1. Nematome prasmės nustatyti mažesnį nei 80 proc. garantijos dydį, kadangi priemonei įgyvendinti numatyta suma yra „cap-rate“ suma – tuomet jokio skirtumo ar garantija yra 50 proc. ar 80 proc. dydžio. Didesnė garantija turi ženkliai didesnį patrauklumą Bankui – padengiama didesnė rizika, mažėja kapitalo poreikis – dėl šių priežasčių Bankas finansinę naudą gali perkelti Klientui, t. y. pasiūlyti mažesnes palūkanas. Todėl siūlome palikti nustatytą portfelinės garantijos dydį 80 proc. ir panaikinti vieną iš Pasiūlymų vertinimo kriterijų – kokybės kriterijaus parametrą Nr. 3 „Garantijos dydis, kuriam esant, tiekėjas dalyvauja pirkime (procentinis dydis, iki 80 proc.).

Bus atsižvelgta į siūlymą.

2. Atsižvelgiant į buvusias analogiškas priemones, matome, jog šiam momentui esantis priemonės lėšų pasiskirstymas nėra pats efektyviausias.
Vertinant ankstesniojo laikotarpio priemonių panaudojimą, aišku, jog portfelinės garantijos priemonė gerokai aktyviau naudojama bei patrauklesnė SVV, nes padeda išspręsti esminę problemą – užstato trūkumą.
Planuojant naujojo laikotarpio priemones siūlytume perskirstyti priemonių lėšas: PRP priemonės lėšas sumažinti iki 50 mln. eurų, o PGL priemonę padidinti iki 10 mln. eurų ir PGP priemonę padidinti iki 41,55 mln. eurų.
Esminio poveikio pasidalintos rizikos priemonei tai neturėtų, o naudojant portfelinę garantijų priemonę būtų galima suteikti už 206,2 mln. eurų (t. y. 136,28 mln. eurų daugiau nei pagal dabartinę schemą).

Neatsižvelgta.

Toks priemonių finansavimo poreikis ir lėšų pasiskirstymas numatytas išankstiniame vertinime ir fondų fondo „Verslo finansavimo fondo, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo“ steigimo ir finansavimo sutartyje.
Tačiau, lėšos gali būti perskirstomos priemonių įgyvendinimo eigoje, atsižvelgiant į priemonių įgyvendinimo rezultatus.

3. Siūlytume peržiūrėti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą dėl per paskutinius 3 metus suteiktų paskolų skaičiaus ir jį sumažinti atsižvelgiant į tai, kad konkretus skaičius pilnai neįrodo tiekėjo pajėgumo tinkamai valdyti priemonę.

Bus atsižvelgta į siūlymą.

4. Prašytume patikslinti sąlygą dėl mažesnės maržos nei rinkos sąlygomis teikimo, paaiškinant rinkos sąlygų palyginimo būdą.

Rinkos sąlygomis teikiamoms Paskoloms marža nustatoma pagal vidines PGP priemonės valdytojo tvarkas.

Teikėjas savo siūlyme turėtų nurodyti mažesnę maržą PGP priemone garantuojamoms Paskoloms, t.y. nurodomas skirtumas tarp rinkos sąlygomis teikiamų Paskolų bei PGP priemone garantuotų Paskolų maržų (procentinė išraiška).

Pavyzdžiui: Tiekėjas nusprendžia visoms PGP priemone garantuojamoms Paskoloms taikyti 0,XX proc. mažesnę maržą, tuomet šis procentinis dydis (0,XX proc.) nurodomas pasiūlyme. Šią nuolaidą PGP priemonės valdytojas įsipareigoja taikyti visoms Paskoloms, kurios bus garantuojamos PGP priemone.

5. Norėtume pasitikslinti dėl šios sąlygos: PGP priemone garantuojamų Paskolų užstato vertės vidurkis ne didesnis nei 70 proc. faktiškai sukontraktuoto Portfelio sumos (užstato vertė nustatoma pagal PGP priemonės valdytojo vidines tvarkas). Patikslinkite prašau, kaip jis paskaičiuojamas.

Paskolų užstato vertė skaičiuojama pagal formulę:

U = T / S *100

kur:

U – Užstato dydis (procentais);
T – Faktiškai įkeisto turto vertė (nustatoma pagal vidines PGP priemonės valdytojo tvarkas) (sumuojama įkeisto turto vertė pagal faktiškai sukontraktuotą Paskolų Portfelį);
S – Faktiškai sukontraktuoto Paskolų Portfelio suma.

6. Garantijos mokestis: manome, kad garantijos mokestis turėtų būti mokamas ne PGP priemonės valdytojo, bet paskolos gavėjo. Taip pat manome, kad mokestis turėtų būti vienkartinis, kaip yra INVEGA garantijų atveju.

Tiekėjas teikdamas pirkimo dokumentus gali pasirinkti kas mokės garantijos mokestį – PGP priemonės valdytojas ar Paskolos gavėjas. Tai yra konkursinis kainos skaičiavimo aspektas, nuo kurio priklausys užimama eilė pasiūlymų eilėje ir atitinkamai skiriama PGP priemonės valdytojui priemonei įgyvendinti lėšų suma.

Pagal pateiktas Techninės užduoties sąlygas Garantijos mokestis ir yra vienkartinis. Priemoka bus taikoma tik tuomet, jei ilgėtų Paskolos trukmė arba didėtų Paskolos suma.

7. Probleminės paskolos: galėtumėte patikslinti – dėl išmokos galėsime kreiptis tik po 90 dienų, ar ir tada, kai pagal savo vidaus procedūras nustatysime, kad paskolos gavėjas yra nepajėgus įvykdyti savo įsipareigojimų?

Galėsite kreiptis dėl išmokos abiem atvejais.

8. Į portfelį įtrauktų paskolų derinimas su kita finansine parama: skyriuje „Paskolų, kurių negalima įtraukti į portfelius, kriterijai“ 6 punkte yra nurodyta, jog paskolos lėšos negali būti naudojamos apmokėti išlaidoms, kurioms skiriama negrąžinamoji subsidija, tačiau skyriuje „Į portfelį įtrauktų paskolų derinimas su kita finansine parama“ jau  nurodyta, jog paskolos gali būti derinamos su negrąžinamosiomis subsidijomis.

Teiginiai teisingi. Projekto finansavimas gali turėti kelis šaltinius (pvz., paskola, negrąžinamoji subsidija, nuosava dalis) ir jie gali būti tarpusavyje derinami. Tačiau bet kokiu atveju paskolos lėšos negali būti naudojamos išlaidoms, kurioms skiriama negrąžinamoji subsidija.

9. Komentaras – svarbus garantijos administravimo paprastumas. Kaip kreditoriui mums būtų gerai turėti vieną dydį – 20 proc. cap‘ą visam portfeliui, kad nereikėtų sekti kiekvienos paskolos nuostolio lygio.

Pagal priemonės konstrukciją (kaip numatyta ir Techninėje užduotyje) bus taikomas vienas garantijos dydis visoms Paskoloms ir vienas viršutinės ribos dydis (angl. „Cap rate“) 20 % visam Portfeliui.

Print Friendly, PDF & Email