Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, kredito įstaigų teikiamos finansavimo sąlygos įmonėms labai griežtos. Smulkieji verslininkai sako apskritai negaunantys kreditų. „Suprantama, kodėl bankams prisiimti riziką, jei jie pasakiškai uždirba iš paslaugų“, – „Kauno dienai“ sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Beribiai apetitai

Liepą nuvilnijus naujienai, kad Lietuvoje komercinių bankų pelnai net 2,5 karto viršija ES bankų uždarbio vidurkį ir atsilieka tik nuo Rumunijos, vėl įsiplieskė diskusijos, kad būtina didinti finansinių įstaigų konkurenciją. Pasak VšĮ „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, žiūrint realiai, pastarąjį dešimtmetį pas mus finansinių paslaugų teikėjų tik mažėjo. „Kažkada pas mus buvo dešimt bankų, – priminė K.Kupšys. – Du uždarius, liko aštuoni. Paskui vyko bankų susijungimai. Galima kalbėti, kad dabar veikia penki. Tačiau realiai kalbant, yra tik du reikšmingi rinkos žaidėjai.“ Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 357,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno – tai 49,3 proc. daugiau nei užpernai (239,7 mln. eurų). Daugiau kaip pusė pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Pirmasis uždirbo 116,595 mln. eurų konsoliduoto pelno (32,6 proc. bendro bankų pelno) – 3,8 proc. daugiau nei 2017 m. Antrojo išaugo 12,7 proc., iki 105,838 mln. eurų (29,6 proc. visų bankų dalies).

„Čia ir yra svarbus klausimas, ar toks bankų pelnas – akiplėšiškai ne per didelis? – svarstė VšĮ „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas. – Konkurencija sumažėjo, koncentracija padidėjo, nors Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau nuo pirmosios savo kadencijos pradžios (nuo 2012 m. – red. past.), o jau eina antra, žadėjo, kad didins konkurenciją, bet yra atvirkščiai.“ K.Kupšys didžiuosius finansų rinkos žaidėjus palygino su veidrodžio atspindžiais. Jei skolinimo politiką, aptarnavimo įkainius keičia vienas, tai beveik tuo pat metu nutinka ir kitame. Iš tiesų jau susikūrusi oligopolinė sistema.

Reikia naujų bankų

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D.Matukienė sakė, kad verslininkų akys krypsta į naująjį Prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas jau pirmojo vizito į Lenkiją metu pakvietė kaimynų bankus investuoti Lietuvoje. „Be abejo, turime vilčių, kad situacija pasikeis, – sakė D.Matukienė. – Negali gi visą laiką tęstis tokia situacija. Su mažaisiais verslininkais visiškai nesiskaitoma.“

Tačiau smulkiųjų ir vidutinių verslininkų vadovė linkusi atnaujinti kalbas ne tik apie naujų finansinių įstaigų pritraukimą, bet ir apie valstybinio banko kūrimą: „Tai būtų – labai gera išeitis. Žmonės į komercinius bankus padėję indėlius, už juos faktiškai negauna jokių palūkanų. Manau, tuos pinigus tikrai perkeltų į valstybinį. Tada tikrai palengvėtų skolinimas. Kalbos apie tai, kad labai sudėtinga tokį banką įsteigti, nepagrįstos. Šiais laikais, kai vis daugiau vietos užima elektroniniai atsiskaitymai, viskas nesunkiai įmanoma.“

Kredito neišprašysi

Praėjusį mėnesį paskelbto Lietuvos banko tyrimo duomenimis, šalyje verslo kreditavimo sąlygos gerokai pablogėjusios. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Tai ypač jaučia mažos ir paslaugas teikiančios įmonės. Tai, pasak Lietuvos banko tyrimo, rodo išaugęs atmestų paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų keitimo skaičius. Mažų įmonių segmente atmestų paraiškų dalis per metus padidėjo nuo 40 iki 61 proc., bendra atmestų paraiškų dalis padidėjo nuo 22 iki 27 proc. „Iš principo skolinimo situacija nei pablogėjo, nei pagerėjo. Tačiau dabar kiek pasikeitė Lietuvos banko apklausos klausimas, – „Kauno dienai“ sakė D.Matukienė. – Todėl atsakymai tiksliau atspindi realią situaciją.“ Anot jos, labai mažos įmonės, kuriose dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų, o tokių yra net 70 proc., faktiškai iš viso bankų nefinansuojamos. „Pagal šį neigiamą rodiklį mes taip pat pirmaujame ES, – sakė D.Matukienė. – O tai trukdo įmonėms augti. Labai smulkios įmonės ir neišsivysto į smulkias, turinčias nuo 10 iki 50 darbuotojų. Kreditavimo statistiką sušvelnina tik tai, kad finansavimą iš bankų gauna vidutinės įmonės, turinčios iki 250 darbuotojų.“ Pasak jos, smulkiąsias gelbėja tik pirmaisiais veiklos metais suteikiama lengvatinė 25 tūkst. eurų paskola su „Invegos“ garantija. Tačiau ji teikiama tik pirmaisiais metais. Tad kaip įmanoma išsiversti tokiomis sąlygomis? Pasirodo, įmones iki 10 darbuotojų ir gelbsti tik ši paskola. Truputį didesnės gali tikėtis Kredito unijų pagalbos. VšĮ „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas K.Kupšys taip pat sako, kad mažieji verslo klientai komerciniuose bankuose pasirinkimo neturi: „Gal alternatyva būtų Kredito unijos ar kokios savišalpos kasos. Pastarosios nėra sovietinių laikų sumanymas, atsirado anksčiau.“

Neaušina burnos

Lietuvos bankas iš įmonių apklausos, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja. Labiausiai verslą žemina tai, kad nieko paaiškinti bankai nesiteikia daugiau nei pusei prašymų teikėjų. Kitais atvejais kaip dažniausia paraiškos atmetimo priežastis nurodoma prasta įmonės finansinė būklė (35 proc.) ir rizikinga bendra ekonominė padėtis (19 proc.). O štai rugpjūčio pradžioje tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ palankiai vertina Lietuvos ekonomiką, įgyvendinamą fiskalinę politiką bei teigiamus valdžios sektoriaus finansinius rezultatus. Ekspertų nuomone, Lietuvos makroekonominiai rodikliai ir toliau išliks stabilūs. Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo nepablogino, paliko tą patį, kaip nustatė pernai rugpjūty. A- su teigiama perspektyva. „Fitch Ratings“ palankiai vertina Lietuvos ekonomiką, įgyvendinamą fiskalinę politiką bei teigiamus valdžios sektoriaus finansinius rezultatus. Ekspertų nuomone, šalies makroekonominiai rodikliai ir toliau išliks stabilūs. Tad požiūrį į ekonomikos perspektyvas Lietuvos komerciniai bankai ir „Fitch Ratings“ vertina skirtingai.

Ima už viską

Kad ir kaip būtų, verslas jau apskritai negali apsieiti be bankų, ar šie skolina, ar ne. „Visos smulkiojo verslininko, kaip ir didžiojo, apyvartos eina per bankus, – sako D.Matukienė apie situaciją be išeities. – Mokėti reikia už kiekvieną sąskaitą, už kiekvieną pinigų nuskaitymą, už kiekvieną pasinaudojimą mokėjimo kortele. Įsivaizduojate, kiek daug bankai plėšia už atsiskaitymo kortele terminalus? O, jei žmogus kaimo parduotuvėje perka tik dėžutę degtukų?“ Mažesnėse miestelių užeigose užsisakius kavos ir pasiūlius atsiskaityti kortele, galima kartais sulaukti ir savininkų siūlymo pavaišinti dykai, nes už banko paslaugą verslininkas esą sumokės daugiau, nei kainuoja puodelis šio gėrimo. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė mano, kad bankai neatsižvelgia į smulkiųjų verslininkų interesus. Ypač, kai neįsigilinę labai skeptiškai įvertina įmonės finansinę būklę. „Suprantama, kam bankams prisiimti riziką, jei jie pasakiškai uždirba iš paslaugų“, – aiškino D.Matukienė. Šalies verslo realybė tokia, kad didžioji dalis įmonių išgyvenimo šaltinį įvardija vidaus išteklius. Lietuvos banko apklausos rezultatai parodė, kad vis dar didelė įmonių dalis (43 proc.) savo veiklą finansuoja išimtinai vidaus ištekliais. Tai ypač būdinga mažoms ir paslaugas teikiančioms įmonėms. Palyginti su jomis, aktyviau skolinasi didelės ir su pramone susijusios bendrovės. Pasak VšĮ „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo K.Kupšio, šio Lietuvos banko tyrimo išvadose galime pamatyti ir šį tą teigiamo: „Tai, kad tokia didelė dalis įmonių savo veiklą finansuoja savomis lėšomis, nesiskolina bet kokiomis sąlygomis, rodo, kad pas mus verslas tapo atsakingesnis.“

 

diena.lt informacija

 

Print Friendly, PDF & Email
Atnaujinta 2019-08-12