reikėtų Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre tikrinti visas atsakymuose paminėtas įmones ir išsiaiškinti, ar bendra de minimis pagalbos suma neviršija maksimaliai galimos de mininis pagalbos sumos.

11. Ar pasikeitus duomenims apie įmonę, įmonės dalyvius (akcininkus, savininkus, narius), įmonės veiklą, įmonės finansinę būklę reikėtų nedelsiant informuoti apie tokius pasikeitimus?

Taip. Informuoti apie pasikeitimus įsipareigojate, pasirašydami de minimis pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinantį klausimyną pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013.

12. Ar būtina atsakyti į visus klausimyno klausimus?

Taip, būtina. Negali būti palikti tušti laukeliai.

13. Ar dvi įmonės, valdomos asmens kuris turi verslo liudijimą tačiau faktiškai ekonominės veiklos nevykdo, bus laikomos viena įmone (vienu subjektu) de minimis reglamento prasme?

Jeigu fizinis asmuo turi verslo liudijimą, patentą ar kitą dokumentą suteikiantį jam teisę vykdyti ekonominę veiklą jo valdomos įmonės bus susijusios ir jie trys (fizinis asmuo turintis teisę vykdyti ekonominę veiklą ir dvi jo valdomos įmonės) bus laikomos vienu subjektu.

14. Kas yra „lemiama įtaka“?

Tai situacija kai įmonė neturi kontrolinės akcijų dalies bet turi teisę be kitų akcininkų sutikimo priimti sprendimus dėl pavaldžios įmonės. Pavyzdžiui, lemiama įtaka galėtų pasireikšti įmonei turint veto teisę dėl pavaldžioje įmonėje priimamų svarbių sprendimų.

15. Ar įmonės, kurios de minimis reglamente nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone?

Taip. Viena įmone laikomos visos susijusios įmonės kaip pavaizduota paveikslėliuose.

img-DUK-schema-15

 

16. Ar įmonės valdomos fizinio asmens, nevykdančio ekonominės veiklos , yra susijusios įmonės?

Tokios įmonės nėra susijusios.

17. Ar savivaldybei priklausančios įmonės nebus tarpusavyje susijusios?

Tokios įmonės nebus susijusios.

18. Ar savivaldybės įmonei priklausančios įmonės gali būti susijusios įmonės?

Taip, tokios įmonės gali būti susijusios.

19. Ar motininė įmonė Latvijoje ir kelios dukterinės įmonės esančios Lietuvoje yra vienas subjektas?

Ne, susijusios įmonės turi būti toje pačioje valstybėje narėje. Tokiu atveju įmonės nėra susijusios.

20. Ar įmonės laikomos susijusiomis, jeigu jas visas jungia tas pats fizinis asmuo, kuris kiekvienoje iš jų turi akcijų?

Jeigu toks fizinis asmuo neturi teisės vykdyti ekonominės veiklos, t. y. neturi verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, tokios įmonės, kurių akcininku šis fizinis asmuo yra, nėra susijusios įmonės.

21. Ar pagalbos gavėjas, pateikęs prašymą gauti informaciją apie jam suteiktos nereikšmingos pagalbos sumos teisėtumą, gali gauti informaciją apie visai su šiuo subjektu susijusių įmonių grupei, t. y. “vienai įmonei”, kaip ji suprantama pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, suteiktą de minimis pagalbą?

Taip, gali. Paskolos gavėjas, norėdamas gauti tokią informaciją turi kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu, kuriame turi būti nurodomi visi subjektai, kurie kartu su juo sudaro „vieną įmonę“.

22. Kaip suprantamas Pagalbos gavėjo tiesioginis ir netiesioginis kitos įmonės akcininkų arba dalyvių balsų daugumos turėjimas?

Netiesioginis kitos įmonės akcininkų arba dalyvių balsų daugumos turėjimas suprantamas kaip įmonių nuosavybės ir (ar) valdymo ryšiai per vieną ar daugiau įmonių. Žemiau pateiktoje schemoje ryšiai tarp įmonių A su B ir C traktuojami kaip tiesioginiai (A įmonė valdo 60 proc. B įmonės akcijų ir 52 proc. C įmonės akcijų), o A su D – netiesioginiai (A įmonė turi 60 proc. B įmonės akcijų, o pastaroji valdo 80 proc. D įmonės akcijų).

img-DUK-schema-22

23. Kokie įsipareigojimai laikomi pradelstais?

Pradelstais įsipareigojimais laikomos piniginės prievolės, kurių vykdymo terminai yra suėję, t. y.: 1) Jeigu Pagalbos gavėjas yra fizinis asmuo, tuomet jo pradelstais įsipareigojimais gali būti laikomos, pvz., neapmokėtos ir pradelstos 4 mėnesių įmokos pagal vartojimo kredito, lizingo sutartis, neapmokėtos 3 mėnesių senumo sąskaitos už telefoną, elektrą, komunalines paslaugas ir pan.; 2) Jeigu Pagalbos gavėjas yra juridinis asmuo, tuomet jo pradelstais įsipareigojimais gali būti laikomos laiku neapmokėtos sąskaitos, kurių mokėjimo terminai suėję, pvz., pradelstos 2 mėnesių įmokos pagal kredito, lizingo sutartis, pradelstos sąskaitos tiekėjams už prekes ar paslaugas ir pan. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jeigu sąskaita išrašyta su atidėto mokėjimo terminu, pradelsimas pradedamas skaičiuoti tik pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.

( 1 ). 2014-07-31 Komisijos komunikate Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti „sunkumus patiriančia įmone“ laikoma tokia įmonė, jei yra bent viena iš šių aplinkybių: a) ribotos turtinės atsakomybės bendrovės (AB, UAB, MB) atveju – tada, kai dėl sukauptų nuostolių prarasta daugiau kaip pusė jos pasirašyto akcinio kapitalo. Taip yra tada, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama neigiama bendra suma, viršijanti pusę pasirašyto akcinio kapitalo; b) bendrovės, kurios nors keli nariai yra saistomi neribotos turtinės atsakomybės už bendrovės (IĮ, KŪB, TŪB) skolą, atveju – tada, kai dėl sukauptų nuostolių prarasta daugiau kaip pusė bendrovės ataskaitose nurodyto kapitalo; c) jeigu įmonei taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra. Aukščiau išvardinti kriterijai netaikomi įmonėms iki 3 metų amžiaus.

Šį sąrašą dažniausiai užduodamų klausimų pildant DE MINIMIS klausimyną galite atsisiųsti ir PDF formatu.

24. Ar įmonė, kuri planuoja įsigyti grūdų džiovinimo įrangą ir teikti grūdų džiovinimo paslaugą pirminiams žemės ūkio produkcijos gamintojams, galėtų gauti de minimis pagalbą pagal Reglamentą, nepažeidžiant Reglamento 1 straipsnio 1 dalies c punkto?

Konkurencijos tarybos nuomone, Reglamento 1 straipsnio 1 dalies c punkte numatyti apribojimai taikomi siekiant užtikrinti, kad pagalba nebūtų netiesiogiai skirta pirminės žemės ūkio gamybos veiklai. Atsižvelgiant į Jūsų pateiktą atvejį, jei grūdų džiovinimo paslauga būtų teikiama rinkos kaina, nesuteikiant išskirtinės naudos pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje veikiantiems subjektams, įmonė galėtų gauti de minimis pagalbą džiovinimo įrangos įsigijimui  pagal Reglamentą.

25. Ar nebus pažeidžiama Reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkto nuostata, neleidžianti teikti pagalbos, „tiesiogiai susijusios su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis susijusiomis su eksporto veikla“, tuo atveju, jei parama (lengvatinė apyvartinių lėšų paskola) bus suteikta prekybinei įmonei, užsiimančiai prekių importu ir eksportu? Parama bus naudojama įsigyti prekėms, kurios bus eksportuojamos.

Jūsų pateiktu atveju matyti, kad gauta parama bus tiesiogiai nukreipta į eksporto veiklą, t. y. bus perkamos prekės, siekiant jas eksportuoti. Kitu atveju, jei pagalba būtų suteikiama gamybos įmonei, kuri taip pat vykdo ir eksporto veiklą, tačiau parama būtų nukreipta į gamybą, pavyzdžiui, gamybos įrenginių įsigijimą, modernizavimą, tuomet laikytina, kad parama nebūtų nukreipta į įmonės eksporto veiklos skatinimą.

26. Ar gali būti suteikta de minimis pagalba krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti įmonei, kuri nevykdo krovinių vežimo keliais veiklos, tačiau užsiima krovinių vežimo keliais transporto priemonių nuoma?

Pagal Europos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau –  NACE)[1], į krovininių kelių transporto klasę[2] patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tuo tarpu krovininių automobilių nuoma be vairuotojo samdymo patenka į sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuomos ir išperkamosios nuomos klasę[3]. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju skiriasi krovininių automobilių nuomos su vairuotoju ir be vairuotojo NACE veiklos klasės, pažymime, kad krovininius automobilius kartu su vairuotojo paslaugomis nuomojanti įmonė negalėtų gauti de minimis pagalbos transporto priemonėms įsigyti (kaip numatyta Reglamento 3 straipsnio 3 dalyje), tuo tarpu įmonė, kuri nuomoja krovininius automobilius be vairuotojų, galėtų gauti de minimis pagalbą tokioms transporto priemonėms įsigyti. 

[1] NACE klasifikatorius yra skirtas rengti ir teikti Europos Sąjungos statistinę informaciją, susijusią su ekonominės veiklos rūšimis.
[2] NACE kodas 49.41.
[3] NACE kodas 77.12.

Print Friendly, PDF & Email