Naujuoju 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu siekiama sutelkti ES struktūrinės paramos lėšas į ribotą skaičių prioritetinių sričių ir užtikrinti, kad ES sanglaudos politikos investavimo kryptys kuo labiau prisidėtų prie strategijos „Europa 2020″ įgyvendinimo. Stiprinant strateginį programavimą Europos Komisija pasiūlė nustatyti 11 tematinių tikslų, atitinkančių strategijos „Europa 2020″ prioritetus. Parengti ES fondų reglamentų projektai kiekvienam iš šių tematinių tikslų nustatė investicinius prioritetus, kuriems gali būti skiriamos ESF, ERPF ir SaF lėšos. Atsižvelgiant į tematinius tikslus, reglamentų projektų reikalavimus ir Lietuvos plėtros poreikius bei iššūkius, buvo suformuluoti Lietuvos 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos prioritetai. Juos įgyvendins specifiniai uždaviniai, nustatantys svarbiausius siekiamus pokyčius visos šalies arba atskirų sektorių mastu. VP prioritetus galima sugrupuoti į tris investavimo kryptis:

IMG-ES-paramos-paskirstymas

I.        Veikli, solidari, sumani  visuomenė

  • Kokybiško užimtumo ir  dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas
  • Socialinės įtraukties didinimas ir parama kovai su skurdu
  • Visuomenės švietimas  ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas
  • Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas

II.      Integrali, į aukštą pridėtinę vertę orientuota ekonomika

  • Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas
  • Smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas

III.    Augimui palanki ekonominė infrastruktūra

  • Skaitmeninė visuomenė visiems
  • Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas
  • Klimato kaita, aplinkosauga ir  efektyvus  išteklių naudojimas
  • Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros  skatinimas

Taip pat buvo suformuluotas Techninės paramos prioritetas, nustatantis kai bus panaudojama ES struktūrinė parama, skirta efektyviam VP valdymui, stebėsenai ir vertinimui.

Rengiant VP projektą ir formuluojant prioritetus ir uždavinius, buvo remiamasi svarbiausio vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumento Nacionalinės pažangos programos nuostatomis. Ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, formuluodami prioritetų specifinius uždavinius ir veiklas galėjo konsultuotis su kitomis institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis pusėmis. Savo pasiūlymus dėl prioritetų formuluočių, specifinių uždavinių, pagrindinių veiklų, stebėsenos rodiklių ir horizontalių principų integravimo ir pačių VP prioritetų aprašymų projektus institucijos pateikė VP rengimo procesui vadovaujančiai Finansų ministerijai.

Print Friendly, PDF & Email