1. Negalioja grįžtamajam lizingui, taip eliminuojame nemažą kiekį sandorių, kas mažina priemonės panaudojimo galimybes. Grįžtamasis lizingas dažnai naudojamas siekiant išvengti sudėtingos sutarčių sudarymo procedūros ir avansavimo,  įsigyjant turtą iš kitų šalių, taip pat užtikrinamas greitesnis sandorio įgyvendinimas. Be to, grįžtamasis lizingas dažnai naudojamas greitam apyvartinių lėšų papildymui – kaip alternatyva apyvartiniam kreditui. Šie panaudojimo būdai neprieštarauja priemonės tikslams, todėl nematome priežasties kodėl grįžtamasis lizingas neturėtų būti eliminuojamas.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles (toliau – Finansinių priemonių  įgyvendinimo taisyklės) negali būti finansuojami sandoriai, kai investicijos yra atliktos arba visiškai įgyvendintos.

Finansinių priemonių išlaidų tinkamumo finansuoti rekomendacijose, patvirtintose 2016 m. birželio 29 d. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Ekonomikos augimo veiksmų programos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo komitetų posėdžio protokolu Nr. 38 (toliau – Finansinių priemonių išlaidų tinkamumo finansuoti rekomendacijos) bus detalizuota kada lizingo sandoris bus laikomas grįžtamuoju lizingu, o kada jis nebus laikomu grįžtamuoju lizingu. Šiuo metu laukiame LR finansų ministerijos  ir Europos Komisijos išaiškinimo šiuo klausimu.

2. Negalioja naudotam turtui, taip „diskriminuojant“ lizingo produktą prieš Banko teikiamus kreditus, nes suteikiant kreditą galima įsigyti naudotą techniką, o lizingo būdu – ne. Nors Bankui saugesnis ir palankesnis sandoris būtų lizingo.

Neatsižvelgta.

LR valstybės skolos įstatymo nuostatos neleidžia garantuoti už lizingo sandorius, kurie skirti finansuoti naudotai įrangai ir įrenginiams.

3. Nematome prasmės nustatyti mažesnį nei 80 proc. garantijos dydį, kadangi priemonei įgyvendinti numatyta suma yra „cap-rate“ suma – tuomet jokio skirtumo ar garantija yra 50 proc. ar 80 proc. dydžio. Didesnė garantija turi ženkliai didesnį patrauklumą Bankui – padengiama didesnė rizika, mažėja kapitalo poreikis – dėl šių priežasčių Bankas finansinę naudą gali perkelti Klientui, t. y. pasiūlyti mažesnes palūkanas. Todėl siūlome palikti nustatytą portfelinės garantijos dydį 80 proc. ir panaikinti vieną iš Pasiūlymų vertinimo kriterijų – kokybės kriterijaus parametrą Nr. 3 „Garantijos dydis, kuriam esant, tiekėjas dalyvauja pirkime (procentinis dydis, iki 80 proc.).

Bus atsižvelgta į siūlymą.

4. Tinkamumo sąlygų punkte „Lizingo sandorių įtraukiamų į Portfelius, tinkamumo sąlygos“ Nr. 5 nurodoma Lizingo sandoriai, įtraukiami į Portfelį, gali būti teikiami tik su fiksuotu Lizingo sumos grąžinimo grafiku, o Portfelio tinkamumo sąlygos Punktas Nr. 2 numato „Sukontraktuotų ir į Portfelį įtrauktų lizingo sandorių, kurių didžioji Lizingo sumos dalis ar visa Lizingo suma grąžinama lizingo sandorio sutarties pabaigoje, Lizingo suma negali sudaryti daugiau nei 30 proc. sutarto portfelio dydžio, numatyto sutartyje su PGL priemonės valdytoju, sumos. Tai šiuo atveju galimi lizingo sandoriai, su pagrindiniu / visu mokėjimu (angl. balloon / bullet) gale ar ne? Nes punktai prieštarauja vienas kitam. Jei negalima – reiktų įtraukti tokio tipo sandorius.

Portfelio tinkamumo sąlyga bus taisoma:

„2. Sukontraktuotų ir į Portfelį įtrauktų lizingo sandorių, kurių didžioji Lizingo sumos dalis ar visa Lizingo suma grąžinama lizingo sandorio sutarties pabaigoje, Lizingo suma negali sudaryti daugiau nei 30 proc. Sutarto Portfelio dydžio, numatyto sutartyje su PGL priemonės valdytoju, sumos.“

Sandoriai, kurie 100 proc. grąžinami sutarties pabaigoje, negali būti traukiami į Portfelį.

5. Bendra pastaba dėl visų priemonių lėšų paskirstymo:

Atsižvelgiant į buvusias analogiškas priemones, matome, jog šiam momentui esantis priemonės lėšų pasiskirstymas nėra pats efektyviausias.
Vertinant ankstesniojo laikotarpio priemonių panaudojimą, aišku, jog portfelinės garantijos priemonė gerokai aktyviau naudojama bei patrauklesnė SVV, nes padeda išspręsti esminę problemą – užstato trūkumą.
Planuojant naujojo laikotarpio priemones siūlytume perskirstyti priemonių lėšas: PRP priemonės lėšas sumažinti iki 50 mln. eurų, o PGL priemonę padidinti iki 10 mln. eurų ir PGP priemonę padidinti iki 41,55 mln. eurų.
Esminio poveikio pasidalintos rizikos priemonei tai neturėtų, o naudojant portfelinę garantijų priemonę būtų galima suteikti už 206,2 mln. eurų (t.y. 136,28 mln. eurų daugiau nei pagal dabartinę schemą).

Neatsižvelgta.

Toks priemonių finansavimo poreikis ir lėšų pasiskirstymas numatytas išankstiniame vertinime ir fondų fondo „Verslo finansavimo fondo, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo“ steigimo ir finansavimo sutartyje.
Tačiau, lėšos gali būti perskirstomos priemonių įgyvendinimo eigoje, atsižvelgiant į priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Print Friendly, PDF & Email