COVID-19 naujienos verslui

+370 5 210 7510
uzklausos@invega.lt
8.00-17.00 val.
darbo dienomis

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kviečia suinteresuotas šalis pateikti pastabas dėl naujos planuojamos priemonės „Prekinio kredito draudimo portfelio garantija“ sąlygų iki 2020 m. rugpjūčio 10 dienos el.paštu tci@invega.lt

Priemonės įgyvendinimo sąlygas nustato aprašas.

Šiandien baigiamos teikti paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. Nuo balandžio 16 d. nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per finansų tarpininkus paskolino 200 mln. eurų – visas šiai priemonei skirtas valstybės lėšas. Paskolomis labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams pasinaudojo 3462 šalies įmonės bei verslininkai.

INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotojos Ingos Beiliūnienės teigimu, paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams tapo viena aktualiausių ir paklausiausių INVEGOS  finansinių priemonių pandemijos sukeltos krizės metu. Atsižvelgiant į priemonės poreikį, pradinė šioms paskoloms numatyta 50 mln. eurų  suma buvo padidinta  iki 200 mln. eurų.

„Šios paskolos, skirtos būtinosioms verslo išlaidoms padengti, yra itin svarus indėlis į bendrą valstybės pagalbos verslui paketą. Tai rodo ir pasinaudojusiųjų šia priemone skaičius, – sako I. Beiliūnienė. – Prie sėkmingo ir spartaus priemonės įgyvendinimo prisidėjo ir finansų tarpininkai, su INVEGA sudarę priemonės įgyvendinimo sutartis ir užtikrinę paskolų prieinamumą daugybei dėl pandemijos stokojančių įmonių ir verslininkų. Bendromis pastangomis padėjome verslui  tęsti  savo veiklą ir išsaugoti darbuotojus šiuo sudėtingu laikotarpiu.“

Įmones ir verslininkus pasiekė 3462 valstybės lėšomis finansuojamų paskolų. Du trečdalius paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams išdavė alternatyvūs finansuotojai. Daugiausiai – UAB „Finansų bitė verslui“: 1555 paskolas už 71,5 mln. eurų bendrą sumą.

Vidutinis paskolos dydis – apie 60 tūkst. eurų. Net 13 įmonių, gavo maksimalią sumą siekiančias 1 mln. eurų paskolas, tačiau didžioji dauguma paskolų buvo iki 100 tūkst. eurų vertės.

„Kad valstybės pagalbos lėšos verslą pasiektų greičiau ir jas gautų kuo daugiau įmonių ir verslininkų, priemonės įgyvendinimo metu buvo atsižvelgta į verslo atstovų pasiūlymus. Koreguotos paskolų išdavimo sąlygos, tai yra paskolos tapo prieinamos verslams, kurių apyvarta dėl pandemijos smuko nebe 60 proc., o 30 proc., taip pat buvo atnaujintos sąlygos dėl sunkumų patiriančios įmonės kriterijaus. Šie ir kiti pakeitimai, dėmesys verslo lūkesčiams bei daugiašalis bendradarbiavimas prisidėjo prie efektyvios pagalbos verslui įgyvendinimo“, – sako INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja I. Beiliūnienė.

INVEGA primena, jog verslo atstovai dar gali kreiptis dėl kitų pagalbos verslui priemonių – dalinio palūkanų kompensavimo, dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, valstybės garantijų ir kitų aktualių priemonių. Daugiau informacijos skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Praėjusią savaitę startavus finansinei priemonei „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“, nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) gavo 16 paraiškų, iš kurių 7  – grąžintos tikslinti, 4  – atmestos, 5  – šiuo metu vertina specialistai. Vertinamų ir grąžintų tikslinti paraiškų vertė sudaro 5,45 mln. eurų. Pirmosiomis dienomis aktyviau į INVEGĄ kreipėsi paskolomis būtiniausias išlaidas ketinantys dengti apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjai.

„Vertindami pirmąsias pateiktas paraiškas, pastebėjome, kad kol kas dauguma besikreipusiųjų yra apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai, kurie gali pasinaudoti paskola būtiniausiomis išlaidoms padengti. Per šį laikotarpį į INVEGĄ kreipėsi tik keli už neįvykusias keliones su turistais paskolos lėšomis ketinantys atsiskaityti kelionių organizatoriai, – sako INVEGOS Kreditavimo skyriaus vadovas Laimis Kindurys. – Startavus šioms paskoloms, esminis mūsų siekis yra kuo sparčiau vertinti paraiškas bei  išmokėti pagrindiniams pareiškėjų įsipareigojimams užtikrinti būtinas lėšas“.

INVEGOS Kreditavimo skyriaus vadovas atkreipia dėmesį, jog kalbant apie viešojo maitinimo įstaigas, pagal finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ gali kreiptis tik didelės įmonės, vykdančios restoranų ir pagaminto maisto teikimo veiklą.

„Kelias paraiškas, pateiktas smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą turinčių maitinimo įstaigų, deja, teko atmesti, kaip neatitinkančias kriterijaus. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai gali naudotis kitomis, jiems pritaikytomis valstybės pagalbos priemonėmis, – teigia L. Kindurys.

Siekdama sklandaus paraiškų teikimo ir vertinimo, INVEGA pataria atidžiai susipažinti su privalomais pateikti dokumentais, kadangi dalis jų – specifiniai, bei įsitikinti, kad kartu su paraiška pateikiami visi reikalingi priedai. Visi pareiškėjai  turi pateikti aktualią paskolos gavėjo akcininkų struktūrą, verslo planą, kuriame turi būti ir trumpai aprašytas vykdomas verslas, esama ir prognozuojama finansinė būklė, kelionių organizatoriai dar turi pateikti ir  informaciją apie neįvykusias keliones.

Prieš teikiant paraišką, taip pat svarbu įvertinti prašomos paskolos dydį, kadangi vertinimo metu atsižvelgiama ir į tai, kiek ir kokios valstybės pagalbos verslo subjektas jau gavo ir ar nėra viršijama numatyta maksimali valstybės teikiamos pagalbos suma. Atsižvelgiant į tai, gali keistis ir galimos suteikti paskolos suma.

Kelionių organizatoriai bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai paraiškas paskolai  gali teikti interneto platformoje adresu  https://tour.invega.lt iki 2020 m. lapkričio 30 d., o paskolų sutartys galės būti sudaromos iki š. m. gruodžio 31 d.

Detalią informaciją apie paskolas kelionių organizatoriai gali rasti čia, o apgyvendinimo ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonės aktuali informacija skelbiama čia.

Su nacionaline plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA)  bendradarbiaujantys finansų tarpininkai nuo balandžio mėn. suteikė daugiau kaip 3000 paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. Iš jų 209 paskolos viršijo 100 tūkst. Eur, o 13 paskolų siekė maksimalią 1 mln. Eur sumą. Didelės vertės paskolomis pasinaudojusių įmonių, veikiančių gamybos ir švietimo sektoriuose, vadovai tvirtina, jog papildomos apyvartinės lėšos padėjo atlaikyti pirmąją pandemijos bangą bei suteikia pasitikėjimo ruošiantis antrai. 

„Šios lengvatinės paskolos skirtos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių verslų būtiniausioms išlaidoms padengti. Išduodamų paskolų suma priklauso nuo to, kokias veiklai palaikyti būtinas išlaidas SVV subjektas patiria, o tai savo ruožtu apima tiek darbuotojų skaičių, tiek valdomam turtui išlaikyti bei esminių paslaugų pirkimui būtinas lėšas. Todėl ir paskolų dydžiai smarkiai skiriasi: vieniems verslams užtenka dešimčių tūkstančių, kitų būtinosios išlaidos gali siekti ir milijoną eurų“, – sako INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Beiliūnienė.

Anot jos, maksimaliomis 1 mln. Eur paskolomis pasinaudojo leidybos, apgyvendinimo veiklos, mažmeninės drabužių prekybos ir sveikatos priežiūros ir kt. sektoriuose veikiančios bendrovės.

Dėl kitų didesnių nei 100 tūkst. Eur paskolų kreipėsi didmenine prekyba, išskyrus prekyba variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, užsiimančios įmonės, taip pat apgyvendinimo ir mažmeninės prekybos įmonės,  turizmo sektoriaus įmonės.

Didesnę nei 100 tūkst. Eur paskolą gavusios bendrovės „Baldlitas“ direktorius Antanas Klokmanas teigia, kad pasinaudojusi šia paskola baldų gamybos sektoriuje veikianti įmonė darbus gali tęsti visu pajėgumu ir netgi padidino užsakymų skaičių, taip pat pavyko išsaugoti darbuotojus. „Dirbame su eksporto rinkomis – Čekija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija. Paskelbus karantiną, gamyba beveik visiškai sustojo, sutriko atsiskaitymai, todėl kreipėmės paskolos ir per dvi savaites ją gavome“, – sako įmonės vadovas, pažymėdamas, kad dabar eksportas jau šiek tiek atsigauna, gamyklos atnaujina veiklą, didina užsakymus. Visgi jo vertinimu, sunkumai dar nesibaigė ir reikia ruoštis ateities iššūkiams.

Panašias problemas sprendė ir natūralius gaiviuosius gėrimus bei kūdikių maistą gaminančios įmonės „Straikas“ vadovas Gintaras Didžiokas, nusprendęs kreiptis dėl beveik 200 tūkst. Eur paskolos. „Eksportuojant produkciją į užsienį, paskelbus karantiną atsirado ne viena problema: sumažėjo eksporto ir prekinio kredito draudimo apimtys, žaliavų pirkimas, kuriam reikia daugiau apyvartinių lėšų, tapo sudėtingesnis bei krito pardavimai – atsiskaitymų grandinė ėmė trūkinėti. Juk prekėmis nesumokėsi atlyginimų ar už elektros tiekimą, todėl greitai stabilizuoti finansinius srautus tapo gyvybiškai svarbu“, – sako G. Didžiokas.

Tuo tarpu vaikų ugdymo veikla užsiimančios įmonės „Pažinimo medis“ valdybos narys Martynas Kandzeras akcentuoja, kad gauta paskola padėjo išsaugoti pažeidžiamiausią darbuotojų grupę – mokytojus, o be kita ko teikia pasitikėjimo. „Yra nerimo dėl antrosios pandemijos bangos. Pirmosios bangos metu suteikta valstybės pagalba leidžia lengviau pasiruošti galimai antrajai bangai, tai suteikia pasitikėjimo – sako M. Kandzeras. – Kuo daugiau verslų jaučiasi saugiau, išlaiko darbo vietas, nemažina atlyginimų, tuo didesnis vartojimas ir žmonės jaučiasi saugiau. Šią paskolą gavusiems verslams tokia pagalba yra tarsi pagalvė“.

Apibendrindama patirtį teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, kurių teikimo terminas jau baigiasi, INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja I. Beiliūnienė pastebi, kad didesnės nei 100 tūkst. Eur paskolos gali būti rizikingesnės, kiekvienas sektorius pasižymi savomis ypatybėmis, todėl paraiškos didesnėms paskolų sumoms yra vertinamos atidžiau, reikia pateikti daugiau dokumentų. „Visgi bendromis verslo ir finansų tarpininkų pastangomis pavyko užtikrinti, kad reikšminga pagalba pasiektų ir tas įmones, kurių būtinosios išlaidos skaičiuojamos šimtais tūkstančių“.

Daugiausiai didžiųjų paskolų išduota bendrovėms, veikiančioms Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos  miestų savivaldybėse.

Nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) bendradarbiaujant su valstybės pagalbą teikiančiais partneriais – finansų tarpininkais išryškėjo sustiprėjęs alternatyvių finansuotojų vaidmuo Lietuvos finansų rinkoje. Iki šių metų liepos 20 d. finansų tarpininkai paskirstė daugiau kaip 222 mln. eurų valstybės pagalbos lėšų. Daugiau kaip pusę šios sumos verslui nukreipė alternatyvūs finansuotojai. Ypač aktyviai jie teikė paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams.

„Kad alternatyvių finansuotojų vaidmuo finansų rinkoje yra sustiprėjęs, atskleidė pareiškėjų pasirinkimas, sako INVEGOS vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Puikus pavyzdys – vienos iš populiariausių mūsų priemonių „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ pareiškėjai: beveik 70 proc. paskolos sutartis pasirašiusių pareiškėjų rinkosi alternatyvius finansuotojus. Neretai alternatyvūs finansuotojai yra lankstesni, greičiau prisitaiko prie reikalavimų, todėl nustatytas paraiškų įvertinimo procesas įvyksta operatyviau ir pagalba verslą pasiekia greičiau“.

Alternatyvūs finansuotojai suteikė 2060 „Paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, kurių bendra suma viršija 111 mln. eurų. Daugiausiai tokių paskolų suteikė „Finansų bitė verslui“ ir „Noviti finance“. Bankai ir kredito unijos suteikė  beveik 1000 paskolų už 68,5 mln. eurų. Daugiausiai šių paskolų suteikė Šiaulių bankas. Be užstato teikiamos paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams padeda smulkioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti dėl pandemijos sutrikusią apyvartą.

Be to, alternatyvūs finansuotojai teikia verslui apyvartinio ir investicinio finansavimo paslaugas pagal specialią INVEGOS priemonę „Alternatyva“. Verslą jau pasiekė beveik 4,3 mln. eurų šios priemonės lėšų, daugiausiai per įmonę UAB „SME Finance“.

Daugiausia INVEGOS garantuotų faktoringo sandorių pagal priemonę „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ sudarė „SME finance“. Iš viso garantuota sandorių už  2,8 mln. eurų, visus juos sudarė alternatyvūs finansuotojai.

Bankai ir kredito unijos dominuoja teikiant INVEGOS portfelinėmis garantijomis garantuotas paskolas pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“. Ši priemonė skirta padėti visoms (taip pat ir didelėms) įmonėms, kurių apyvarta dėl COVID-19 pandemijos ženkliai smuko ir kurioms trūksta lėšų turimiems įsipareigojimams padengti. Daugiausiai šio tipo paskolų finansavo „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas už daugiau kaip 9 mln. eurų sumą, Šiaulių bankas – už beveik 7,5 mln. eurų sumą. Bankas „Luminor“ suteikė  5 paskolas, kurių bendra  bendra suma siekia 7,9 mln. eurų. Iš viso bankai ir kredito įstaigos suteikė garantuotų paskolų už 32,8 mln. eurų. Alternatyvių finansuotojų suteiktų paskolų bendra suma – beveik 9,5 mln. eurų.

INVEGOS vadovas pabrėžia, kad teikiant valstybės pagalbą svarbus visų finansų tarpininkų indėlis.

„Esame dėkingi visiems savo partneriams – bankams, kredito unijoms ir alternatyviems finansuotojams, – tvirtino K. Motiejūnas. – Visų mūsų pastangos turi bendrą tikslą – padėti dėl pandemijos nukentėjusiems verslams ir siekti, kad kuo greičiau atsigautų valstybės ekonomika. Platus finansų tarpininkų ratas šiuo požiūriu yra labai svarbus, nes suteikia verslams daugiau galimybių gauti reikiamą finansavimą pagal savo konkrečius poreikius. Todėl mes suinteresuoti, kad teikiant valstybės pagalbą įsitrauktų kuo daugiau įvairaus profilio finansų rinkos dalyvių“.

Jis pabrėžė, kad tradicinės finansų įstaigos ir alternatyvūs finansuotojai su INVEGA bendradarbiauja vienodomis sąlygomis. Daugumos priemonių kvietimai yra atviri visiems finansų tarpininkams, su kuriais sudaromos tokias pat sąlygas numatančios sutartys.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės finansavimą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Valstybė, siekdama padėti kelionių organizatoriams įveikti pandemijos sukeltus padarinius turizmo srityje, numatė 15 mln. Eur individualioms garantijoms, kurios skirtos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui. Nuo liepos 17 d. kelionių organizatoriai gali kreiptis į sutartis su INVEGA pasirašiusias draudimo bendroves arba finansų įstaigas dėl laidavimo draudimo arba finansinių garantijų, užtikrinančių prievolių įvykdymą. 

Neatlygintinomis garantijomis įsipareigojame sumokėti iki 50 proc. prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos garantijos gavėjui (draudimo bendrovei ar finansų įstaigai), jeigu kelionių organizatorius neįvykdytų savo prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme. Prisiimdami įsipareigojimus atlaisviname dalį finansinių resursų, kuriuos kelionių organizatoriai turėtų skirti užstatui, reikalingam įsigyti veiklai būtiną laidavimo draudimą arba finansinę garantiją, – sako INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovė Aušrinė Černienė. – Pasinaudodami valstybės teikiamomis garantijomis, kelionių organizatoriai galės teikti finansų įstaigoms mažiau užstato ir nesuvaržytą lėšų dalį nukreipti kitiems svarbiems poreikiams finansuoti.“

Nauda tiek smulkiesiems, tiek didiesiems kelionių organizatoriams

Pasak Aušrinės Černienės, garantijos suteikiamos draudimo bendrovėms arba finansų įstaigoms, kurios laidavimo draudimu ar finansine garantija užtikrina kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą, tačiau tiesioginė nauda tenka kelionių organizatoriams. Tai – smulkiosios, vidutinės ir didelės įmonės bei verslininkai, kuriems išduotas pažymėjimas, leidžiantis teikti paslaugas, susijusias su išvykstančių ir vietinių turistų veikla.

Patiems kelionių organizatoriams į INVEGĄ kreiptis nereikia. Jiems užtenka pateikti prašymą draudimo bendrovei ar finansų įstaigai, kuri yra pasirašiusi sutartį su INVEGA dėl kelionių organizatorių privalomų prievolių užtikrinimo. Tuomet draudimo įmonė ar finansų institucija, sulaukusi kelionių organizatoriaus paraiškos ir nusprendusi jam suteikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kreipiasi į INVEGĄ, pateikdama visus būtinus dokumentus.

Pagrindinis garantijų tikslas – įmonių tvarumas

Patvirtinta pagalbos schema numato, kad prievolių įvykdymo užtikrinimui skirtos garantijos gali būti naudojamos tiek naujam laidavimo draudimui ar garantijai įsigyti, tiek pratęsti jau galiojančius.

„Rengdami šią priemonę, vertinome skirtingas įmonių situacijas. Pagrindinis siekis yra užtikrinti kelionių organizatorių veiklos tęstinumą ir skatinti draudimo bendroves bei finansų įstaigas aktyviau teikti abiejų tipų prievolių įvykdymo užtikrinimus, pasidalijant riziką su INVEGA,“ – sako INVEGA verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovė, pažymėdama, jog pratęsiant prievolių užtikrinimą bus žiūrima, kad tiesioginę naudą gautų kelionių organizatorius, o ne draudikas ar bankas.

Tokiais atvejais bus vertinama, kaip suteikta garantija kelionių organizatoriui pagerins prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygas. Pavyzdžiui, bus prailginamas turimos prievolių įvykdymo garantijos (jeigu paslaugą suteikia finansų įstaiga) ar laidavimo draudimo (jeigu paslaugą suteikia draudimo įstaiga) galiojimo terminas arba padidinama jų suma, taip pat bus vertinama, ar kelionių organizatoriui pakeitimo metu būtų panaikinimas (sumažintas) esamo užstato dydis.

Reikalingi dokumentai ir kitos garantijų sąlygos

Kreipdamasis į draudimo bendrovę ar finansų įstaigą kelionių organizatorius turi pateikti prašymą suteikti garantiją, užpildytą SVV subjekto statuso deklaraciją, galiojantį kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir užpildyti draudimo bendrovės ar finansų institucijos pateiktą atitikties deklaraciją.

INVEGA atkreipia dėmesį, jog „vienai įmonei“, kaip ji apibrėžta Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020-07-10 įsakymu Nr. 4-557, teikiamos garantijos suma gali siekti nuo 1,5 iki 800 tūkst. Eur. Minimalus garantijos galiojimo terminas – 3 mėnesiai, ilgiausiai garantija gali būti suteikiama 15 mėnesių.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei detalią informaciją apie Garantijų kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui sąlygas galima rasti čia.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) nuo liepos 15 d. pradėjo teikti lengvatines paskolas nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Turizmo paslaugų teikėjai – kelionių organizatoriai – valstybės skiriamas lėšas gali panaudoti atsiskaitymams su turistais už keliones, neįvykusias dėl COVID-19 protrūkio. 

„Įsigaliojus karantinui, dauguma kelionių organizatorių Lietuvoje dėl saugumo reikalavimų buvo priversti atšaukti suplanuotas turistines keliones. Šiomis specialiai turizmo sektoriui skirtomis lengvatinėmis paskolomis siekiame padėti kelionių organizatoriams iki galo atsiskaityti su turistais už atšauktas keliones“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Kas gali gauti paskolą?

Finansinės pagalbos į INVEGA gali kreiptis galiojantį pažymėjimą turintys kelionių organizatoriai – tiek smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, tiek didelės įmonės.

Paskolą atsiskaitymams su turistais dėl neįvykusių kelionių galima gauti ir panaudoti tik tais atvejais, kai keliautojas, turintis organizuotos, tačiau atšauktos turistinės kelionės sutartį, atsisakė siūlomo kupono. Šios turistinių kelionių sutartys turėjo būti sudarytos iki 2020 m. kovo 16 d.,  o kelionės vykdomos nuo 2020 m. vasario 1 d.

Kiekvienas paskolos atvejis – individualus

Paskolos suma kiekvienai besikreipiančiai įmonei – kelionių organizatoriui – bus nustatoma individualiai. Jos dydį INVEGA apskaičiuos pagal sumą, kurią paraiškos teikimo metu įmonė vis dar turi grąžinti keliautojams už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias turistines keliones. Vienam kelionių organizatoriui iš finansinės priemonės lėšų bus suteikiama viena paskola, visais atvejais negalinti viršyti 3 mln. eurų.

Paskolų teikimo ir grąžinimo laikotarpis

Iki 20 tūkst. eurų lengvatinė paskola kelionių organizatoriams bus suteikiama iki 18 mėnesių terminui – paskola pradedama grąžinti praėjus 6 mėnesiams po sutarties sudarymo dienos. Didesnės nei 20 tūkst. eurų paskolos teikiamos iki 72 mėnesių terminui, o grąžinimas pradedamas po 12 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos.

Palūkanų dydis nustatomas pagal paskolos trukmę ir įmonės dydį: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams numatytos 0,1-0,69 proc. palūkanos, didelėms įmonėms – 0,19-1,69 proc.

Dėl paskolų atsiskaitymams su turistais padengti įmonės galės teikti paraiškas iki šių metų lapkričio 30 d., o paskolos sutartys gali būti sudaromos iki gruodžio 31 d., jeigu iki to laikotarpio dar nebus panaudotas visas priemonei skirtas biudžetas.

Reikalingos paskolos užtikrinimo priemonės

Jeigu paskola viršija 1 mln. Eur sumą, bus taikomos paskolos užtikrinimo priemonės, todėl kelionių organizatorius turės pateikti  akcininko laidavimą, kuris turės būti ne mažesnis nei 20 proc. suteikiamos paskolos sumos dalies, viršijančios 1 mln. Eur sumą. Šis reikalavimas netaikomas, kai paskolos gavėjas yra akcinė bendrovė. Be to,  kelionių organizatorius turės įkeisti turtą už paskolos sumos dalį, viršijančią 1 mln. Eur sumą, kuri nėra padengiama minėtu laidavimu. Jeigu paskolos gavėjas yra akcinė bendrovė, ji turės įkeisti turtą už visą paskolos sumos dalį, viršijančią 1 mln. Eur sumą.

Kaip pasiruošti paraiškos teikimui?

Paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti teikiamos per INVEGA elektroninę paraiškų teikimo sistemą: https://tour.invega.lt.

INVEGA atkreipia dėmesį, jog turizmo paslaugų teikėjai, norėdami gauti paskolą, be dalies įprastų dokumentų, turės pasirūpinti ir tam tikrų specifinių dokumentų pateikimu.

Kelionių organizatoriai kartu su paraiška turi pateikti SVV subjekto statuso deklaraciją, išskyrus atvejį, kai paraišką teikia didelė įmonė – tuomet pateikiamas įmonės vadovo pasirašytas raštas dėl didelės įmonės statuso. Kaip deklaruoti SVV subjekto statusą, verslininkai gali pasitikrinti pasinaudoję INVEGA informacine pagalba.

Taip pat svarbu įsitikinti, ar  turimas kelionių organizatoriaus pažymėjimas paraiškos teikimo metu yra vis dar galiojantis.

Kartu su paraiška privaloma pateikti informaciją apie neįvykdytas turistines keliones: organizuotų turistinių kelionių sutarčių numerius, jų sudarymo datas, kelionių organizatoriaus grąžintinas sumas, kiekvienos neįvykusios kelionės datą, buvusią pradinėse organizuotų turistinių kelionių sutartyse, ir kelionės kryptis, nurodant šalį ir miestą.

Kelionių organizatorius VĮ Registrų centrui turi būti pateikęs 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai įmonė įsteigta po 2020 m. sausio 1 d. Taip pat paraiškos teikimo metu svarbu įsitikinti, ar įmonė nėra laikoma sunkumų patiriančia – verslininkai tai gali patikrinti pasinaudodami INVEGOS parengtomis skaičiuoklėmis mažoms ir vidutinėms įmonėms bei didelėms įmonėms.

Detalią informaciją apie paskolų turizmo paslaugų teikėjams sąlygas, atitikimo reikalavimus galima rasti čia.

 

COVID-19 pandemijos paveiktame turizmo sektoriuje apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės nuo liepos 15 d. gali pasinaudoti tiksline valstybės pagalba ir kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) dėl tiesioginių paskolų. Jų lėšas minėti paslaugų teikėjai gali panaudoti būtinosioms išlaidoms, reikalingoms tolesnei veiklai užtikrinti. 

„Apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjus, susidūrusius su pandemijos padariniais, kviečiame aktyviai naudotis šia pagalba. Šios tiesioginės paskolos leis verslui lengviau subalansuoti savo finansinius resursus šiuo turizmo sektoriui vis dar sudėtingu laikotarpiu ir padės tęsti veiklą bei, svarbiausia, išsaugoti darbuotojus, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Kas gali gauti paskolą 

INVEGA vadovo teigimu, į šias paskolas gali pretenduoti dvi tikslinės auditorijos: apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjai.

Apgyvendinimo sektoriuje įmonių teikiamų paslaugų pobūdis stipriai varijuoja. Siekiant sudaryti galimybes valstybės pagalba pasinaudoti kuo platesniam nukentėjusių įmonių ratui, numatyta, jog dėl jų gali kreiptis viešbučių, motelių, svečių namų, kempingo ir kitas klasifikuojamas apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslo subjektai. Esminė sąlyga – jie privalo turėti galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą. Paraiškas teikti gali tiek smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, tiek didelės įmonės.

viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių dėl paskolų galės kreiptis didelės įmonės, kurių pagrindinė veikla yra restoranų ir pagaminto maisto teikimo veikla.

Paskola – būtinosioms išlaidoms 

Apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems verslininkams paskola išduodama būtinosioms išlaidoms finansuoti.

Tai reiškia, kad paskolos lėšomis gali būti mokamas valstybės nekompensuojamas darbo užmokestis, vykdomi transporto ir kitų paslaugų pirkimai, apmokama nekilnojamojo turto nuoma (jeigu ji nėra valstybės kompensuojama pagal šiam tikslui numatytą priemonę), taip pat turto išlaikymo išlaidoms, kitų paskolų įmokų mokėjimui, komunalinių paslaugų ir kitoms administracinėms išlaidoms.

Paskolos dydis apskaičiuojamas individualiai 

Paskolos suma kiekvienam gavėjui bus nustatoma individualiai. Kadangi paskola skirta būtinosioms išlaidoms padengti, apskaičiuojant jos dydį, vertinama apgyvendinimo ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės jau patirtos ar planuojamos patirti piniginės išlaidos darbuotojų išlaikymui ir veiklos tęstinumui. Šią informaciją verslininkai turi pateikti kartu su paraiška. Didžiausia galima  paskolos suma – 3 mln. eurų.

INVEGA taip pat atkreipia dėmesį, kad į paskolos sumą negali būti įtraukiamos išlaidos, kurios jau yra finansuojamos kitomis valstybės pagalbos priemonėmis, pvz., subsidijomis darbo užmokečiui ar dalinėmis patalpų nuomos kompensacijomis.

Paskolų teikimo ir grąžinimo laikotarpis 

Dėl paskolų būtinosioms išlaidoms finansuoti įmonės galės paraiškas pateikti per elektroninę sistemą interneto svetainėje https://tour.invega.lt. iki š. m. lapkričio 30 d., o pasirašyti paskolos sutartis iki pat gruodžio 31 d., jeigu tuo metu dar nebus panaudotas visas priemonei skirtas biudžetas.

Paskolos sutartis bus sudaroma iki  72 mėnesių laikotarpiui ir pradedama grąžinti praėjus ne daugiau kaip 12 mėn. po paskolos sutarties pasirašymo dienos. Palūkanų dydis nustatomas pagal paskolos trukmę ir įmonės dydį: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams numatytos 0,1-0,69 proc. , didelėms įmonėms – 0,19-1,69 proc. palūkanos.

Reikalingos paskolos užtikrinimo priemonės

Jeigu paskola viršija 1 mln. Eur sumą, bus taikomos paskolos užtikrinimo priemonės, todėl kelionių organizatorius turės pateikti  akcininko laidavimą, kuris turės būti ne mažesnis nei 20 proc. suteikiamos paskolos sumos dalies, viršijančios 1 mln. Eur sumą. Šis reikalavimas netaikomas, kai paskolos gavėjas yra akcinė bendrovė. Be to,  kelionių organizatorius turės      įkeisti turtą už paskolos sumos dalį, viršijančią 1 mln. Eur sumą, kuri nėra padengiama minėtu laidavimu. Jeigu paskolos gavėjas yra akcinė bendrovė, ji turės įkeisti turtą už visą paskolos sumos dalį, viršijančią 1 mln. Eur sumą.

Prieš teikiant paraišką svarbu pasiruošti

Anot K. Motiejūno, praktika rodo, kad teikiant paraišką svarbu itin atidžiai įsivertinti, ar kartu su ja pateikiami visi reikalingi dokumentai, šiuo atveju yra specifinių tik šiai priemonei numatytų dokumentų.

„Kreipdamosi dėl paskolos, apgyvendinimo paslaugas teikiančios ar viešojo maitinimo veiklą vykdančios įmonės turi pateikti SVV subjekto statuso deklaraciją, aktualią paskolos gavėjo akcininkų struktūrą, verslo planą, kuriame, be kita ko, būtų trumpai aprašytas vykdomas verslas, esama ir prognozuojama finansinė būklė (turimi ir būsimi finansiniai ištekliai, siūlymas dėl paskolos grąžinimo grafiko išdėstymo ir, jeigu taikoma, užtikrinimo priemonių)“, – pabrėžia INVEGA vadovas.

Prieš kreipdamiesi dėl paskolos, apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai turėtų įsitikinti, jog turi galiojantį klasifikuotų apgyvendinimo paslaugų pažymėjimą, o viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių pagrindinė veikla yra restoranai ir pagaminto valgio teikimas.

Taip pat įmonės turėtų įsitikinti, jog paraiškos teikimo metu yra nelaikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Ar atitinka šį kriterijų, verslininkai gali pasitikrinti pasinaudodami INVEGOS parengtomis specialiomis skaičiuoklėmis mažoms ir vidutinėms įmonėms bei didelėms įmonėms.

Valstybės pagalba ketinančios pasinaudoti įmonės Registrų centrui turėtų būti pateikusios  2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų detaliai atskleista nuosavo kapitalo sudėtis. Reikalavimas netaikomas verslininkams ir toms įmonių grupės įmonėms, kurios yra įsteigtos nuo 2020 m. sausio 1 d.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei detalią informaciją apie paskolų turizmo paslaugų teikėjams sąlygas galima rasti čia.

 

Turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjai jau gali kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl tiesioginių paskolų, skirtų kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais dėl neįvykusių kelionių ir apgyvendinimo ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančių verslų būtinosioms išlaidoms padengti. Šioms tikslinėms paskoloms skirta 30 mln. Eur. 

„Šio segmento verslai yra vieni labiausiai paveiktų pandemijos, todėl svarstant lengvatinių paskolų sąlygas verslo poreikiai buvo pagrindinis prioritetas. Atšaukus karantiną, turizmo paslaugas teikiančios įmonės jau gali atnaujinti ir dalį paslaugų, o kartu pasinaudodamos tikslinėmis lengvatinėmis paskolomis galės finansuoti dalį būtinų veiklos išlaidų, reikalingų iki  įprastų verslo apimčių atsistatymo, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Įmonių situacijos yra skirtingos, tačiau tikimės, kad įvertinusios savo padėtį, jos pasinaudos paskolomis, skirtomis stabilizuoti veiklai ir išsaugoti darbuotojus.

Anot INVEGOS vadovo, ruošiant priemonę itin svarbios buvo verslo bendruomenės pastabos, padėjusios tiksliau įvertinti šio sektoriaus specifiką: atsižvelgta į pasiūlymus įvertinti pandemijos poveikį ne tik kelionėms, organizuojamoms autobusu ar užsakomaisiais skrydžiais, bet ir reguliariaisiais reisais, sudaryti galimybes dėl paskolų kreiptis platesniam apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių ratui, taip pat didelėms viešojo maitinimo įstaigoms.

Kelionių organizatoriai INVEGOS lengvatinėmis paskolomis galės pasinaudoti atsiskaitydami su turistais dėl neįvykusių kelionių tais atvejais, kai galiojančias sutartis turintys keliautojai atsisakė pasiūlyto kupono. Paskolos dydis apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į sumą, kurią kelionių organizatorius turi grąžinti turistams už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Esant poreikiui, paskolos suma gali būti didinama, tačiau visais atvejais ji negali viršyti maksimalios 3 mln. eurų sumos. Reiktų atkreipti dėmesį, kad turistinės kelionės sutartys turėjo būti sudarytos iki  2020 m. kovo 16 d. ir turėjo būti vykdomos nuo 2020 m. vasario 1 d.

Jei kelionių organizatorius ima iki 20 tūkst. Eur paskolą, ji suteikiama iki 18 mėnesių laikotarpiui, visais kitais atvejais – iki 72 mėnesių. Paskola pradedama grąžinti praėjus 6 mėnesiams po sutarties sudarymo dienos, kai trukmė yra iki 18 mėn., arba po 12 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos, kai ji sudaryta ilgesniam nei 18 mėn. laikotarpiui.

„Numatydami paskolų grąžinimo pradžios laikotarpį, siekiame verslui suteikti pakankamai laiko atsistoti ant kojų“ – susitelkti į veiklos atgaivinimą, stabilizuoti finansinius srautus, piniginius resursus nukreipti ten, kur tuo metu reikia labiausiai. Suprantame, kad veiklos tęstinumas ir darbuotojų išsaugojimas, o ne paskolos grąžinimas, šiuo metu įmonėms svarbiausias“, – sako K. Motiejūnas.

Lengvatinės paskolos apgyvendinimo ar viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems verslininkams skirtos būtiniausioms išlaidoms finansuoti: valstybės nekompensuojamam darbo užmokesčiui, transporto nuomos ir kitų paslaugų pirkimui, nekilnojamojo turto nuomos mokesčiui (jeigu jis nėra valstybės kompensuojamas pagal šiam tikslui numatytą priemonę), turto išlaikymo išlaidoms, kitų paskolų įmokų mokėjimui, komunalinių paslaugų ir kitoms administracinėms išlaidoms. Atsižvelgiant į šias veiklos patiriamas išlaidas tęstinumui užtikrinti, apskaičiuojamas individualus 3 mln. eurų neviršijantis paskolos dydis.

Paskolos sutartis su apgyvendinimo ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančiais verslininkais sudaroma iki 72 mėn. laikotarpiui ir pradedama grąžinti ne vėliau kaip po 12 mėn. po paskolos sutarties pasirašymo dienos.

Tiek kelionių organizatoriams, tiek apgyvendinimo ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms palūkanų dydis nustatomas pagal paskolos trukmę ir įmonės dydį: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams numatytos 0,1-0,69 proc., didelėms įmonėms – 0,19-1,69 proc. palūkanos.

Paskolų turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjai paraiškas paskolai gauti turi pateikti interneto platformoje adresu  https://tour.invega.lt iki 2020 m. lapkričio 30 d., o paskolų sutartys galės būti sudaromos iki š. m. gruodžio 31 d.

Detalią informaciją apie paskolų turizmo ir viešojo maitinimo  paslaugų teikėjams sąlygas, atitikimo reikalavimus galima rasti čia ir čia.

Lietuvoje atšaukus karantiną, artėja ir dalies Lietuvos verslui skirtų pagalbos priemonių, teikiamų per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), terminai. Liepos 17 d. (penktadienį) 16.00 val. bus stabdomas apmokėtinų sąskaitų paskolų (ASAP) paraiškų priėmimas.

„Pasinaudodamos paskola, įmonės gali sėkmingai užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą verslo partneriams, kuris dėl visame pasaulyje susidariusios situacijos galėjo užsitęsti. Likusios dvi savaitės paraiškas teikti ir paskolas gauti pagal priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP)  – galimybė įmonėms išlikti finansiškai drausmingoms ir užtikrinti stabilumą partnerių atžvilgiu“, – sako UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) projektų vadovė Justina Prakapavičiūtė.

Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios, Lietuvos įmonėms jau suteiktos 238 paskolos už 9,78 mln. eurų sumą. Paraiškas ASAP paskolai gauti galima teikti adresu https://asap.invega.lt.

INVEGA primena, kokius reikalavimus įmonės turi atitikti norėdamos gauti ASAP paskolą:

  • Paskola skirta nedidelėms bendrovėms, kurios sėkmingai veikė iki karantino ir kurių klientai dėl karantino apribojimų negalėjo apmokėti ar tik iš dalies apmokėjo sąskaitas;
  • Paskolos siekianti įmonė Juridinių asmenų registrui turi būti pateikusi 2018 m. ir 2019 m. finansines ataskaitas;
  • Paskola ASAP finansuojamos sąskaitos turi būti išrašytos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d.

INVEGA suteikiamos paskolos ASAP gali būti nuo 500 eurų iki 500 tūkst. eurų sumos, priklausomai nuo įmonės pardavimų apimties ir patvirtintų sąskaitų vertės. Paraiškų teikimo sistemoje įmonėms tiekėjoms pakanka užregistruoti neapmokėtų ar tik iš dalies apmokėtų sąskaitų duomenis ir kad juos patvirtintų sąskaitos neapmokėjęs pirkėjas. Visą kitą paraiškos nagrinėjimui reikalingą informaciją surenka ir patikrina INVEGA. Patvirtinus paraišką, pasirašoma paskolos sutartis, o ją pasirašius iki liepos 31 d. bus išmokėta paskola.

Naujausia informacija apie visas INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės finansavimą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Iki liepos 31 d. įmonėms ir verslininkams, kurie kreipiasi į finansų tarpininkus dėl nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, turi būti išmokėtos visos paskolos lėšos. Nuo paskolų teikimo pradžios joms jau panaudota daugiau kaip 115 mln. eurų. Iš viso priemonei skirta 200 mln. eurų.

„Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams šiuo sudėtingu laikotarpiu tapo viena iš populiariausių mūsų priemonių, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Paraiškų skaičius ir paskolų teikimo dinamika aiškiai rodo, kad ši valstybės pagalba verslui buvo ypač reikalinga ir naudinga. Finansų tarpininkų duomenimis, pareiškėjų aktyvumas nuolat auga. Manau, kad ši tendencija išliks ir paskutinį mėnesį“.

K. Motiejūno teigimu, priemonės sėkmei įtakos turėjo ir veiksminga partnerystė su įvairiomis finansų įstaigomis: bankais, kredito unijomis ir alternatyviais finansuotojais. Alternatyvūs finansuotojai paskolino daugiau kaip 70 mln. eurų, o bankai – maždaug 40 mln. eurų. Iš alternatyvių finansuotojų daugiausiai paskolų suteikė „FinBee Verslui“ – daugiau kaip 50 mln. eurų. Iš bankų pareiškėjai dažniausiai rinkosi Šiaulių banką, paskolinusį daugiau kaip 26 mln. eurų.

Alternatyvių finansuotojų atstovai teigia, kad jų paslaugos visada buvo labiau orientuotos į smulkųjį ir vidutinį verslą. Bendradarbiavimas su INVEGA esą šią veiklos kryptį tik sustiprino.

„Alternatyvūs finansuotojai visada buvo aktyvesni finansuodami smulkųjį ir vidutinį verslą, – aiškina „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys. – Tai tapo ypač akivaizdu šių metų pavasarį. „Noviti finance“ išduodamų paskolų apimtys karantino laikotarpiu ne tik nesumažėjo, bet paaugo bene dvigubai. Prie paskolų išdavimo suaktyvėjimo prisidėjo ir INVEGOS verslui pasiūlytos paramos priemonės. Jos suteikia galimybę įmonėms pasiskolinti ypač geromis sąlygomis, kad šalies verslas galėtų įveikti sunkumus ir sėkmingai tęsti savo veiklą“.

INVEGA vadovo nuomone, visų finansų tarpininkų indėlis buvo svarbus, nes platus finansų tarpininkų ratas padėjo suteikti pagalbą skirtingų poreikių turintiems verslams.

„Esame labai dėkingi visiems partneriams. Teikiant šias paskolas bendradarbiavimas buvo ypač svarbus. Dirbdami kartu užtikrinome, kad valstybės pagalba kaip įmanoma geriau atitiktų verslo lūkesčius ir būtų lengvai pasiekiama“, – tvirtina K. Motiejūnas.

Įvertinus paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams naudą ir efektyvumą, šios priemonės biudžetas buvo padidintas nuo 50 mln. eurų iki 200 mln. eurų. Pailgintas ir maksimalus paskolų terminas – iki 72 mėn.

„Termino pratęsimas padarė paskolas dar patrauklesnėmis, nes įmonės įgijo daugiau galimybių planuoti savo finansus. Matome, kad ši sąlyga suaktyvino paklausą šiai paskolai gauti“, – teigia sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius.

Paskolos teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams be užstato ir su itin mažomis palūkanomis. Paskolos dydis nustatomas pagal einamųjų verslo išlaidų poreikį, t. y. nuo pareiškėjo patirtų ar planuojamų patirti išlaidų laikotarpiu nuo kovo 16 d. iki liepos 31 d. Maksimali paskolos suma – 1 mln. eurų. Vidutinis suteikiamos paskolos dydis – 50-60 tūkst. eurų.

Dėl paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams gali kreiptis tie SVV subjektai, kurie išlaikė bent pusę iki pandemijos įmonėje dirbusių darbuotojų ir pateikė Registrų centrui 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį. Pareiškėjai turi pateikti pagrindimą, kaip dėl COVID-19 pandemijos jų apyvarta sumažėjo daugiau nei 30 proc. SVV subjektams, kurie pradėjo savo veiklą tik 2020 m., apyvartos sumažėjimo kriterijus netaikomas.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

 

Patikslinus nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiamo palūkanų kompensavimo sąlygas, vežėjų įmonėms bus paprasčiau pasitikrinti, ar priemonė joms tinkama. Naujos redakcijos apraše tiksliau įvardyta, kokiais ryšiais susijusios vežėjų įmonės laikomos viena įmone skaičiuojant bendrą joms suteiktos valstybės pagalbos sumą. Detaliau išaiškintas ir sunkumų patiriančios įmonės kriterijaus taikymas vežėjams, taip pat įtvirtinta visoms įmonėms aktuali nuostata, kad kai kreipiamasi dėl paskolos, kuri naudojama dividendams ir tantjemoms išmokėti, palūkanos nebus kompensuojamos. 

„Palūkanų kompensavimo aprašo pataisos patikslino svarbius punktus, dėl kurių pareiškėjams anksčiau kildavo klausimų, –  sako INVEGA Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Rūta Kiuberytė. – Dabar daugelis kompensavimu besidominčių įmonių, ypač vežėjų, galės greičiau ir tiksliau įsivertinti, ar priemonė joms tinkama. Taip tikimės taupyti pareiškėjų laiką“.

Patikslintose palūkanų kompensavimo sąlygose nurodyta, kad vežėjų įmonės, kurios turi viena kitos akcininkų balsų daugumą, skiria daugumą viena kitos valdymo institucijų narių ar kitaip daro viena kitai lemiamą įtaką laikomos viena įmone skaičiuojant maksimalią teikiamos valstybės pagalbos sumą – 800 tūkst. eurų. Tokios susijusios įmonės turėtų suderinti savo veiksmus teikiant paraiškas dėl įvairių valstybės pagalbos priemonių, kad bendra prašomos pagalbos suma neviršytų maksimalios.

Vežėjams aktualus ir kitas palūkanų kompensavimo sąlygų patikslinimas: detaliau išaiškintas sunkumų patiriančios įmonės kriterijaus taikymas. Kaip ir kitų verslo sričių atstovai, vežėjai gali pagrįsti, kad paraiškos pateikimo metu nebėra patiriantys sunkumų, nors patyrė sunkumų 2019 m. Tai pagrindžiant reikia pateikti 2020 m. tarpinės finansinės atskaitomybės už paskutinį praėjusį ketvirtį arba mėnesio, ėjusio prieš paraiškos pateikimą, paskutinę dieną dokumentus. Jei per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos įvyko nuosavybės struktūros (kapitalo, akcijų priedų, perkainojimo rezervų, rezervų) pokyčių, reikia papildomai pateikti šiuos pokyčius pagrindžiančius dokumentus.

Patikslintame palūkanų kompensavimo apraše taip pat numatyta, kad palūkanos nekompensuojamos tais atvejais, kai gauta paskola naudojama dividendams ir tantjemoms išmokėti. Išlieka ir anksčiau galiojęs analogiškas apribojimas dėl paskolų, naudojamų įmonių akcijoms, obligacijoms ir kitokiam finansiniam turtui finansuoti. Šios nuostatos galioja visoms palūkanų kompensavimo siekiančioms įmonėms.

100 proc. palūkanų kompensacijos teikiamos (ne ilgiau kaip 6 mėn.) smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams, kuriems ekstremalios situacijos metu buvo atidėti turimų paskolų ar lizingo mokėjimai. Paskolos sutarties pasirašymo terminas tokioms paskolų sutartims nėra ribojamas. Šio tipo kompensacijos mokamos ir vežėjams, kompensuojant palūkanas už paskolas ar lizingo sandorius, kuriais įsigytos krovinių vežimo transporto priemonės.

Dėl 95 proc. palūkanų kompensacijos į INVEGĄ gali kreiptis SVV subjektai, kurie turi pasirašę paskolos ar lizingo sutartis ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki paraiškos pateikimo dienos. Palūkanos kompensuojamos iki 36 mėnesių laikotarpiu ir ne daugiau nei 7 procentai metinių palūkanų. Šio tipo kompensacijos negali gauti krovinių vežimo sausumos keliais paslaugas teikiančios įmonės už paskolas ar lizingo sandorius, kuriais įsigytos krovinių vežimo transporto priemonės. Palūkanos nėra kompensuojamos ir paskoloms, kurios naudojamos nekilnojamojo turto vystymui ir prekybai.

Detalią informaciją apie palūkanų kompensavimo sąlygas galima rasti čia

Naujausia informacija apie visas INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės finansavimą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nuo karantino pradžios per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamas valstybės pagalbos priemones verslui paskirstyta daugiau kaip 210 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, dar 25 mln. eurų – valstybės lėšomis finansuojamas portfelines garantijas paskoloms 2, palūkanų kompensacijas ir Apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP – atitinkamai po 10 mln. eurų. Iš viso per 5 mėn. per skirtingas INVEGA priemones priimta beveik 5 tūkst. teigiamų sprendimų, kuriais patvirtintas pagalbos teikimas verslui. 

„Karantinui paveikus šalies įmones, valstybės pagalbos teikimas verslui tapo viena svarbiausių mūsų užduočių. Perorientuojant veiklą iššūkių buvo – dalį priemonių, pavyzdžiui, Apmokėtinų sąskaitų paskolas, patalpų nuomos kompensacijas kūrėme visiškai naujas, kitų sąlygas adaptavome atsižvelgdami į pasikeitusią situaciją. Tobulintinų aspektų vis dar yra, tačiau dedame maksimalias pastangas bei resursus vertindami paraiškas, efektyvindami aptarnavimo procesą, kad numatytomis lėšomis įmonės ir verslininkai galėtų naudotis, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Šiandien matome, jog yra priemonių, viršijančių suplanuotus rodiklius. Daugiau nei 5 tūkst. teigiamų sprendimų rodo, kad paraiškas teikusias įmones valstybės pagalba pasiekė – įmonės lengviau išgyveno karantiną ir šiandien tęsia veiklą“.

Anot INVEGA vadovo, teikiamos paraiškos aiškiai indikavo, kurios priemonės verslo poreikius atitinka geriausiai, todėl atsižvelgiant į tai buvo perskirstytos numatytos lėšos – mažiau aktualių priemonių finansavimas nukreiptas į paklausiausias: nuo 50 iki 200 mln. eurų padidintas paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paketas, papildomi 33,4 mln. eurų skirti palūkanų kompensacijoms, dar 35,6 mln. eurų – portfelinėms garantijoms paskoloms 2.

Vertinant lėšų panaudojimą, išduotų paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suma jau įpusėjo numatytą biudžetą ir viršija suplanuotus rodiklius. Šiuo metu išduota daugiau nei 2100 paskolų, kurių bendra vertė siekia 116 mln. eurų. Didžioji dalis šių paskolų lėšų verslą pasiekia per ne bankinio sektoriaus finansų tarpininkus, kurie suteikė paskolų už beveik 70 mln. eurų. Vidutinė paskolos suma siekia 50-60 tūkst. eurų.

Iki birželio pabaigos INVEGA garantavo paskolų už 55 mln. eurų sumą, iš kurių 24,5 mln. eurų garantuota individualiomis garantijomis ir 32,5 mln. eurų – portfelinėmis garantijomis. Krizės akivaizdoje verslas aktyviai naudojosi portfelinėmis garantijomis paskoloms ir lizingui ir ypač portfelinėmis garantijomis paskoloms 2, padedančiomis įmonėms lengviau gauti tiek naujas apyvartines paskolas įmonės likvidumui užtikrinti, tiek pertvarkyti jau turimas paskolas. Didžiausią paskolų sumą – po 7 mln. eurų į valstybės garantijų portfelį įtraukė trys įstaigos: SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialas, AB Šiaulių bankas, Luminor bankas. Aktyviai verslui pasinaudoti valstybės numatytomis lėšomis padeda ir nebankinio sektoriaus finansuotojas „SME Finance“, per kurį suteiktų valstybės garantijų suma siekia 5,7 mln. eurų.

Itin daug paraiškų sulaukiama siekiant gauti palūkanų kompensacijas. Verslas aktyviai naudojasi tiek 100 proc. siekiančiomis kompensacijomis, kurios taikomos tuo atveju, jeigu ekstremalios situacijos metu ne ilgiau kaip 6 mėn. buvo atidėti turimų paskolų ar lizingo mokėjimai, tiek ir ilgalaikėmis 95 proc. paskolų, nukreiptų į verslo plėtrą, palūkanų kompensacijomis. Patvirtinus beveik 1,5 tūkst. paraiškų jau panaudota beveik 10 mln. eurų suma.

„Didžioji dalis mūsų administruojamų priemonių orientuotos į ilgalaikę perspektyvą, todėl net pasibaigus karantinui verslas gali naudotis valstybės parama – daugeliu atvejų teikti paraiškas iki pat metų galo, jeigu priemonei numatytas biudžetas vis dar nepanaudotas, – sako K. Motiejūnas. Todėl tos įmonės, kurios jaučia apyvartinių lėšų stygių, ar ieško papildomo veiklos finansavimo šaltinio, ir dabar gali pasinaudoti valstybės pagalba. Ypač skatinu nedelsti tuos, kurie svarsto imti „Paskolą labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“.

INVEGA primena, kad įvertinęs savo poreikius, verslas gali pasinaudoti keliomis jam priimtiniausiomis pagalbos priemonėmis. Svarbu sudėlioti prioritetus, kad, kreipiantis dėl finansavimo, būtų efektyviai išnaudojamos galimybės gauti maksimalią vienai įmonei numatytą bendrą valstybės lėšų sumą.

Naujausia informacija apie visas INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės finansavimą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

 

 

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), įvertinusi beveik 3 tūkst. paraiškų, pateiktų dėl palūkanų kompensavimo, primena, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad procesas būtų sklandus, o paraiška – sėkmingai patvirtinta.

„Palūkanų kompensavimas – viena iš populiariausių mūsų priemonių, – sako INVEGOS vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Vertindami itin aktyviai teikiamas paraiškas, pastebime, kur pagalbos verslui reikia dažniausiai ir į tai reaguojame papildomai konsultuodami ir atsakydami į kylančius klausimus. Šiuo metu daugiau nei 1,3 tūkst. paraiškų jau yra patvirtintos ir pasirašomos sutartys dėl palūkanų kompensavimo. Tačiau vis dar nemažai paraiškų tenka grąžinti tikslinti. Todėl norėčiau dar kartą paskatinti paraiškas pildančius verslininkus atidžiai įvertinti kompensavimo sąlygas ir pasirūpinti visais būtinais dokumentais“.

K. Motiejūnas atkreipė dėmesį, kad sėkmingai pasinaudoti palūkanų kompensavimu galima tuomet, kai pateikiama tinkamai užpildyta paraiška, todėl svarbu būti dėmesingiems, ypač pildant smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaracijas ir vienos įmonės deklaracijas.

Teikiant paraišką taip pat svarbu pasitikrinti, kad būtų pateikti visi reikiami dokumentai. Būtinų dokumentų sąrašai skelbiami INVEGOS interneto svetainėje. Kai trūksta duomenų, paraiškos grąžinamos papildyti ir nurodomas terminas, per kiek laiko reikia pateikti prašomą informaciją. Per šį terminą nepateikus papildomų dokumentų, paraiška gali būti atmesta – į tai pareiškėjai taip pat turėtų atkreipti dėmesį.

Verslininkams patariama įsigilinti ir į palūkanų kompensavimui taikomus apribojimus. Kai kreipiamasi dėl kompensavimo už neleistinas veiklas ar investicijas, paraišką tenka atmesti. Dažnai pasitaikantis tokio atvejo pavyzdys: prašoma kompensuoti palūkanas už paskolas ar lizingo sandorius lengviesiems ne komercinės paskirties automobiliams įsigyti, kai automobiliai nėra tiesiogiai naudojami įmonės pagrindinėje veikloje.

Ne mažiau svarbu įvertinti ir iš kitų institucijų gautą paramą. Neretai dėl palūkanų kompensavimo kreipiasi įmonės, jau gavusios Nacionalinės mokėjimų agentūros arba Lietuvos verslo paramos agentūros paramą. Tokiais atvejais paraiškos atmetamos dėl neleistino dvigubo finansavimo arba dėl to, kad įmonė jau yra gavusi maksimalią valstybės pagalbą.

INVEGA 100 proc. kompensuoja palūkanas nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, kuriems finansų įstaigos atidėjo paskolų grąžinimą ar lizingo sandorių įmokų mokėjimą nuo 2020 m. kovo 16 d. Kompensuojant palūkanas nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, paskolų sutarčių sudarymo terminas ir paskolų tipas (investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti) nėra ribojami. Pilnas palūkanų kompensavimas teikiamas ne ilgiau kaip 6 mėn.

Be to, ir toliau teikiamas dalinis (95 proc.) palūkanų kompensavimas, kurio trukmė – iki 36 mėn. Šio tipo palūkanų kompensavimas skirtas ilgalaikiams verslo vystymo projektams.

Visą informaciją apie palūkanų kompensavimą galima rasti INVEGOS interneto svetainės skiltyje Palūkanų kompensavimas.

INVEGA per gegužės mėn. priėmė 404 teigiamus sprendimus kompensuoti palūkanas už 1,86 mln. Eur. Iš viso šiuo metu yra patvirtinta 1381 palūkanų kompensavimo paraiška, kurių bendra vertė – daugiau kaip 9,5 mln. eurų. Iš viso pateikta 2915 paraiškų, iš jų 920 – grąžintos papildyti, 509 – atmestos, 105 – vertinamos.

Naujausia informacija apie visas INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės finansavimą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nuomos mokesčio kompensacijos yra viena aktualiausių valstybės pagalbos priemonių – dėl jų aktyviai kreipiasi juridiniai asmenys ir verslininkai, kurių nuomojamose patalpose vykdoma veikla karantino metu buvo uždrausta ar apribota, o nuomotojai suteikė ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.

Pateikiamos paraiškos atskleidžia, kad nuomos situacijos yra individualios, o tarp jų neretai yra ir nestandartinių. Dažnas verslininkas nuomojasi daugiau nei vienerias patalpas, taip pat yra atvejų, kai nuomojamos patalpos neturi savo unikalaus Nekilnojamojo turto registro (NTR) numerio, skirtingai išrašomos sąskaitos faktūros ir kt.

Kaip tokiais nestandartiniais atvejais pateikti paraišką dėl nuomos mokesčio kompensacijų, pataria nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovas Ignas Paukštys.

Jeigu nuomojamasi daugiau nei vienerios patalpos

Situacijos, kai įmonė ekonominei veiklai vykdyti nuomojasi daugiau nei vienerias patalpas – ne viena.

„Pats paprasčiausias atvejis nuomojantis daugiau nei vienerias patalpas yra, kai jos nuomojamos skirtinguose objektuose ir kiekvienam iš jų sudaryta atskira nuomos sutartis, o objektas turi atskirą unikalų numerį – sako I. Paukštys. – Tuomet kiekvienam nuomos objektui ir sutarčiai pildoma atskira paraiška ir pateikiama būtent su ta nuomos sutartimi susijusi sąskaita faktūra – lygiai taip pat kaip teikiant paraišką standartiniu „vienos patalpos iš vieno nuomotojo“ atveju“.

Pasak projektų vadovo, tarp sudėtingesnių situacijų patenka tie atvejai, kai daugiau nei viena nuomos sutartis yra užregistruota su tuo pačiu Nekilnojamojo turto registro numeriu ir nuomojamos atskiros patalpos ar jų dalis neturi savo atskiro unikalaus numerio, nes patalpos yra tame pačiame objekte.

„Siekdami padėti išvengti painiavos, tobulinome paraiškų teikimo sistemą. Esant minėtai situacijai, įmonės atstovas, pildydamas paraišką, turi pažymėti varnelę ties punktu „Nuomojuosi patalpas pagal kelias skirtingas sutartis“, – dėmesį atkreipia INVEGOS specialistas. – Jeigu Nekilnojamojo turto registre tuo pačiu numeriu yra užregistruota daugiau nei viena nuomos sutartis, sistema leis pateikti daugiau nei vieną paraišką, susijusią su tuo NTR numeriu, jeigu kiekvienoje teikiamoje sutartyje nurodytas patalpų plotas yra skirtingas“.

Vienoje sąskaitoje – keli nuomos objektai

Vertindami paraiškas, INVEGA specialistai tikrina nuomos sutarčių duomenis ir kompensacijos dydį apskaičiuoja pagal kartu su nuomos sutartimis pateiktas sąskaitas faktūras.

INVEGA sulaukia paraiškų, kai įmonė patalpas nuomojasi daugiau nei viename objekte, tačiau per mėnesį už jų nuomą išrašoma viena sąskaita faktūra. „Šiuo atveju svarbu vieną sąskaitą faktūrą susieti su konkrečia sutartimi ir nurodyti vieną iš nuomojamų objektų, kuris bus automatiškai patikrinamas paraiškos pateikimo metu, – akcentuoja I. Paukštys.

Kadangi ši situacija apima daugiau nei vieną nuomos objektą, būtina varnele pažymėti jau minėtą „Nuomojuosi patalpas pagal kelias skirtingas sutartis“ punktą. Atlikus šį veiksmą, sistema leis pateikti dokumentus – sutartį, nekilnojamojo registro išrašus, kuriais pagrindžiami likę nuomos objektai, individualiam vertinimui. Pažymėtina, jog individualus vertinimas gali užsitęsti šiek tiek ilgiau, nes jį atliks darbuotojai, o ne informacinės sistemos.

Vienam objektui – kelios sąskaitos

I. Paukščio teigimu, nuomos tarpusavio santykiais susiję verslai ieško jiems patogiausios nuomos išlaidų apskaitos formos. Kartais pasitaiko atvejų, kai ir nuomojantis vieną objektą iš vieno nuomotojo, per mėnesį išrašomos kelios sąskaitos, kuriose atsispindi skirtingos išlaidų kategorijos, pvz., sąskaita už komunalinius mokesčius.

„Paraiškos teikimo taisyklės numato, kad sistemoje galima pateikti tik vieną sąskaitą faktūrą per mėnesį, todėl reikėtų pasirinkti tą, kurioje yra pagrindinės ekonominei veiklai vykdyti skirtų patalpų nuomos išlaidos”, – rekomenduoja specialistas.

Kai kinta nuomos objektų ir sąskaitų faktūrų skaičius

INVEGA atstovas pastebi, kad verslo procesų dinamika, vykdomas veiklos pobūdis lemia, jog nuomojantis patalpas keliuose objektuose, per mėnesį išrašomoje vienoje sąskaitoje faktūroje nurodomas objektų skaičius kinta. Yra atvejų, kai kinta ir sąskaitų, kuriose nurodomas mokestis už skirtingų objektų nuomą, skaičius.

Tai itin kompleksiniai atvejai, kai paraiškos duomenų vertinimas reikalauja didelio atidumo, todėl jį atlieka vertintojas, o ne sistema.

Esant tokiai, kas mėnesį besikeičiančiai, situacijai, pasak I. Paukščio, teikiant paraišką būtina sistemoje pažymėti informacinį požymį, jog atsiskaitoma grynaisiais pinigais, ir pridėti visus sąskaitų faktūrų duomenis. „Šis indikatorius yra signalas paraiškos vertintojui, kuris ne automatizuotu, bet rankiniu būdu tikrins pateiktus sąskaitų – faktūrų duomenis su VMI sistemoje pateikta informacija ir įsitikins, kad yra tenkinami visi reikalavimai, – sako specialistas, pažymėdamas, jog tokių itin unikalių atvejų vertinimas kiek užtrunka, tačiau rankiniu būdu atliekant vertinimą mažinama klientų galimo nepasitenkinimo, kad sistema ne taip suprato ar ne taip apskaičiavo, tikimybė.

Jeigu buvo atliekamas remontas

Pasitaiko retų atvejų, kai įmonės karantino metu ar prieš pat paskelbiant karantiną atlikinėjo patalpų remontą ir nuomotojas šia išlaidų dalimi sumažino nuomos mokestį tuo laikotarpiu. Dėl šios priežasties tokioms įmonėms iškyla klausimų, kaip pagrįsti, jog vėlesniais mėnesiais joms iš tikrųjų buvo pritaikyta bent 30 proc. patalpų nuomos nuolaida. Tokiu atveju įmonė turi pažymėti varnelę „Pažymėkite varnele, jeigu pirmasis nuomos mokėjimas (pirmoji nuomotojo išrašyta sąskaita) pagal nuomos sutartį jau buvo su nuomotojo pritaikyta nuolaida” ir nurodyti tik tuos vėlesnius mėnesius, kuriems lyginant su ataskaitinio mėnesio sąskaita (atmetus užskaitą už remonto išlaidą) buvo pritaikyta bent 30 proc. nuolaida.

Pasitikrinti pateikiamų dokumentų duomenis – būtina

Projekto vadovo teigimu, susidūrus su naujomis nestandartinėmis situacijomis ieškoma sprendimo, tačiau visgi svarbiausias kriterijus – teisingai nurodyti duomenys.

Įvertindamas jau sukauptas žinias, INVEGA atstovas rekomenduoja prieš teikiant paraišką itin atidžiai pasitikrinti, ar sutampa Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie nuomos sutartis su tais, kurie nurodomi paraiškoje; VMI i.MAS sistemoje pateikti sąskaitų faktūrų duomenys su deklaruojamais paraiškoje, ar yra i.MAS sistemoje nurodytas ryšys tarp kreditinės sąskaitos ir pirminės sąskaitos.

INVEGA primena, kad nuomos išlaidos iš dalies kompensuojamos už laikotarpį nuo karantino paskelbimo iki rugpjūčio 31 d., tačiau paraiškas šioms subsidijoms gauti bus galima teikti iki pat gruodžio 1 d.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės nuomos išlaidoms kompensuoti laikotarpis baigsis rugpjūčio 31 d. Tačiau paraiškas, skirtas kompensuoti nuomos išlaidoms, patirtoms nuo kovo 16 d. iki rugpjūčio 31 d., galima teikti iki pat gruodžio 1-osios. 

„Nuomos išlaidų kompensavimo laikotarpis visada buvo aiškiai apibrėžtas: karantino laikotarpis ir antrojo mėnesio po karantino laikotarpio paskutinė diena. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl karantino pabaigos, tapo aiški ir nuomos išlaidų kompensavimo laikotarpio pabaiga. Tai bus rugpjūčio 31 d. Vadinasi, nebus galima kompensuoti nuomos išlaidų, kurios bus patirtos po šios datos“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Jis pabrėžė, kad kompensavimo laikotarpio pabaiga dar nėra paraiškų teikimo termino pabaiga. Paraiškas dėl nuomos išlaidų kompensavimo verslininkai galės teikti iki pat šių metų pabaigos. Tačiau INVEGA galės kompensuoti tik tas nuomos išlaidas, kurias verslininkai bus patyrę nuo kovo 16 d. iki rugpjūčio 31 d.

„Noriu užtikrinti, kad INVEGA tikrai įvertins visas pateiktas paraiškas. Kaip tik dėl to dedame daug pastangų tobulindami savo sistemas ir sinchronizuodami jas su kitų institucijų sistemomis. Jau išsprendėme nemažą dalį problemų, kylančių sinchronizuojant INVEGOS ir Registrų centro sistemas, artimiausiu metu užbaigsime ir sinchronizavimą su VMI“,  – tvirtina K. Motiejūnas.

Siekiant, kad paraiškų pateikimas taptų paprastesnis, INVEGA primena jau įgyvendintus sistemos patobulinimus:

  • realizuota galimybė vienu mygtuko paspaudimu pateikti paraišką anksčiau rengtos ar atmestos paraiškos pagrindu;
  • patvirtinti įgaliojimus, kai paraišką pildo ne įmonės vadovas;
  • galimybė pateikti prašymą dėl daugiau nei vieno nuomos objekto, net jeigu jis ir neturi atskiro unikalaus Nekilnojamojo turto registro (NTR) numerio, svarbu, kad  nuomojami plotai nebūtų tapatūs;
  • siekiant palengvinti paraiškų pateikimą, nuomos sutarčių tinkamumo vertinimas perkeltas po paraiškos pateikimo momento. Jeigu patikros metu nustatoma registrų neatitikimų, tokios paraiškos nėra atmetamos, bet yra grąžinamos pareiškėjui patikslinti nurodant, kaip tą padaryti;
  • pradėjo veikti ir kreditinių sąskaitų funkcionalumas;
  • nuo birželio 12 d. išplėstos galimybės teikti paraiškas ir tiems verslininkams, kurių veika buvo neuždrausta, tačiau buvo apribota ir šių įmonių pagrindinės ekonominės veiklos kodas patenka į VMI skelbiamą sąrašą.

Visi šie technologiniai ir proceso patobulinimai atliepia klientų keliamus lūkesčius greitai ir paprastai pasinaudoti nuomos kompensavimo priemone.

Šiuo metu nuomos kompensacijai gauti iš viso pateikta 1424 paraiškos, iš jų 210 patvirtintos, daugiau nei 750 yra vertinamos, dar apie 400 paraiškų grąžinta patikslinti.

Detalią informaciją apie dalinį patalpų nuomos mokesčio kompensavimą galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Skatinamąja finansine priemone pasinaudojusių įmonių teigimu, INVEGA paskola ASAP padėjo išsaugoti dėl neapmokėtų sąskaitų pradėjusią irti tiekėjų ir pirkėjų grandinę. 216-ai paraiškas užpildžiusių prekių ar paslaugų tiekėjų INVEGA jau suteikė finansinę pagalbą. 8 mln. eurų iš priemonei skirtų lėšų verslai sėkmingai panaudojo išrašytoms, tačiau klientų neapmokėtoms sąskaitoms padengti ir sutrikusiai apyvartai stabilizuoti.  

„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP teikia toms įmonėms, kurių klientai – prekių ar paslaugų pirkėjai – dėl karantino apribojimų negalėjo apmokėti arba tik iš dalies apmokėjo sąskaitas, išrašytas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. Jei prekių ar paslaugų pirkėjas buvo įtrauktas į VMI mokesčių mokėtojų, nukentėjusių paskelbus karantiną sąrašą, ASAP paskolomis įmonei tiekėjai kompensuojamas apyvartinių lėšų trūkumas.

Paskola neišgąsdino padėjo stabilizuoti atsiskaitymų grandinę

Lengvatinėmis sąlygomis teikiama paskola pasinaudoję verslai tikina, jog imti paskolą sudėtingomis verslui aplinkybėmis paskatino įžvelgiama nauda – per paskolą ASAP gautos lėšos padėjo suvaldyti riziką, užtikrinti pinigų srautus bei verslo atsiskaitymų grandinę.

„Karantino pradžioje turėjome klientų su neapmokėtomis sąskaitomis, o ir mes turėjome užtikrinti savo pačių galimybes atsiskaityti su mums kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tad nedvejojome, pasinaudojome labai laiku atsiradusia INVEGA finansine priemone,“ – sako elektroninės parduotuvės „Open24“ direktorius Justas Mačionis. Anot jo, staigioje klientų nemokumo situacijoje būtų sunku tikėtis iš valstybės subsidijų už neapmokėtas sąskaitas. „Tai sukeltų galimybių tyčiniam piktnaudžiavimui. O kaip greitai ir kokią alternatyvią lengvatinių paskolų sistemą INVEGA užkūrė, tikrai nustebino“, – tvirtina J. Mačionis.

Paskolų ASAP naudai pritaria ir salono „Interjero linija“ vadovė Dainora Kizevičienė: „Gavę paskolą, galėjome įvykdyti ir savo pačių įsipareigojimus tiekėjams, kurie grandinės principu nusitęsė dėl mūsų pirkėjų įsiskolinimų. Esame finansiškai drausminga ir stabili įmonė, todėl nesinorėjo, kad ši situacija pasikeistų“.

Pasak jos, tai, kad paskola teikiama per karantiną, visiškai neišgąsdino. Stabilizavus verslą, pirkėjams padengus įsiskolinimus, įmonė paskolą lengvai grąžins.

Svarbi komunikacija su partneriais

Verslininkų teigimu, tinkamai paruošus ir tvarkingai suvedus įmonės duomenis, paraiškos teikimo procesas INVEGA sistemoje pasirodė greitas ir pakankamai išmanus, o paskola suteikta operatyviai. Daug svarbiau procese – tai aiški komunikacija su partneriais, kurios metu šalys išsigrynina paraiškos teikimo paskolai gauti aplinkybes, drauge sutikrina dokumentaciją ir aiškiai iškomunikuoja, kad paskolą ima ir vėliau grąžina įmonė, kuriai antroji neapmokėjo sąskaitų. „Tikrai buvo sunkiau susitarti su pirkėju dėl dokumentacijos ir sąskaitų skolų sumų patvirtinimo negu įforminti pačią paskolą ir pasirašyti sutartį. Pinigus gavome labai operatyviai“, – sako  „Interjero linija“ vadovė.

„Susidūrėme ir mes su pora situacijų, kuomet klientai suabejojo, kuri šalis tą paskolą ima, nes buvo reikalingas oficialus patvirtinimas iš jų pusės apie gaunamą paskolą dėl apmokėtinų sąskaitų. Klientai patys jau susisiekė dar kartą pasiaiškinti – patikinome, jog paskolą gauname ir vėliau grąžiname mes“, – patirtimi dalijasi J. Mačionis, „Open24“ direktorius.

Skatinamajai finansinei priemonei „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP) valstybė šiuo metu yra skyrusi 15 mln. eurų. Numatoma, jog daugiau nei 70% šių lėšų INVEGA verslams bus suteikusi iki birželio mėnesio pabaigos.

Išsamią atmintinę apie paskolų ASAP sąlygas galima rasti čia. Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Sulaukiame jūsų užklausų apie planuojamą priemonę „Paskolos turizmo paslaugų teikėjams“, kurios tikslas mažinti COVID-19 pandemijos poveikį turizmo verslui. Malonu, kad teiraujatės ir domitės mūsų paslaugomis, tačiau vertindami jūsų laiką, norime pabrėžti, kad šiuo metu priemonė yra ruošiama ir paraiškų dar nepriimame. Apie paraiškų teikimo pradžią informuosime atskiru informaciniu pranešimu, dalysimės informacija INVEGA svetainėje bei socialiniuose tinkluose.

Susidomėjusius kviečiame susipažinti su priemonės „Paskolos turizmo paslaugų teikėjams“ sąlygomis, kurios buvo suformuotos atsižvelgus į gautas visuomenės pastabas. Maloniai lauksime jūsų paraiškų, kai bus paskelbta jų teikimo pradžia.

Jeigu turite klausimų apie INVEGA administruojamas priemones, lauksime jūsų užklausų el. paštu: uzklausos@invega.lt – patarsime, kokiomis finansinėmis priemonėmis galite pasinaudoti bei mielai pakonsultuosime iškilusiais klausimais.

Lietuvoje veikiantiems verslams bei verslininkams jau išmokėta visa pradinė paskolų  labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui numatyta suma 50 mln. eurų. Siekiant padėti daugiau verslų, šio tipo paskoloms skirta suma padidinta iki 200 mln. eurų.

INVEGOS vadovo Kęstučio Motiejūno teigimu, paskolų suma ir teikimo sąlygos pakeistos įvertinus verslo poreikius.

„Pastarųjų dviejų mėnesių patirtis aiškiai parodė, kad lengvatinės paskolos verslui  ypač reikalingos, – sako  K. Motiejūnas. – Dėl šios priemonės pateikiama daugiausia paraiškų, o tai rodo, kad šias paskolas patys verslininkai geriausiai pritaiko savo poreikiams. Paraiškoms viršijant numatytą paskolų fondą bei norint sudaryti daugiau galimybių verslui gauti pagalbą, buvo nuspręsta jį padidinti. Ir toliau nuolat stebime valstybės pagalbos teikimo dinamiką, siekdami kuo geriau patenkinti verslo poreikius“.

Pasak jo, padidinus paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui fondą, pailgintas ir maksimalus paskolų terminas – iki 72 mėn. Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui teikiamos iki 2020 m. liepos 31 d.

Taip pat patikslinta sąlyga dėl sunkumų patiriančių įmonių. Anksčiau įmonės negalėjo gauti paskolos, jeigu, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, buvo patiriančios sunkumų. Dabar tokios įmonės gali gauti paskolą, jei įrodo, kad paraiškos teikimo metu nebėra patiriančios sunkumų.

Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei verslininkams (SVV subjektams) skirtos INVEGA paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui padeda padengti būtinąsias kasdienes išlaidas. Paskolos teikiamos be užstato.

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam  verslui teikiamos per finansų tarpininkus – bankus, kredito unijas ir alternatyvius finansuotojus. Iki šiol daugiausia paskolų suteikė „FinBee verslui“, AB Šiaulių bankas ir NOVITI. Jas teikia ir Lietuvos kredito unijų konsorciumas, AB „Swedbank“, AB SEB bankas, UAB „BnP Finance“, SME Finance.

Naujausia informacija apie visas INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais dėl COVID-19 krizės susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nuo gegužės 12 d. portfelines garantijas pagal „Invega“ paramos priemonę „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ pradėjusi teikti faktoringo įmonė „Faktoro“ sulaukė užklausų portfelinėms garantijoms gauti vertų beveik 5 mln. eurų.

„Nuo sutarties su „Invega“ pasirašymo jau sulaukėme prašymų net iš 100 Lietuvos įmonių. Bendra visų užklausų vertė siekia beveik 5 mln. eurų. Vidutinė limito suma, dėl kurios kreipiasi įmonės portfelinėms garantijoms gauti, yra apie 60 tūkst. eurų. Tačiau valstybės paramą suteiksime ir tiems, kam reikia vos kelių tūkstančių eurų“, – teigia faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovas Algirdas Gutauskas.

Anot jo, dėl paramos dažniausiai kreipėsi įmonės, kurios susidūrė su prekinių kredito draudimo neveiksnumu.

„Tik pajutusios pandemijos poveikį verslui, draudimo bendrovės stipriai sumažino draudimo limitus SVV įmonėms, o naujų limitų išvis nebeišduoda. Įmonės, kurios didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja, iškart susidūrė su tokiais iššūkiais, kaip susitraukę draudimo limitai ir sumažėjusios finansavimo galimybės“, – situaciją komentuoja A. Gutauskas.

„Invega“ priemonė „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ yra tarsi atsvara prekinių kreditų draudimui, nes leidžia alternatyviems šaltiniams finansuoti Lietuvos įmonių eksportą, kontroliuojant esamas rizikas.

„Portfelinių garantijų faktoringo sandoriams 2 priemonės tikslas – padėti įmonėms gauti finansavimą prekybiniams sandoriams faktoringo forma. Tai padeda suvaldyti verslo apyvartinių lėšų trūkumą palankesnėmis sąlygomis, padidinti įmonių apyvartą ir taip plėtoti jų veiklą. Dirbame tam, jog padėtume verslui, o šiuo metu tokios garantijos – viena iš priemonių padėti verslui, kurio pagrindas – eksportas“, – sako „Invega“ vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Įgyvendinant šią priemonę vienoms įmonėms jau padidinti finansavimo limitai, o kitoms suteikta prieiga prie finansavimo. Laiku išsprendusios apyvartinių lėšų problemą SVV įmonės dabar jau kalba ne tik apie atsigavimą, bet ir plėtrą.

„Džiaugiamės gavę „Invegos“ pasitikėjimą ir galėdami finansuoti smulkaus ir vidutinio verslo įmones, kurioms pagalbos šiuo metu tikrai reikia. Tiek mes, tiek mūsų klientai šiuo metu gyvena optimistinėmis nuotaikomis. Kai kurie iš jų jau planuoja plėtrą bei produkcijos eksportą į kitas šalis“, – sako „Faktoro“ vadovas Algirdas Gutauskas.

Dėl sąskaitų finansavimo gali kreiptis įmonės, turinčios mažos, labai mažos arba vidutinės įmonės statusą. Suteikiamas sąskaitų finansavimo limitas gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki 1,87 mln., o transporto bei krovinių vežimo įmonėms – iki 937.000 Eur.

Nuo šios savaitės įmonės, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. buvo patiriančios sunkumų, bet įrodžiusios, kad paraiškos pateikimo metu nebėra laikomos patiriančiomis sunkumų, galės atitinkamai kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) arba priemones įgyvendinančius finansų tarpininkus bei pasinaudoti COVID-19 pandemijos padariniams mažinti skirtomis INVEGOS priemonėmis.

„Iki šiol įmonės, kurios buvo patiriančios sunkumų 2019 m. gruodžio 31 d., apskritai negalėjo pasinaudoti mūsų priemonėmis, – sako INVEGOS vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Matėme situacijų, kai per laikotarpį nuo metų pabaigos iki paraiškos pateikimo momento įmonių situacija pasikeičia teigiama linkme. Dėl to kreipėmės į Europos Komisiją dėl papildomo išaiškinimo, kaip taikyti sunkumų patyrimo kriterijus įmonėms, norinčioms pasinaudoti su COVID-19 susijusia valstybės pagalba. Rezultatas pradžiugino – bus galima pervertinti įmonių finansinę būklę paraiškos dėl pagalbos pateikimo momentu ir todėl mūsų pagalbos priemonėmis galės pasinaudoti platesnis įmonių ratas“.

Pasak jo, nauja galimybė atsivėrė Europos Komisijai (EK) pakoregavus komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“. EK išaiškino, kad teikti valstybės pagalbą galima įmonėms, kurios paraiškos pateikimo metu nebėra patiriančios sunkumų, nors praėjusių metų pabaigoje tokiomis buvo.

Atsižvelgiant į konkrečią priemonę, kuria verslas norės pasinaudoti, ir tam, kad būtų iš naujo įvertinamos paraiškos, įmonės turės pateikti papildomą informaciją INVEGAI arba atitinkamam finansų tarpininkui. Įmonė turės pateikti 2020 m. tarpinės finansinės atskaitomybės už paskutinį praėjusį ketvirtį arba mėnesio, ėjusio prieš paraiškos pateikimą, paskutinę dieną dokumentus, jeigu jie patvirtina, kad paraiškos pateikimo metu įmonė nebėra patirianti sunkumų. Jei per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos įmonėje įvyko nuosavybės struktūros (kapitalo, akcijų priedų, perkainojimo rezervų, rezervų) pokyčių, reikės papildomai pateikti dokumentus, pagrindžiančius šiuos pokyčius (sukauptų nuostolių padengimo, kapitalo padidinimo apmokėjimo, turto vertinimo ir (arba) kitus susijusius dokumentus).

Papildomą informaciją prie paraiškos bus galima teikti norint pasinaudoti beveik visomis INVEGOS pagalbos priemonėmis verslui COVID-19 krizės metu: nuomos mokesčio kompensacija, apmokėtinų sąskaitų paskolomis ASAP, paskolomis labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams ir paskolomis su portfeline garantija pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“. Papildomą informaciją galės teikti ir vežėjai, siekiantys palūkanų kompensavimo už paskolas ir lizingo sutartis, skirtas transporto priemonėms įsigyti. Kitų rūšių palūkanų kompensavimo siekiantiems pareiškėjams ir anksčiau nebuvo taikomas sunkumus patiriančios įmonės kriterijus, todėl šios paraiškos bus ir toliau teikiamos ir nagrinėjamos įprasta tvarka.

Daugiau informacijos apie atnaujintą sunkumų patiriančios įmonės kriterijų skelbiama INVEGOS interneto svetainės skiltyje Kas yra sunkumų patirianti įmonė? Priklausomai nuo įmonės dydžio jos padėtį naudojant metines finansines ataskaitas galima preliminariai įvertinti pasinaudojant sunkumų vertinimo skaičiuoklėmis mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei didelėms įmonėms (DĮ).

Naujausia informacija apie visas INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais dėl COVID-19 krizės susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

 

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teisingai paraiškas užpildžiusiems verslininkams jau išmokėjo daugiau kaip 300 tūkst. EUR patalpų nuomos mokesčio kompensacijų. Pirmosios 40 tūkst. EUR siekiančios išmokos verslą pasiekė praėjusį trečiadienį, per mažiau nei savaitę papildomai pervesti dar 270 tūkst. Eur.

„Nuomos kompensacijų išmokėjimo tempai didėja, mes ir toliau dirbame, jog šis procesas būtų spartesnis. Startavus šiai priemonei, išryškėjo tobulintinų techninių aspektų, kuriuos suskubome iškart spręsti. Dėmesį sutelkėme į nestandartines verslo situacijas, kurių yra tikrai daug, taip pat – į duomenų mainų su VĮ Registrų centro ar VMI sistemomis suderinamumą“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

INVEGA vadovas teigia, jog siekiant palengvinti paraiškų pateikimą ir vertinimą, specialiai nuomos kompensavimui skirtoje platformoje patikslintas nuomos sutarčių datų pildymas, paraiškų pateikimo ir vertinimo procesas.

Kartu su funkcionalumų patobulinimais, įvertintas verslui svarbus praktinis – įmonės atstovavimo – aspektas. Nuo šiol paraišką pildyti ir pateikti gali vadovo įgaliotas asmuo įgaliojimą įkeliant į sistemą. O tuo atveju, jeigu įmonės vadovas (pareiškėjo ar nuomotojo) yra užsienio valstybės pilietis ar pareiškėjas yra juridinis asmuo, neturintis vadovo ir / ar techninių galimybių per Elektroninių valdžios vartų portalą prisijungti ir patvirtinti savo tapatybės, jis gali pateikti galiojantį įgaliojimą el. paštu igaliojimai-nuoma@invega.lt ir jam bus sudarytos techninės galimybės prisijungti.

Detalią informaciją apie dalinį patalpų nuomos mokesčio kompensavimą galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiamų paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui bendra vertė išaugo iki daugiau kaip 47 mln. eurų. Šiai finansinei pagalbai buvo skirta 50 mln. eurų, šiuo metu suma didinama iki 200 mln. eurų.

Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei verslininkams (SVV subjektams) skirtos skatinamosios finansavimo priemonės veiksmingumą aiškiai liudija paskolos teikimo mastas. INVEGA paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui teikia be užstato, o gautas finansavimas padeda verslui padengti būtinąsias kasdienes išlaidas. „Prie finansavimo priemonės veiksmingumo itin prisidėjo aktyvus finansų tarpininkų įsitraukimas, ypač norėtųsi pasidžiaugti „Finbee verslui“, kurie pirmieji pradėjo skolinti verslui ir pusę visų paskolų išdavė būtent jie, – sako INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Beiliūnienė. – Sparčiai sudarydami bendradarbiavimo sutartis, stengėmės kuo greičiau užtikrinti verslams prieigą prie šioms paskoloms numatytų valstybės lėšų“.

Šiuo metu jau suteikta daugiau nei 1 000 paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam  verslui. Daugiausia jų išduota per „Finbee verslui“, AB Šiaulių bankas ir NOVITI.  Paskolas taip pat išduoda Lietuvos centrinės kredito unijų konsorciumas, AB „Swedbank“, AB SEB bankas, FINO (UAB „BnP Finance“), SME FINANCE. „Gausus finansų tarpininkų ratas tikrai padeda užtikrinti didesnes galimybės pasinaudoti valstybės teikiamu finansavimu“, – priduria I. Beiliūnienė.

„Džiaugiamės matydami, kad finansavimo priemonė iš tikrųjų gelbsti verslą“, – tęsia I. Beiliūnienė. – Pavyzdžiui, šią paskolą suteikėme dėl karantino visiškai negalėjusiam veikti restoranų tinklui „Bajorų kiemas“, taip pat ir kartodromą „Speedway“ valdančiai bendrovei „Donersa“. Pasinaudojusios paskola, šios įmonės sėkmingai pergyveno karantino laikotarpį ir atnaujino savo veiklą.“

Bendrovės „Donersa“ direktorius Vytautas Leščiauskas, patvirtina, kad patyrus skaudų smūgį tokiame sezoniniame versle kaip kartodromas, INVEGOS paskola tapo svarbia parama kritinėje situacijoje, kuomet turėjęs prasidėti intensyvesnės veiklos sezonas. „Mūsų verslas yra sezoninis ir šį pavasarį, jau visiškai išsekus atsargoms, užklupo karantinas, visiškai sustabdęs mūsų veiklą, – sako V. Leščiauskas. – Nebeturėjome iš ko nei mokėti atlyginimų, nei atsiskaityti su tiekėjais. INVEGOS priemonės leido išlaikyti darbuotojams darbo vietas, ir apmokėti sąskaitas.“

INVEGA primena, jog teikiant paraiškas paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams gauti, būtina pagrįsti verslo mėnesines būtinąsias administracines išlaidas, pagal kurias toliau nustatomas paskolos dydis. Į šias išlaidas įeina valstybės nekompensuojama darbo užmokesčio dalis, komunaliniai mokesčiai, patalpų ar įrenginių nuomos, kitos administracinės išlaidos, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonei tęsti veiklą. Taip pat paraiškos teikėjai turi Registrų centrui pateikti tokį 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų detaliai atskleista nuosavo kapitalo sudėtis, kad finansų tarpininkas galėtų įvertinti, ar įmonė jau buvo sunkumų patirianti 2019 m. gruodžio 31 d.

Paraiškos pagalbai gauti teikiamos finansų tarpininkui, o paskolos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis.

Naujausia informacija apie visas INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais dėl COVID-19 krizės susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) planuoja jau birželio mėn. pabaigoje pradėti teikti individualias garantijas kelionių organizatoriams, siekiantiems apsidrausti prievolių įvykdymo garantija ar laidavimo draudimu. Tikimasi, kad tai paskatins bankus ir draudimo bendroves aktyviau teikti šią kelionių organizatorių veiklai būtiną paslaugą. 

Numatoma, kad INVEGA garantuos iki 50 proc. vieno kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Individualios garantijos kelionių organizatoriams siektų nuo 1,5 tūkst. eurų iki 800 tūkst eurų ir galėtų būti teikiamos 3-15 mėn. terminui. Garantijos bus teikiamos ir tais atvejais, kai kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą užtikrina ne laidavimo draudimo sutartis, o banko garantija. Iš viso šioms INVEGOS garantijoms numatyta skirti 15 mln. eurų.

Atsižvelgiant į Turizmo įstatymo reikalavimus, visi kelionių organizatoriai privalo užtikrinti savo prievolių įvykdymą klientams, pateikdami banko garantijas ar laidavimo draudimo sutartis. Tai apsaugo kelionių organizatoriaus klientus tais atvejais, kai dėl nemokumo, bankroto ar kitų priežasčių kelionių organizatorius negali įvykdyti savo įsipareigojimų (pvz., kompensuoti klientams dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių). Tik turėdami galiojantį prievolių įvykdymo laidavimo draudimą ar banko garantiją, keliones organizuojantys verslininkai gali gauti licenciją ir teisėtai vykdyti savo veiklą.

„Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimas yra labai svarbi apsauga keliautojams. Visi prisimename istorijas, kai staiga bankrutavus organizatoriui žmonės praranda sumokėtus pinigus ar dar blogiau – lieka užstrigę užsienyje. Laidavimo draudimas ar garantija apsaugo būtent tokiais atvejais. Tačiau šio, kaip ir bet kokio kito, draudimo prieinamumas priklauso nuo rizikos dydžio. Turizmo sektoriaus veiklos apimtys ir pajamos dėl karantino smuko labai staigiai. Tai sukėlė neišvengiamą draudimo įmonių ir finansų įstaigų reakciją vertinant riziką ir mažinant laidavimo paslaugų apimtis“, – sako INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovė Aušrinė Černienė.

Ji paaiškino, kad dėl karantino nevykstant daugumai kelionių suveikė domino efektas: kelionių organizatoriai neteko pajamų, smuko jų rodikliai ir išaugo rizika, kad jie prievolių neįvykdys, todėl draudimo ir finansų įstaigos naujus laidavimo draudimus ar garantijas teikia daug brangiau ir su didesniais užstatais. Kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, kai kelionių organizatorius neturi pakankamai užstato, jo veiklos apimtys sumažėjo itin stipriai ar, kai jis nėra rinkos lyderis, ši paslauga tapo jam iš viso neprieinama. Kadangi prievolių įvykdymo užtikrinimas laidavimu ar garantija kelionių organizatoriams yra privalomas, tai šiai paslaugai brangstant ar mažėjant jos prieinamumui, kelionių organizatorių veikla dar labiau apsunkinama. Taip gali įsisukti pavojingas užburtas ratas.

Pasiūlydama draudimo bendrovėms ir finansų įstaigoms pasidalyti laidavimo (garantavimo) riziką valstybė ne tik sukuria prielaidas padaryti kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo paslaugas labiau prieinamas, bet ir sumažinti įkeičiamo turto ir (ar) lėšų apimtis, kuriuos bus galima nukreipti tiesioginiams šio verslo poreikiams tenkinti. Dar vienas privalumas – INVEGOS garantija bus neatlygintina. Dėl to, valstybės paremti kelionių organizatoriai neabejotinai įgis geresnes galimybes perorganizuoti ir toliau vystyti veiklą, o tai, tikėtina, paspartins viso turizmo sektoriaus atsigavimą.

INVEGOS garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui įsigyti yra turizmo sektoriaus skatinimo plano dalis. Kaip neseniai buvo pranešta, INVEGA teiks ir tiesiogines paskolas dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šioms lengvatinėms paskoloms numatyta skirti apie 15 mln. eurų.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teiks tiesiogines paskolas dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šiuo metu jau yra parengtos bei pastaboms pateiktos paskolų teikimo sąlygos. Vyriausybės patvirtintame pagalbos turizmo sektoriui pakete lengvatinėms paskoloms numatyta skirti apie 15 mln. eurų.

„Karantino metu jau esame pasiūlę verslui tiesioginių paskolų priemonę, tad turimą patirtį naudojame pilnu pajėgumu, ruošdamiesi naujosios finansinės priemonės pristatymui ir įgyvendinimui,  sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. Šios turizmo sektoriui skirtos paskolos suteiks galimybę kelionių organizatoriams deramai atsiskaityti su avansus už keliones ar neįvykusias keliones apmokėjusiais keliautojais, o viešbučiams  papildyti būtinąsias apyvartines išlaidas.“

INVEGA atkreipia dėmesį, kad tiesioginių paskolų paketas formuojamas specialiai turizmo sektoriaus atstovams siekiant mažinti COVID-19 pandemijos poveikį viename iš didžiausius nuostolius dėl karantino patyrusių verslo sektorių. Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) prognozės teigia, jog šiemet koronaviruso paveikti tarptautinio turizmo srautai bus 6080% mažesni, palyginti su praėjusiais metais. PTO teigimu, tik palaipsniui atsidarant tarptautinėms sienoms bei dar iki liepos pradžios šalims palengvinus kelionių apribojimus, žala tarptautiniu mastu galėtų būti sumažinta iki 58%. Nepaisant scenarijaus, Lietuvoje koronaviruso keliamus nuostolius atitinkamai jaučia apie 400 kelionių organizatorių, įdarbinančių per 3000 darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, naujomis INVEGOS lengvatinėmis paskolomis galės pasinaudoti kelionių organizatoriai, siekiantys atsiskaityti su turistais, kuriems dėl prasidėjusio karantino buvo atšauktos užsakomųjų skrydžių bei autobusų kelionės. Paskolos taip pat bus teikiamos viešbučių paslaugas teikiančioms įmonėms, jų būtinosioms apyvartinėms išlaidoms padengti.

INVEGA pabrėžia, jog šios paskolos yra tikslinė finansinė pagalba, skirta specifinėms pandemijos pasekmėms, su kuriomis susiduria turizmo sektorius, mažinti. Turizmo paslaugas siūlančios įmonės taip pat gali pasinaudoti kitomis esamomis finansavimo priemonėmis COVID-19 laikotarpiu.

Planuojama, jog finansinė pagalba turizmo sektoriui palaikyti bus teikiama iki 2020 m. gruodžio 31 d., numatoma maksimali paskola vienam gavėjui iki 3 000 000 Eur. Tiesiogines  paskolas planuojama pradėti teikti šių metų birželio viduryje.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

 

INVEGA pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „SME Finance“. Pasirašyta sutartis dėl Lietuvos įmonių finansavimo pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“.

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – tai paskolos be užstato, kurios padeda smulkiajam ir vidutiniam verslui, susidūrusiam su sunkumais dėl COVID-19 protrūkio, gauti finansavimą paskolų forma. Valstybės lėšomis finansuojamos paskolos skiriamos įmonių būtinosioms mėnesio išlaidoms padengti įmonių būtinosioms mėnesio išlaidoms padengti: darbuotojų darbo užmokesčiui, nekilnojamo turto nuomai, komunalinėms išlaidoms, paskolų administravimo mokesčiams ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Maksimalus paskolos dydis – 1 000 000 eurų. SVV subjektai, norintys pasinaudoti paskola, taip pat turi pateikti finansines ataskaitas už 2019 m., patvirtinimą apie sumažėjusią apyvartą. bei prašymą suteikti paskolą.

„Finansų tarpininkų skaičiaus augimas siekiant padėti labiausiai nukentėjusiems verslams – vienas geriausių raktų siekiant sukurti kiek įmanoma platesnes pagalbos verslui galimybes dabartinėje situacijoje“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

„SME Finance“ šių metų kovo-gegužės mėnesiais iš viso gavo 512 užklausų dėl finansavimo iš Lietuvos bendrovių. „Covid-19“ epidemijos metu pastebėjome ženklų užklausų finansavimui gauti šuolį iš Lietuvos verslo subjektų. Kadangi Lietuvos verslui tradicinis finansavimas tapo sunkiau prieinamas dar nuo 2019 m. antrojo pusmečio, matome tendenciją, kad bendrovės aktyviai kreipiasi dėl finansavimo į alternatyvaus finansavimo rinkos žaidėjus. Priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ yra jau penkta INVEGOS priemonė „SME Finance“  siūlomų paslaugų arsenale. Skirtingų priemonių turėjimas leidžia mums pasiūlyti verslams daugiau būdų, kaip greičiau įveikti „Covid-19“ sukeltas pasekmes ir pasiruošti ekonomikos stabilizavimui“, – teigia Mindaugas Mikalajūnas, „SME Finance“ vadovas.

Iš viso INVEGA yra pasirašiusi penkias bendradarbiavimo sutartis su SME Financedėl priemonių įgyvendinimo:

  • „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“
  • Finansinė skolinimo priemonė „Alternatyva“
  • „Portfelinės garantijos paskoloms-2“
  • „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams-2“
  • Palūkanų kompensacijos

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) pirmosioms įmonėms išmokėjo beveik 40 tūkst. EUR patalpų nuomos kompensacijų. Iš gautų paraiškų šiuo metu vertinimui yra pateiktos 147 paraiškos, tikslinamos – 114 paraiškų, dar beveik 2 tūkst. paraiškų yra rengimo stadijoje. Paraiškų vertinimas yra nuolatinis ir nenutrūkstantis procesas, todėl patvirtinus naujas paraiškas įmonėms bus atliekami mokėjimai. 

„Kelias iki pirmųjų išmokų atnešė daug iššūkių, leido įvertinti tobulintus aspektus.  Kurdami https://NUOMA.invega.lt platformą pirmiausia siekiame sudaryti verslui galimybę teikti paraišką, lygiagrečiai programuojamas automatinis paraiškų vertinimo ir lėšų išmokėjimo mechanizmas. Tuo pat metu reaguojame į paraiškų pateikimo metu bendrovėms kylančias problemas ir bendromis valstybės institucijų pastangomis jas sprendžiame“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Siekiant paspartinti paraiškų pateikimo ir apdorojimo procesus šiuo metu tobulinamos INVEGA ir VĮ Registrų centro sistemų integracijos, sprendžiami kiti su tuo susiję klausimai, jog valstybės numatyta pagalba šalies verslas galėtų pasinaudoti kuo greičiau ir patogiau.

K. Motiejūno teigimu, ypač daug dėmesio šiuo metu skiriama sudėtingesnių atvejų, kai viena įmonė iš kitos ar kelių įmonių nuomojasi kelias patalpas, kai išrašomose sąskaitose faktūrose skirtingai nurodoma informacija, įvertinimui ir jų suderinamumui su IT sistemomis. Kiekvienos įmonės atvejis yra unikalus, todėl siekiame rasti sprendimus, apimančius kuo daugiau nestandartinių situacijų.

INVEGA primena, kad nuomotose patalpose veikiančioms ir dėl pandemijos veiklą priverstoms sustabdyti įstaigoms, kurioms nuomotojai, palyginti su vasario mėn., sumažino mėnesio įmokas bent 30 proc., valstybės lėšomis numatyta kompensuoti 50 proc. vasario mėn. buvusio nuomos mokesčio, bet ne daugiau nei yra faktinė įmoka. Jei įmonės pagrindinė veikla buvo draudžiama ir faktiškai nebuvo vykdoma ar vykdoma minimaliai, pvz., maitinimo įstaigų pagrindinė veikla, t. y. kavinės, restoranai ir pan. buvo uždrausta, tačiau įmonė vykdė šalutinę veiklą – teikė maisto gaminimo išsinešimui paslaugą, taip pat galės gauti kompensacijas.

Dėl šios paramos gali kreiptis ir ką tik veiklą pradėjusios įmonės, kurios nuo veiklos pradžios pirmąsias patalpų nuomos įmokas sumokėjo šių metų kovo, balandžio ar vėlesniais mėnesiais ir šios įmokos jau buvo su nuolaida, palyginti su sutartyje numatytu mėnesio nuomos mokesčiu. Joms kompensacijos dydis apskaičiuojamas lyginant kompensavimo laikotarpio nuomos mokestį su nuomos sutartyje nurodytu mėnesio nuomos mokesčiu. Patalpų nuomos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip šių metų kovo 15 d., užregistruota Registrų centre ir galioti aplikavimo dėl kompensacijos metu.

Paraiška svarstoma tuomet, jeigu į kompensaciją pretenduojantis verslo subjektas 2019 m. pabaigoje nebuvo laikomas sunkumų patiriančia įmone, paraiškos teikimo metu neturi bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos įmonės statuso, o veikla pradėta vykdyti ne vėliau kaip 2020 m. kovo 16 d. Įmonės taip pat turi būti pateikusios finansinių ataskaitų rinkinį už 2019 m. VĮ Registrų centrui.

Detalias dalinio patalpų nuomos kompensavimo sąlygas galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį karantino laikotarpiu patirtų patalpų nuomos išlaidų. Kompensacijas gauti gali tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir kai kurios didelės įmonės. Paraiškų nuomai kompensacijoms gauti pildymui įsibėgėjus, verslininkams kyla vis daugiau klausimų, kuriuos INVEGA apibendrina bei atsako.

Pasak INVEGOS Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovės Aušrinės Černienės, daug verslininkų ir įmonių karantino metu ne tik neteko pajamų dėl sustabdytos veiklos, bet ir turėjo toliau mokėti patalpų nuomos mokesčius, todėl jiems sudaryta galimybė pasinaudoti daline šių išlaidų kompensacija. „Būtina sąlyga – kad nuomotojas įmonei būtų sumažinęs nuomos mokestį kompensacijos laikotarpiu, kuris apima karantino laikotarpį ir du mėnesius po jo. Nuomos išlaidų dalies kompensavimas yra paremtas nuomotojo ir nuomininko bendradarbiavimu, tad ir siekiant išlaidų kompensavimo teikiamą paraišką turi užpildyti abi šalys“, – sako Aušrinė Černienė.

Nuomotose patalpose veikiančioms įmonėms, kurioms nuomotojai kompensacijos laikotarpiu sumažino nuomos mėnesio įmokas bent 30 proc., palyginti su paskutiniu mėnesiu prieš karantiną (vasario mėn.), valstybės lėšomis numatyta kompensuoti 50 proc. vasario mėn. buvusio nuomos mokesčio. „Pavyzdžiui, jei vasarį nuomos mokestis buvo 200 eurų, tai už kiekvieną karantino mėnesį, kurį nebuvo vykdyta veikla, bus kompensuota 100 eurų nuomos mokesčio“, – pateikia pavyzdį INVEGOS atstovė.

Registruoti galima įvairius mokėjimo dokumentus

Aušrinės Černienės teigimu, dažniausiai pasitaikantys klausimai yra susiję su įvairiais pačios paraiškos pildymo aspektais bei įmonės atitikimo kriterijais: kokie mokėjimo dokumentai yra tinkami, kodėl reikia būti pateikus finansines ataskaitas Registrų centrui, kas turi pildyti paraišką, kodėl sistema suvedamus duomenis traktuoja kaip netinkamus ir panašiai.

Siekiant gauti kompensaciją už tam tikrą kompensacijos laikotarpio mėnesį, pareiškėjas paraiškoje pateikia duomenis apie vasario mėnesio sąskaitą faktūrą (sąskaitos faktūros išrašymo datą, numerį ir sumą) ir duomenis apie sąskaitas faktūras už kitus kompensacijos laikotarpio mėnesius, kuriais nuomotojas jam pritaikė nuolaidą. Kadangi patalpų nuomotojai dažnai būna fiziniai asmenys, neišrašinėjantys sąskaitų faktūrų, registruoti galima ir duomenis apie kitokius mokėjimo dokumentus, nurodant jų numerius: mokėjimo nurodymus, pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderio kvitus ar kitus.

Pasak pašnekovės, daug verslininkų atkreipė dėmesį į faktą, kad šiuo metu nėra galimybės pateikti duomenų apie kreditines sąskaitas faktūras, tad INVEGA artimiausiu metu įgyvendins pakeitimus, leisiančius registruoti ir duomenis apie šiuos dokumentus, liudijančius nuomotojo nuomininkui taikomą nuolaidą.

Paraišką pildyti turi kompensaciją gausiantis asmuo

Paraišką nuomos mokesčio kompensavimui gauti reikia pildyti INVEGA elektroninėje paraiškų sistemoje, prisijungus per internetinę bankininkystę arba su elektronine atpažinimo priemone. Teisingai užpildytos ir pateiktos INVEGAI paraiškos nagrinėjimas užtrunka iki 10 darbo dienų, tačiau atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas ir iki 30 darbo dienų.

INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovė sako, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių klausimų – ar gali paraišką pildyti įmonei atstovaujantis advokatas arba nuomotojas už visus nuomininkus, ir atkreipia dėmesį, kad paraišką pildyti turi konkrečiai tas asmuo (įmonės nuomininkės vadovas, nuomininkas verslininkas), kuris gaus kompensaciją.

Elektroninė paraiškų sistema taupo tiek kompensacijos prašančių įmonių, tiek paraiškų vertintojų laiką, nes daugumą duomenų laukų užpildo automatiškai ir nepriima neteisingai užpildytų paraiškų, o vos užpildžius patikrina suvestus duomenis ir nurodo vietas, kurios yra netikslios ar taisytinos. „Norėdami sužinoti, ar teikdami paraišką atitinkate visus kriterijus, atkreipkite dėmesį į paraiškos būseną. Jei viską atlikote teisingai ir pateikėte paraišką, paraiškos būsena iš „Rengiama“ pasikeičia į „Pateikta vertinimui“, jei kažką praleidote, suklydote ar neatitinkate paraiškai keliamų reikalavimų, būsena iš „Rengiama“ pasikeičia į „Neatitinka kriterijų“, – teigia A. Černienė.

Finansinės ataskaitos teikimas Registrų centrui – būtina sąlyga

Kad paraiška nepatektų tarp neatitinkančių kriterijų, labai svarbu Registrų centrui būti pateikus įmonės finansines ataskaitas: visoms įmonėms – už 2019 metus, didelėms įmonėms – ir už 2018 metus. Jei įmonė įsteigta praėjusiais – 2019 m. – ji turi pateikti finansinę ataskaitą už laikotarpį nuo veiklos pradžios iki 2019 m. gruodžio 31 d. imtis taikoma šįmet įsteigtoms įmonėms – joms finansinių ataskaitų pateikti nereikia.

Finansines ataskaitas turi pateikti visų juridinių formų subjektai, t. y. ir tos įmonės, kurioms jų teikimas nebuvo privalomas, nes ši sąlyga yra būtina nustatyti, ar pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo sunkumų patirianti įmonė, o neišpildę šios sąlygos verslai kompensacijos gauti negalės. Kad šis kriterijus būtų teisingai įvertintas, paraiškoje pareiškėjai taip pat turi nurodyti, ar jis yra SVV subjektas, ar ne, o kad tai sužinotų ir atsakingai nurodytų paraiškoje, jis turėtų būti užpildęs SVV (labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės) subjekto statuso deklaraciją.

Taip pat Registrų centre turi būti užregistruota patalpų nuomos sutartis.

Dažna verslininkams pasitaikanti kliūtis pildant paraišką nuomos mokesčio kompensacijai – netinkamai suvesti duomenys. INVEGA atstovė A. Černienė sako, to priežastys įvairios, kiekviena įmonės situacija unikali. Tai gali būti susiję ir su finansinėmis įmonių ataskaitomis, teikiamomis Registrų centrui, ir su Nekilnojamojo turto registro įrašais, ir su duomenimis apie akcininkus, ir su sąskaitų faktūrų registro iMAS duomenimis ir kt.

INVEGA taiko automatinius teikiamų paraiškų tikrinimo algoritmus, naudojant skirtingų institucijų – Registrų centro, VMI, SODROS, Statistikos departamento, Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos sistemų – informaciją. Pasitaiko atvejų, kad įmonės neįsiskaito į tai, ko sistema prašo pateikti, pasitaiko atvejų, kad sistema su sistema „nesusikalba“, todėl pildant paraiškas atidumas – raktas į sklandų ir pilną paraiškos užpildymą bei kompensacijos gavimą.

Paraiškas dėl patalpų nuomos kompensavimo galima teikti iki 2020 m. gruodžio 1 d.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau –– INVEGA) įmonėms išmokėjo daugiau kaip 500 tūkst. eurų palūkanų kompensacijų už balandžio mėnesį pateiktas paraiškas pagal daugiau kaip 1800 sprendimų. Iš bendros kompensacijų sumos daugiau kaip 16 tūkst. Eur skirta įmonėms, kurioms dėl COVID-19 pandemijos buvo atidėti paskolos mokėjimai.  

Labai mažos, mažos, vidutinės įmonės ar verslininkai, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statusą, gali pasinaudoti per INVEGĄ teikiama valstybės pagalba – palūkanų kompensacijomis. Palūkanas INVEGA kompensuoja trimis atvejais: 1) kai kreipiasi SVV subjektai, kurių  veikla nebuvo sustabdyta ir palūkanų kompensavimas vyko įprastinėmis sąlygomis  2) kai kreipiasi SVV subjektai, kurie buvo priversti prašyti finansų įstaigų atidėti paskolų mokėjimus, 3) kai kreipiasi SVV subjektai, vykdantys krovinių vežimo sausumos keliais veiklą, turintys galiojančią paskolos sutartį, skirtą krovinių vežimo transporto priemonėms įsigyti ir kurie nuo 2020 kovo 16 d. iki 2020 gruodžio 31 d. pasirašė su finansų įstaiga susitarimą dėl paskolos ar lizingo sandorio mokėjimų atidėjimo. Pirmu atveju gali būti kompensuojama iki 95 proc. palūkanų, o antru ir trečiu atvejais už paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį kompensuojama 100 proc. palūkanų. Palūkanų kompensacijos, be abejonės, labai palengvina įmonių finansinę naštą.

„Tiek visiško, tiek dalinio palūkanų kompensavimo poreikis nuolat auga, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Šiuo metu jau esame sudarę sutartis dėl kompensavimo už 5,55 mln. palūkanų, nuo balandžio pabaigos ši suma išaugo maždaug 1,5 mln. eurų. Palūkanų kompensavimas yra viena iš dažniausiai verslininkų pageidaujamų mūsų priemonių“.

K. Motiejūnas atkreipia dėmesį, kad anksčiau transporto sektoriaus įmonės, kurių pagrindinė veikla yra krovinių vežimas sausumos keliais, kai už paskolos ar lizingo sandorio lėšas įsigyjamos krovininės transporto priemonės, pasinaudoti palūkanų kompensacijomis negalėjo. Tačiau nuo 2020 m. gegužės 15 d. dėl 100 proc. palūkanų kompensacijų jau gali kreiptis ir šios įmonės. Palūkanos, už paskolas, kurioms atidėti paskolos mokėjimai, kompensuojamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius, laikotarpiu nuo kovo 16 d. iki gruodžio 31 d.

Be to, K. Motiejūnas primena, kad SVV subjektai, kurie kreipiasi dėl 95 proc. palūkanų kompensacijos ir kurie turi galiojančias paskolų sutartis, pasirašytas nuo 2015 m. spalio 1 d., dėl palūkanų kompensacijos gali kreiptis iki 2020 m. birželio 30 d. Jei paraiška bus pateikiama INVEGAI nuo 2020 m. liepos 1 d. ir vėliau, paskolos sutartis turi būti pasirašyta ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki paraiškos pateikimo INVEGAI dienos. Šiuo atveju palūkanos kompensuojamos ilgiau – iki 36 mėnesių laikotarpiu.

Daugiau informacijos apie palūkanų kompensavimo sąlygas galima rasti INVEGA interneto svetainės skiltyje „Palūkanų kompensavimas“.

Paraiškos dėl palūkanų kompensavimo teikiamos per elektroninę paraiškų pildymo sistemą pasirašant mobiliuoju parašu. Pateikti paraišką įmonės vardu gali jos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Papildomos informacijos apie paraiškų pildymą galima rasti ir INVEGA interneto svetainėje.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) priemonės padėjo įmonėms išvengti atsiskaitymų grandinės sutrikimų, sumokėti nuomos mokesčius ir kompensuoti kitus veiklos apribojimų sukeltus trūkumus. Verslininkai džiaugiasi įveikę didžiausius sunkumus, bet nerimauja, kad veiklai iš naujo įsibėgėjus vėl trūks apyvartinių lėšų.

„Įsigaliojus karantinui, mūsų veikla buvo šiek tiek apribota, tačiau prekybą vykdėme savo elektroninėje parduotuvėje, – sako restoranų įranga prekiaujančios įmonės „Audores Baltic“ direktorius Robertas Ragauskas. – Nuosekliai ir atsakingai dirbdami daugelį metų esame įgiję tvirtą poziciją rinkoje ir tai padėjo išvengti didelių sunkumų. Tačiau uždarius didžiąją dalį viešojo maitinimo įstaigų, kurios yra mūsų pagrindiniai klientai, kilo rizika, kad gali sutrikti sąskaitų atsiskaitymų grandinė. Siekdami sumažinti galimas pandemijos rizikas ir įvertinę verslui siūlomas finansines priemones, kreipėmės į INVEGĄ dėl apmokėtinų sąskaitų paskolos“.

Apmokėtinų sąskaitų paskola ASAP leidžia įmonei, kurios klientai nebepajėgia apmokėti sąskaitų, gauti dalį lėšų trūkumo padengiančią paskolą ir taip išlaikyti verslo tvarumą. R. Ragausko teigimu, apribojus „Audores Baltic“ klientų – viešojo maitinimo įstaigų, veiklą, kai kurioms iš šių įmonių tapo sudėtinga apmokėti sąskaitas ar vykdyti kitus savo įsipareigojimus. Paskola padėjo „Audores Baltic“ išsaugoti egzistuojančius susitarimus su klientais ir kartu sulaukti apribojimų sušvelninimo.

Tuo tarpu restoranų grupė „Bajorų kiemas“ tiesiogiai patyrė karantino apribojimus – visų restoranų veikla buvo visiškai sustabdyta. Dėl to įmonei jos prašymu suteikta paskola labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. Šios paskolos be užstato padeda padengti lėšų trūkumą, kuris atsiranda dėl karantino priverstinai sustabdžius veiklą. Jos teikiamos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių būtinosioms išlaidoms padengti.

Šiuo metu veiklą atnaujinančios restoranų grupės direktorius Mantas Matyžius tvirtina, kad paskola įmonei buvo ypač svarbi dėl būtinybės mokėti patalpų nuomos mokesčius.

„Mūsų nuomotojai neatsižvelgė į tai, kad buvome priversti sustabdyti veiklą, – sako jis. – Mums nepavyko įrodyti, kad susidūrėme su nenugalima jėga (force majeure), nors turėjome pramonės ir amatų rūmų išduotas tai liudijančias pažymas. Todėl gavę paskolą apmokėjome dalį nuomos mokesčių. Taip pat atlikome ir kelis kitus apyvartinius mokėjimus. Tokiu būdu mums pavyko išsaugoti restoranų infrastruktūrą ir sulaukti galimybės atnaujinti veiklą“.

Pasak M. Matyžiaus, veiklos atnaujinimas toli gražu nereiškia, kad iš karto atsistatys ir įmonės apyvarta. Net priešingai, po sustabdymo iš naujo pradėjus darbą galima tikėtis lėšų trūkumo. Dėl to verslininkas siūlo koreguoti INVEGA paskolų sąlygas.

„Kai atnaujinta veikla įsibėgės, apyvartinių lėšų vėl trūks dėl karantino padarinių. Tada apyvartinės lėšos bus dar reikalingesnės ir tokioje situacijoje panašios paskolos taip pat būtų svarbi parama verslui. Bet tam reikia pakeisti vieną iš esminių sąlygų leidžiant apmokėti išlaidas ir po liepos 31 d.“, – teigia M. Matyžius.

Atsižvelgdamas į dabar galiojančias paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams sąlygas, M. Matyžius patarė šių paskolų siekiantiems verslininkams  įsigilinti į paskoloms taikomus apribojimus ir rimtai įvertinti šių lėšų panaudojimo galimybes. Paskola gali būti tikrai svarbi pagalba verslams, kurie patiria sunkumų dėl COVID-19 pandemijos.

Kartodromą „Speedway“ valdančios bendrovės „Donersa“ direktorius Vytautas Leščiauskas taip pat pritaria, kad INVEGA paskolos yra svarbi parama dėl pandemijos nukentėjusiems verslams. Pasak jo, ypač skaudų smūgį patyrė tie, kuriems karantino apribojimai sutapo su beprasidedančiu intensyvesnės veiklos sezonu.

„Mūsų verslas yra sezononis ir šį pavasarį, jau visiškai išsekus atsargoms, užklupo karantinas, kuris visiškai sustabdė mūsų veiklą, – sako V. Leščiauskas. – Nebeturėjome iš ko nei mokėti atlyginimų, nei atsiskaityti su tiekėjais. INVEGA priemonės leido išlaikyti darbuotojams darbo vietas, ir apmokėti sąskaitas. Gavę paskolą, atsiskaitėme ir su tais tiekėjais, kurių terminai dar neartėjo prie pabaigos, tačiau kurie nesugebėjo patys gauti valstybės paramos, nors taip pat buvo nukentėjusiųjų sąraše“.

V. Leščiauskas patarė ir kitiems verslininkams veikti solidariai, aktyviai teikti paraiškas ir pasitikėti INVEGA ir finansų tarpininkų konsultacijomis. Tiksliai įvertinęs savo įmonės padėtį ir aktyviai ieškodamas patarimų „Donersa“ vadovas sėkmingai pasinaudojo ir apmokėtinų sąskaitų paskola ASAP, ir paskola labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams.

INVEGOS duomenimis, ASAP paskola jau sėkmingai pasinaudojo 267 įmonės, tuo tarpu paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suteiktos 522 pareiškėjams.

Naujausia informacija apie INVEGOS teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) priemones įgyvendinantys alternatyvūs finansuotojai tvirtina, kad paskolas verslams, tarp jų ir nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, suteikia per keletą dienų nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo. Šie finansuotojai pabrėžia ne tik paslaugų teikimo greitį, bet ir jų lankstumą bei aptarnavimo kokybę užtikrinant artimą ryšį su klientu ir atsižvelgiant į jo poreikius.

Paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, finansines paslaugas „Alternatyva“ ir paskolas su INVEGA portfelinėmis garantijomis teikiantys alternatyvūs finansuotojai pabrėžia siekiantys kuo greitesnio klientų aptarnavimo.

„Puikiai suprantame, kad įmonėms pinigų reikėjo dar vakar, todėl dedame visas pastangas, kad paraiškas pateikę verslininkai per kelias dienas gautų reikiamą finansavimą, – sako bendrovės „Noviti Finance“ direktorius Linas Armalys. – Labai džiaugiamės, kad klientai mūsų pastangas dirbti dar efektyviau įvertina – sulaukiame nemažai padėkų dėl greito ir profesionalaus aptarnavimo“.

Jo teigimu, „Noviti Finance“ specialistai kasdien aptarnauja po kelias dešimtis įmonių. Su pareiškėjais susisiekiama per 1-2 darbo dienas, tolesnė proceso trukmė labiausiai priklauso nuo paraiškos kokybės ir tinkamai parengtų dokumentų. Per gegužės mėnesį „Noviti Finance“ jau suteikė paskolų už beveik 5 mln. eurų. Absoliuti dauguma šių paskolų išduotos pasinaudojant INVEGA priemonėmis.

Siekdama užtikrinti labiausiai įmonių poreikius atitinkantį finansavimą „Noviti Finance“ dažnu atveju pateikia sprendimus pasitelkiant kelias INVEGA priemones.

„Pasitelkę valstybės finansines priemones, dėl kurių administravimo pasirašėme sutartis su INVEGA, siūlome lanksčius finansavimo sprendimus, – tvirtina L. Armalys. – Klientams pageidaujant, galime jiems pasiūlyti bendrą kelių priemonių paketą: lengvatinę paskolą būtinosioms išlaidoms (pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“) bei papildomą verslo paskolą apyvartinėms lėšoms ar veiklos stiprinimui (pagal priemones „Alternatyva“ arba „Portfelinės paskolų garantijos 2“)“.

Per tokį patį laiką, t. y. per 1-2 dienas, paraiškas teigia įvertinantys ir faktoringo paslaugų teikėjai. Jie ypač pabrėžia savo patirtį aptarnaujant smulkiojo ir vidutinio verslo įmones.

„Tradicinės finansų įstaigos nerodo didelio susidomėjimo finansuojant smulkųjį verslą, – sako UAB „Factris LT1“ vykdantysis direktorius Paulius Jauga. – Jos nefinansuoja faktoringo su regresu sandorių, o būtent tokiems sandoriams panaudojama INVEGA priemonė „Portfelinės garantijos faktoringui 2“. „Factris“ greičiau adaptuojasi prie smulkiojo ir vidutinio verslo poreikių ir turi atitinkamas priemones bei resursus šio verslo finansavimui. Klientams siūlome visą paslaugų kompleksą: nuo asmeninių konsultacijų iki pirkėjų monitoringo ir skolų valdymo“.

Lankstumą kaip savo paslaugų esminę ypatybę išskiria ir faktoringo bendrovės „Faktoro“ direktorius Algirdas Gutauskas. „Jau daug metų dirbame su verslo finansavimu ir žinome, kad įmonėms dabar svarbiausia lankstumas ir greitis. Visada pritaikome tinkamiausią finansavimo produktą konkrečiai situacijai, niekada nereikalaujame turto įkeitimo ar asmeninių garantijų. Galime finansuoti eksportą be draudimo. Tvarkingai užpildę paraišką, klientai pinigus į savo sąskaitą gauna jau kitą dieną, mokėdami vieną skaidrų mokestį. Šių dalykų negali pasiūlyti bankai, kurių produktai nelankstūs, atsakymo reikia laukti ilgai, sudaromos ilgalaikės sutartys ir mokami papildomi sutarties sudarymo ar draudimo mokesčiai“, – sako „Faktoro“ vadovas.

Visi alternatyvūs finansuotojai pataria finansavimo siekiantiems verslininkams atidžiai susipažinti su INVEGA priemonių sąlygomis ir pasirinkti sau tinkamą finansavimo mechanizmą. Neseniai paslaugas pagal INVEGA priemones pradėjusios teikti bendrovės „BnP Finance“ atstovai jau spėjo įsitikinti, kad paraiškų kokybė turi lemiamą reikšmę jų aptarnavimui.

„Dažniausiai verslininkai atsiunčia nepilnai užpildytus dokumentus arba nepateikia visų prašomų dokumentų, – teigia „BnP Finance“ vadovas Markas Krasovskis. – Patartume atidžiau įsigilinti į paraiškos vertinimo kriterijus ir įsitikinti, kad visi reikiami dokumentai užpildyti. Jei kyla klausimų, kaip pildyti dokumentus, geriau paskambinti mums ir išsiaiškinti. Galime padėti iškilus bet kokiems klausimams“.

Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės skolos įstatymui INVEGA įgijo galimybę garantuoti ir už alternatyvių finansuotojų teikiamas finansines paslaugas. Kredito įstaigų statuso neturintys finansuotojai gali pasirašyti su INVEGA sutartis dėl garantijų už verslui teikiamą finansavimą gavimo.

Prieš mėnesį startavo ir nauja INVEGA skolinimo per alternatyvius finansuotojus priemonė „Alternatyva“. Iki 2020 m. gruodžio 1 d. priemonės „Alternatyva“ lėšomis gali būti suteikiamas paskolos, faktoringo ar finansinės nuomos (lizingo) forma. Taip pat gali būti perfinansuojamos paskolos, jeigu esamiems paskolų gavėjams pagerinamos finansavimo sąlygos, t. y. keičiami paskolų grąžinimo grafikai (ilginamas grąžinimo terminas) ar atidedamas paskolos įmokų grąžinimas.

INVEGOS duomenimis, priemonės „Alternatyva“ paskolomis jau pasinaudojo 29 įmonės.

Naujausia informacija apie INVEGOS teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir UAB „Factris LT1“ pasirašė sutartį dėl finansinių priemonių „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2 (PGF2)“ bei „Alternatyva“ teikimo. Šios priemonės didina finansavimo prieinamumą smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), dėl faktoringo su regresu ir atvirkštinio faktoringo verslininkai gali kreiptis jau dabar, teikdami paraišką „Factris“ internetinėje svetainėje.

„Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ – tai finansinė priemonė leidžianti sudaryti prekybinius sandorius palankesnėmis sąlygomis, suteikiant įmonės pirkėjams ilgesnius sąskaitų apmokėjimo terminus už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Pasinaudodami priemone smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai toliau plėtoja veiklą, sureguliuoja apyvartinių lėšų srautus ar apdoroja didesnio apyvartinio kapitalo reikalaujančius užsakymus.

Faktoringo sandoriams su valstybės portfeline garantija per UAB Factris LT1 finansuoti skirta 15,625 mln. Eur, kurie padengs išaugusį SVV įmonių apyvartinių lėšų poreikį. „Finansuotojai šiuo laikotarpiu finansuodami verslą susiduria su didesne kredito rizika. Kredito draudimo bendrovės mažina limitus esamiems sandoriams bei riboja kredito draudimo limitų išdavimą naujiems klientams. INVEGA priemonės apima tiek tiesioginį skolinimą alternatyvių finansų tarpininkams, tiek jų rizikos mažinimą, garantuojant jos dalį. Tokiu būdu finansavimas faktoringo forma taps prieinamesnis daugeliui įmonių“, – sako UAB Factris LT1 vykdomasis direktorius Paulius Jauga.

Kiekvienam portfelyje esančiam faktoringo sandoriui suteikiama 80 proc. garantija. Didžiausia vieno faktoringo limito suma – 1,875 mln. Eur, o transporto įmonių atveju – 937 500 Eur. Maksimalus faktoringo sandorio finansavimo laikotarpis – 12 mėnesių, su galimybe pratęsti.

Kita, per UAB Factris LT1 teikiama finansinė verslo skatinimo priemonė – „Alternatyva“. Tai dar viena galimybė tvariai veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams gauti finansavimą faktoringo ar atvirkštinio faktoringo forma apyvartinių lėšų trūkumui ar kitam finansavimo poreikiui padengti per alternatyvų finansuotoją.

„Skolinimas per alternatyvų finansuotoją, kai verslas gali rinktis net kelias finansines priemones, kurias finansuoja valstybė, dar per mažai naudojamas Lietuvoje. Todėl bendradarbiavimas su UAB Factris LT1, be abejonės, teikia optimizmo. Kuo daugiau verslas turi pasirinkimo gauti lėšų kasdieniams savo poreikiams, tuo tvirtesnis pamatas dedamas jo veiklos atgaivinimui ar palaikymui po karantino ar net verslo plėtrai“, – teigia INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai dėl finansavimo apyvartinių lėšų trūkumui, kai tai susiję su naujos veiklos pradėjimu arba esamos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra, gali kreiptis į UAB Factris LT1 ir skolintis faktoringo sandorių įgyvendinimui. „Skolinimas pagal šią priemonę – papildomas finansavimosi šaltinis verslui, padidinantis finansavimo prieinamumą bei leidžiantis dar geriau prisiderinti prie verslo poreikių“, – sako P. Jauga.

Iš viso šiai priemonei įgyvendinti UAB Factris LT1 pasitelkia 10 mln. Eur, kai vieno finansavimo suma nėra didesnė nei 200 000 Eur. SVV įmonių atstovai kviečiami teikti paraišką faktoringui, įvertinus konkrečius jų verslo poreikius, bus parinkta tinkamiausia INVEGA finansinė priemonė.

Įmonės kviečiamos pildyti paraišką finansavimui gauti: https://www.factris.com/lt/teikite-paraiska/

„Citadele“ bankas ir „Citadele faktoringas ir lizingas“ su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė sutartis pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“, pagal kurias kiekviena iš jų verslui galės suteikti po daugiau kaip 53 milijonų eurų paskolų ar lizingo sandorių su portfeline garantija. Ši priemonė skirta smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms bei didelėms įmonės, kurios sunkumų patyrė 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio. Šios portfelinės garantijos verslo ir lizingo paskoloms pradedamos taikyti nuo šiandien.

„Esame savo klientų patikimi partneriai Lietuvoje ir Baltijos šalyse ir norime juos palaikyti tiek gerais, tiek ir sunkiais laikais, todėl stengiamės savo klientams suteikti kuo daugiau galimybių išlaikyti ir plėsti verslus. Su INVEGA bendradarbiaujame nuo 2017 metų ir tikime, kad šios naujos sutartys, kaip ir kitos valstybės pagalbos verslui priemonės, padės užtikrinti šalies ekonomikos gyvybingumą šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.

Pagal šią priemonę paskolos gali būti teikiamos įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis, ir įmonėms, kurių apyvarta dėl COVID-19 protrūkio sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc., o finansiniai srautai tapo nepakankami turimiems įsipareigojimams dengti. Maksimali paskolos suma – 5 mln. Eur, valstybės garantija – iki 80 proc. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikiamos kelios paskolos, tačiau bendra jų suma negali viršyti maksimalios paskolos sumos. Garantuotos paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 6 metų (72 mėnesių) laikotarpiui.

„Priemonė „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ nuo savo pirmtakės priemonės skiriasi gerokai palankesnėmis sąlygomis verslui, nes būtent to dabar labiausia ir reikia. Sulaukėme labai didelio finansų tarpininkų susidomėjimo teikti paskolas ar lizingą nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams su valstybės portfeline garantija. Tikiu, kad tokia pagalba verslui padės suvaldyti sumažėjusios apyvartos ar sutrikusių finansinių srautų pasekmes“, – teigia INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Paskolos gali būti įtraukiamos į garantuotą portfelį ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Norėdamos pasinaudoti šios portfelinės garantijos priemone įmonės turi kreiptis į „Citadele“ banką, taip pat kaip ir įprasto finansavimo atveju.

 

Apie banką Citadele

„Citadele“ misija yra modernizuoti bankų sritį ir suteikti klientams bei verslui visame Baltijos regione daugiau galimybių. Mūsų tikslas yra tapti čempionu tarp Baltijos bankų.

Kartu su klasikinėmis bankininkystės paslaugomis „Citadele“ savo klientams siūlo daugybę naujausios kartos finansinėmis technologijomis pagrįstų paslaugų: pradedant modernia mobiliąja programa, bekontakčiais atsiskaitymais ir „flash“ mokėjimais, ir baigiant, kaip pirmasis bankas Baltijos šalyse, siūlo atidaryti sąskaitą asmenuke ir mokėti mobiliųjų telefonų numeriais.

„Citadele“ yra trečias pagal dydį bankas Latvijoje pagal klientų skaičių. „Citadele“ grupė yra valdoma iš Latvijos. Jos dukterinės įmonės ir filialai veikia Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiamomis pagalbos verslui priemonėmis transporto sektoriaus įmonės, taip pat ir vežėjai gali naudotis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir daugelis kitų verslų. Svarbiausias šiam sektoriui taikomas apribojimas yra tas, jog krovinių vežimo transporto priemonių įsigijimas nėra remtinas pagal ES valstybės pagalbos reglamentavimą. Tačiau jeigu verslo finansavimo siekiama kitiems tikslams, pagalba pasinaudoti galima.

„COVID-19 pandemija ir dėl jos įvestas karantinas paveikė visus verslo sektorius, todėl ir valstybės pagalba teikiama visiems vienodai, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, garantijos apyvartinėms ir investicinėms paskoloms, apmokėtinų sąskaitų paskolos – visa tai prieinama visiems verslams. Apribojimai vežėjams ir transporto sektoriaus įmonėms taikomi tik įsigyjant kroviniams pervežti skirtas transporto priemones (vilkikus ir pan.). Kitiems tikslams mūsų teikiama valstybės parama gali būti naudojama ir raginčiau transporto sektoriaus įmones aktyviau naudotis mūsų priemonėmis“.

Pasak K. Motiejūno, valstybės pagalba vežėjams net plečiama. Europos Komisija patvirtino papildomą Lietuvos pagalbos smulkiems ir vidutiniams vežėjams schemą. Pagal ją 5 mln. eurų skirta palūkanoms kompensuoti tiems smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams (labai mažoms, mažoms, vidutinėms įmonėms ir verslininkams), kurie vykdo krovinių vežimo sausumos keliais veiklą ir turi galiojančią paskolos ar lizingo sandorio sutartį, skirtą krovinių vežimo transporto priemonėms įsigyti. INVEGA 100 proc. kompensuoja palūkanas už atidėtas paskolas ir lizingo sandorius, kuriais buvo įsigytos krovinių vežimo transporto priemonės. Tačiau svarbu paminėti, kad tokiu atveju SVV subjektas negali būti bankrutuojantis, restruktūrizuojamas ar likviduojamas ir 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo sunkumus patiriantis.

Naujausia informacija apie INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

INVEGA priemonės, kuriomis transporto sektoriaus įmonės gali naudotis be specifinių apribojimų finansavimui:

  • Eksporto kredito garantijos SVV ir didelėms įmonėms
  • Portfelinės garantijos faktoringui
  • Portfelinės garantijos faktoringui 2
  • Sutelktinės paskolos „Avietė“
  • Finansinė priemonė „Alternatyva“
  • Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams
  • Apmokėtinų sąskaitų paskolos ASAP
  • Palūkanų kompensavimas
  • Rizikos kapitalo investicijos

INVEGA priemonės, kuriomis transporto sektoriaus įmonės gali naudotis, tačiau taikomi apribojimai finansavimui:

  • Individualios garantijos SVV ir didelėms įmonėms
  • Portfelinės garantijos paskoloms
  • Portfelinės garantijos paskoloms 2
  • Pasidalytos rizikos paskolos
  • Atviro kreditų fondo 2 paskolos
  • Verslumo skatinimo fondo 2014-2020 paskolos

Priemone „Portfelinės garantijos lizingui“ vežėjai ir transporto sektoriaus įmonės pasinaudoti negali.

Patikslinus nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) mokamų palūkanų kompensacijų sąlygas, ši priemonė tapo dar plačiau prieinama tiek įmonėms ir verslininkams, plėtojantiems savo veiklą ir siekiantiems gauti dalinę 95 proc. palūkanų kompensaciją iki 36 mėnesių laikotarpiu, tiek ir tiems, kuriems dėl COVID-19 protrūkio buvo atidėti paskolos ar lizingo mokėjimai, bet ne ilgiau kaip 6 mėn., kompensuojama 100 proc. sumokėtų įvairių tipų verslo paskolų palūkanų.

„Palūkanų kompensacija – viena iš populiariausių mūsų priemonių, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Patikslinus palūkanų kompensavimo sąlygas, priemone galės pasinaudoti didesnis verslo ratas –  priemonė tapo prieinama ir tiems sektoriams, kurie anksčiau ja negalėjo pasinaudoti. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad palūkanų kompensacijomis, kurios bus finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, galima bus naudotis trimis atvejais: 1) kai kreipiasi verslai, nukentėję nuo COVID-19 protrūkio ir dėl to gavę paskolų ar lizingo mokėjimo atidėjimus, 2) kai kreipiasi įmonės, kurių pagrindinė veikla yra krovinių vežimas sausumos keliais, kurios už paskolos lėšas ar lizingo būdu įsigijo krovininių automobilių, ir gavo paskolų ar lizingo mokėjimų atidėjimus, 3) kai kreipiasi įprastu ritmu paskolų mokėjimus ar lizingo įmokas mokantys verslai“.

  1. Palūkanos, kompensuojamos 100 proc. Siekiant paremti kuo daugiau nuo COVID-19 nukentėjusių verslų, buvo praplėstas galinčių pasinaudoti šia priemone ūkio sektorių ratas. Dėl palūkanų kompensacijų dabar gali kreiptis:
  2. smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai (labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei verslininkai), nukentėję nuo COVID-19 protrūkio ir dėl to gavę paskolų ar lizingo mokėjimo atidėjimus. 100 proc. bus kompensuojamos palūkanos už paskolas nekilnojamojo turto vystymui (išskyrus kai paskola išduota verslininkui ir yra skirta gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui pirkti, statyti ar jo būklei pagerinti), arba lengvųjų automobilių įsigijimui, tačiau tik tuo atveju, kai automobiliai tiesiogiai naudojami įmonės pagrindinėje veikloje (nuomojant automobilius, teikiant vairavimo mokymo paslaugas ir pan.).
  3. Kompensuojant palūkanas, paskolų sutarčių sudarymo terminas ir paskolų tipas (investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti) nėra ribojami, išskyrus dėl COVID-19 protrūkio tiesiogiai INVEGOS teikiamas apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP ir paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams.
  4. logistikos įmonės, vykdančios krovinių vežimą sausumos keliais, kurioms suteiktos paskolos ar lizingo finansavimas įsigyti krovininėms transporto priemonėms (jeigu paskolų ar lizingo mokėjimai atidėti). SVV įmonės ir verslininkai, vykdantys krovinių vežimo sausumos keliais veiklą, turės pildyti atskirą paraišką, be to, negalės būti sunkumų patiriančia įmone, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

Norint gauti 100 procentų paskolos palūkanų kompensaciją,  turi būti pasirašytas susitarimas su finansų įstaiga dėl paskolos ar lizingo pagrindinės dalies mokėjimo atidėjimo, atidėjimo laikotarpiu palūkanos negali būti padidintos, ir bus kompensuojama ne daugiau kaip 7 procentai metinių palūkanų ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

  1. Dalinis (iki 95 proc.) palūkanų kompensavimas. Taip pat buvo peržiūrėtos ir patikslintos dar iki pandemijos verslui pasiūlytų ir sėkmingai karantino laikotarpiu veikiančių dalinio palūkanų kompensavimo priemonių, sąlygos. Kompensacijos dydis visiems SVV subjektams suvienodintas iki 95 procentų, nepriklausomai nuo regiono, kuriame vykdoma veikla, visų tipų paskoloms ir įmonėms. Tačiau išlieka ir dalis apribojimų, pvz., ir toliau tokios kompensacijos negalima bus gauti krovinių vežimo sausumos keliais paslaugas teikiančioms įmonėms už įsigyjamas krovinines transporto priemones ir nekilnojamojo turto vystytojams. Nekilnojamojo turto įsigijimui ar plėtrai panaudotų paskolų palūkanos kompensuojamos tik tuo atveju, kai šis turtas naudojamas pačios įmonės poreikiams.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl 95 proc. palūkanų kompensacijos SVV subjektai, kurie turi pasirašę paskolos sutartis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., gali kreiptis iki 2020 m. birželio 30 d. Jei paraiška bus pateikiama INVEGAI 2020 m. liepos 1 d. ir vėliau, paskolos sutartis turi būti pasirašyta ne ankščiau kaip prieš du mėnesius iki paraiškos pateikimo INVEGAI dienos. Palūkanos bus kompensuojamos iki 36 mėnesių laikotarpiu ir ne daugiau nei 7 procentai metinių palūkanų.

95 proc. palūkanų kompensacijos negalės būti taikomos dėl COVID-19 protrūkio tiesiogiai INVEGOS teikiamoms apmokėtinų sąskaitų paskoloms ASAP ir paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolas gavę įmonių vadovai išskiria du svarbiausius sėkmės veiksnius: gerą išankstinį pasirengimą ir veiksmingas konsultacijas.  Jų nuomone, paraiškų vertinimo procesas yra gerokai paprastesnis už įprastą paskolų teikimo praktiką kredito įstaigose.

„Viskas buvo stebuklingai paprasta, – sako paskola labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams pasinaudojęs verslininkas Algimantas Jablonskas. – Aš įpratęs, kad norėdamas gauti paskolą turiu pereiti tikrus kryžiaus kelius. Šiuo atveju viskas buvo kitaip: pirmiausia  kreipiausi į paskolą teikiančios „Finbee Verslui“ platformos konsultantus, man pasakė, ką reikia užpildyti, kokių reikia papildomų dokumentų, kokios galiu tikėtis paskolos sumos. Viską sutvarkėme tikrai greitai. Prireikė gal tik 10 proc. tų pastangų, kurias paprastai išeikvoju, kai reikia gauti paskolą“.

Šokolado manufaktūros „AJ šokoladas“ įkūrėjo teigimu, 9 iš 10 verslų gyvuoja neturėdami laisvų pinigų, tad bent trumpam sustojus verslui, kyla iššūkių. „Tas stabtelėjimas visada būna labai sunkus, nes verslas negauna jokių pajamų, o tam tikras išlaidas vis tiek patiria,“ – tvirtina A. Jablonskas.

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams padeda padengti lėšų trūkumą, kuris atsiranda dėl karantino priverstinai sustabdžius veiklą. Šios paskolos be užstato teikiamos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių būtinosioms išlaidoms padengti. A. Jablonsko nuomone, užstato atsisakymas yra vienas iš vertingiausių pagalbos elementų.

„Tai ypač svarbu šiuo laikmečiu, nes ne visos įmonės turi ką užstatyti. Daug įmonių yra sukūrusios tikrai stiprius verslo mechanizmus, kuriems reikia palaikymo, todėl INVEGA pagalba joms labai vertinga. Dešimt balų iš dešimt“, – apibendrina A. Jablonskas.

Jam pritaria ir INVEGA apmokėtinų sąskaitų paskolą ASAP („Apmokėtinų sąskaitų paskola“) gavęs verslininkas Mindaugas Krasauskas, kuris ragina ir kitus verslininkus pasinaudoti pagalba.

„Kai iš anksto pasiruoši ir turi visą reikiamą finansinę informaciją, pateikti paraišką tikrai paprasta, ilgai neužtrunka, – sako M. Krasauskas. – ASAP paraiškas kuruojantys konsultantai padeda aiškiau suvokti, kokios paramos tikėtis, ir pataria viso likusio proceso metu. Tiesiog reikia kreiptis“.

UAB „Garso fabrikas“ vadovą M. Krasauską kreiptis į INVEGA paskatino atsakomybė prieš klientus, darbuotojus, partnerius ir akcininkus. Pasak jo, reikėjo  ieškoti bent laikinos išeities, kuri padėtų krizės metu išlaikyti sveiką verslo santykių kultūrą.

M. Krasausko verslui suteikta INVEGA apmokėtinų sąskaitų paskola ASAP leidžia įmonei, kurios klientai nebepajėgia apmokėti sąskaitų, gauti dalį lėšų trūkumo padengiančią paskolą ir taip išlaikyti verslo tvarumą. Verslininko nuomone, paskolų išdavimo procesą galima patobulinti, bet tai sunku būtų padaryti krizės metu.

„Man paraiškų pildymo ir vertinimo procesas pasirodė labai įprastas ir normalus, – tvirtino M. Krasauskas. – Ateityje jį galima dar paspartinti, bet apie tai  reikia galvoti ne vien krizės metu. Reikėtų ramiu, geru laikotarpiu investuoti į technologijas, dirbtinį intelektą. Tai, ką INVEGA padarė dabar, per šiuos krizės mėnesius, vertinu tikrai gerai“.

INVEGOS duomenimis, ASAP paskola jau sėkmingai pasinaudojo 267 įmonės, tuo tarpu paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suteiktos 385 pareiškėjams.

Naujausia informacija apie INVEGOS teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje  Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė sutartį su faktoringo bendrove „Faktoro“ dėl 15,6 mln. eurų dydžio garantijų faktoringo portfeliui pagal priemonę „Portfelinės garantijos faktoringui 2″. Portfelinės garantijos bus pradėtos taikyti jau šią savaitę.

Smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės jau gali kreiptis į „Faktoro“ dėl neapmokėtų sąskaitų finansavimo su valstybės garantija.

Dėl sąskaitų finansavimo gali kreiptis visos įmonės, turinčios mažos, labai mažos arba vidutinės įmonės statusą. Besikreipianti įmonė turi atitikti bent vieną iš keliamų reikalavimų: turėti iki 250 darbuotojų; jos apyvarta turi siekti iki 50 mln. eurų; jos balansinė turto vertė turi neviršyti 43 mln. eurų.

Pagal pasirašytą sutartį, „Faktoro“ skirta 2,5 mln. eurų suma leis garantuoti 15 mln. 625 tūkst. eurų faktoringo sandorių portfelį ir užtikrinti garantijomis neapmokėtų sąskaitų finansavimą. Vienas „Faktoro“ klientas galės gauti iki 1,87 mln. eurų sąskaitų finansavimo limitą, o transporto bei krovinių vežimo įmonės – iki 937 tūkst. eurų limitą.

„Šiandien įmonėms gyvybiškai reikia užtikrinti stabilius pinigų srautus, todėl faktoringo garantijos neabejotinai padės palengvinti jų planavimą ir pritraukti papildomų lėšų prekybai finansuoti, todėl labai sveikinu naująjį finansų tarpininką prisijungus prie pagalbos verslui teikimo portfelinių garantijų faktoringo sandoriams forma”, – teigia INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Priemonė „Portfelinės garantijos faktoringui 2″ yra skirta smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių apyvartinių lėšų užtikrinimui.

„Ši priemonė leis smulkioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas ir taip gauti apyvartinių lėšų įmonės veiklai. Su tokiomis įmonėmis dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną”, – teigia faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovas Algirdas Gutauskas.

Anot jo, pasirašyta sutartis su „INVEGA“ taip pat leis prailginti finansavimo prašančių įmonių sąskaitų atidėjimo terminą iki 180 dienų.

Jau nuo šios savaitės įmonės ar verslininkai, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo sustabdyta, ją vykdantys nuomotose patalpose, gali kreiptis dėl patalpų nuomos išlaidų dalinio kompensavimo.

Nuomotose patalpose veikiančioms ir dėl pandemijos veiklą priverstoms sustabdyti įstaigoms, kuriems nuomotojai, palyginti su vasario mėn., sumažino mėnesio įmokas bent 30 proc., valstybės lėšomis numatyta kompensuoti 50 proc. vasario mėn. buvusio nuomos mokesčio. Kompensuojamos tik nuolaidą turinčios sąskaitos faktūros. Jeigu jos jau išrašytos ir nuolaida nepritaikyta, deja, už tokias sąskaitas kompensacija nebus išmokama.

Norėdami pasinaudoti nuomos mokesčio kompensacija, https://nuoma.invega.lt/login paskyroje turite pateikti užpildytą paraišką. O mes, siekdami pagelbėti įmonėms pildyti paraiškas, parengėme instrukciją, kuri padės greičiau ir paprasčiau tai padaryti. Instrukciją rasite čia. 

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad prisijungti prie elektroninės paraiškų sistemos reikia per internetinę bankininkystę arba su elektronine atpažinimo priemone. Prieš pradėdamas pildyti paraišką įmonės vadovas arba pats verslininkas privalo įsitikinti, kad turi ir pateikė šiuos dokumentus:

  • Registrų centrui pateikė finansines ataskaitas (visoms įmonėms už 2019 metus, didelėms įmonėms ir už 2018 metus)
  • Registrų centre užregistravo nuomos sutartį
  • Turi sąskaitas ar kitus mokėjimo dokumentus
  • Turi užsipildęs SVV deklaraciją arba žino savo įmonės statusą pagal SVV įstatymą. Taip pat prieš pateikiant prašymą reikia užsipildyti SVV deklaraciją.

Pildydami paraišką nurodykite atstovaujamos įmonės duomenis ir nepamirškite patvirtinti, kad susipažinote su duomenų tvarkymo taisyklėmis bei paraiškos teikimo sąlygomis. Paraiškos pildymas tikrai nepareikalaus daug jūsų laiko, nes daugumą pareiškėjo ir paraišką teikiančios įmonės/verslininko duomenų laukų sistema užpildys automatiškai. Jums reikės užpildyti likusius tuščius paraiškos duomenų laukus atsakant į užduodamus klausimus. Jeigu paraišką teikianti įmonė yra Registrų centrui pateikusi metines 2019 m. finansines ataskaitas, sistema taip pat automatiškai užpildys ir finansinių duomenų laukus. Jeigu ataskaitų nesate pateikę, raginame tai padaryti, nes tik tokiu atveju galėsite pateikti paraišką.

Jei įmonė (pareiškėjas) ir visos į įmonių grupę patenkančios įmonės (visos su įmone susijusios įmonės) sudaro konsoliduotą ataskaitą, jūsų bus prašoma įkelti 2018 m. ir 2019 m. konsoliduotas ataskaitas. Pildymo metu matysite, kokia spalva pažymėti paraiškos pildymo laukeliai, jeigu paraiška atitiks visus kriterijus, matysite tekstą žaliai, priešingu atveju – kriterijų neatitinkantys punktai bus pažymėti raudonai. Taip pat sužinosite, kuriose vietose pamiršote pateikti informaciją arba nurodėte klaidingus duomenis.

Norėdami sužinoti, ar teikdami paraišką atitinkate visus kriterijus, atkreipkite dėmesį į paraiškos būseną. Jei viską atlikote teisingai, paraiškos būsena pasikeičia į „Rengiama“, jei kažką praleidote ar suklydote, būsena pasikeičia į „Neatitinka kriterijų“.

Jeigu teisingai užpildėte paraišką, įvertinsime ją per 10 d. d. Laukiame jūsų paraiškų iki 2020 m. gruodžio 1 d.!

Visą su nuomos kompensavimu susijusią informaciją rasite čia.

Jeigu turime klausimų, raginame peržiūrėti DUK skiltį, kurią rasite čia.

Nuo šiol informacija ir konsultacijos Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, teikiamos nemokamu trumpuoju numeriu 1824. Pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba.

Pagalbos priemonių verslui linija sujungia pagrindines šalies verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją.

„Lietuvos verslas aktyviai domisi ir naudojasi valstybės pasiūlytomis pagalbos priemonėmis, kurios leidžia lengviau įveikti COVID-19 sukeltą krizę. Priemonės dėl jų įvairovės ir specifikos yra išskaidytos per skirtingas atsakingas institucijas, todėl, siekiant, kad būtų paprasčiau surasti ir gauti reikiamą informaciją, verslui vietoj penkių telefono numerių nuo šiol reikia žinoti tik vieną – 1824. Tai leis verslui nesunkiai pasirinkti aktualią pagalbą ir instituciją, kuri suteiks reikiamą informaciją“, – sako Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.

Iki šiol visos institucijos teikė informaciją ir konsultacijas verslui tiesiogiai susisiekus su konkrečia institucija, ši galimybė tiesiogiai susisiekti išlieka ir toliau. Planuojama, kad speciali pagalbos priemonių verslui linija 1824 veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės sukeltų pasekmių mažinimo pagalba.

„Verslui susidūrus su COVID-19 pasekmėmis sulaukiame labai daug verslo užklausų, kurios yra susijusios su galimybe gauti apibendrintą informaciją, kokiomis pagalbos priemonėmis verslas gali pasinaudoti. Dažnai tenka nukreipti įmones į konkrečias institucijas tolesniam bendravimui, neretai įmonės painioja institucijas, kurios gali joms padėti, ir dėl to kyla tiek tam tikros sumaišties, tiek nepasitenkinimo. Todėl bendros pagalbos priemonių linijos įkūrimas turėtų padėti verslui lengviau, greičiau ir paprasčiau pasiekti tiek reikiamas institucijas, tiek gauti konkrečią pagalbą“, – sako Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.

D. Kleponės teigimu, prie sėkmingo nemokamos pagalbos linijos diegimo geranoriškai prisidėjo visos Lietuvoje veikiančios telekomunikacijų bendrovės, jos sutiko neapmokestinti įeinančių skambučių tol, kol bus teikiama pagalba nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui.

Paskambinę trumpuoju telefono numeriu 1824 verslo atstovai galės sužinoti visą informaciją apie minėtas institucijas, kokią pagalba jos šiuo metu gali suteikti verslui, ir pasirinkti norimą instituciją, su kuria iš karto bus sujungti. Nežinantiems, kokios pagalbos priemonės gali būti aktualios jų verslui, patariama rinktis „Verslios Lietuvos“ konsultanto pagalbą, jis, išklausęs ir įvertinęs verslo situaciją, sujungs su atsakinga institucija.

Trumpasis telefono numeris 1824 veiks darbo dienomis institucijų darbo valandomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija. 

 

„Unicredit Leasing“ Lietuvos padalinys su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė 53 milijonų eurų portfelinių garantijų sutartį pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“. Portfelinės garantijos bus pradėtos taikyti jau šią savaitę.

Nuo šiol maksimali vienos paskolos ar lizingo sutarties suma, kuriai galės būti taikomos šios garantijos, padidinta iki 5 mln. eurų (buvo 1,8 mln. eurų).

„Tikime, kad šalia mūsų įprastų finansavimo instrumentų, šis valstybės pagalbos paketas verslui šiuo sudėtingu ir sunkiai prognozuojamu laikotarpiu suveiks efektyviai ir leis užtikrintai veikti. Ši priemonė labiausiai orientuota į COVID-19 pandemijos paveiktus sektorius. „Invegos“ garantija sustiprina užstato poziciją ir padeda mums, finansų institucijai, prisiimti didesnę riziką suteikiant naują finansavimą, – sako SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Laimonas Belickas. – Maksimaliai stengsimės naudoti priemonę naujam finansavimui. Tai labai svarbu verslui laukiant realių paramos lėšų.“

Skirtingai nuo ankstesnių priemonių, šios portfelinės garantijos bus taikomos be apribojimų atskiriems sektoriams. Jomis galės pasinaudoti keleivinio ir krovininio transporto, automobilių nuomos (finansinio lizingo būdu), žemės ūkio, automobilių bei technikos prekybos srityse veikiančios įmonės. Taip pat priemonė nuo šiol apima ir dideles įmones, anksčiau buvo taikoma tik smulkiam ir vidutiniam (SVV) verslui.

Pagal susitarimą, ne mažiau kaip 20 proc. šios portfelinių garantijų sumos turės būti skirta naujo finansavimo suteikimui.

Garantija gali būti taikoma ir už restruktūrizuojamas paskolas nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. Verslui suteikiamas lizingo grąžinimų atidėjimas.

„Mums labai svarbu, kad verslas turėtų kuo daugiau galimybių gauti reikalingų lėšų, o „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ yra viena iš tų priemonių, kuri padės verslui lengviau ir greičiau gauti paskolą ar lizingo finansavimą. Todėl labai sveikinu naująjį finansų tarpininką, prisijungusį prie verslo finansavimo proceso“, – teigia INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Norėdamos pasinaudoti šios portfelinės garantijos priemone įmonės turi kreiptis į „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, taip pat kaip ir įprasto finansavimo atveju.

„Šių dienų neeilinės situacijos akivaizdoje neabejotinai siekiame ir toliau išlikti patikimu finansavimo partneriu. Finansavimo nestabdome net ir tuo atveju, jei įmonės ar fiziniai asmenys susiduria su laikino pobūdžio veiklos sutrikimais. Kiekvieną mėnesį suteikiame nuo 10 iki 30 milijonų eurų naujo finansavimo įvairiam turtui įsigyti. Šiuo metu esame tokio finansavimo lyderiai“, – komentuoja L. Belickas.

Įmonės ar verslininkai, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo sustabdyta, ją vykdantys nuomotose patalpose, nuo šiandien gali kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos(INVEGA) dėl patalpų nuomos išlaidų dalinio kompensavimo. Kompensacijos teikiamos už nuomos išlaidas, patirtas nuo kovo 16 d. iki karantino laikotarpio pabaigos plius du mėnesius po jo. Paraiškas dėl kompensacijos galima teikti iki šių metų gruodžio 1 d. Šiuo metu kompensacijoms numatyta 100 mln. eurų suma.

Nuomotose patalpose veikiančioms ir dėl pandemijos veiklą priverstoms sustabdyti įstaigoms, kaip pvz., grožio salonams, privatiems medicinos kabinetams, sporto klubams ir kitų paveiktų sektorių įmonėms ir verslininkams, kuriems nuomotojai, palyginti su vasario mėn., sumažino mėnesio įmokas bent 30 proc., valstybės lėšomis numatyta kompensuoti 50 proc. vasario mėn. buvusio nuomos mokesčio, bet ne daugiau nei yra faktinė įmoka. Jei įmonės pagrindinė veikla buvo draudžiama ir faktiškai nebuvo vykdoma ar vykdoma minimaliai, pvz., maitinimo įstaigų pagrindinė veikla, t.y. kavinės, restoranai ir pan. buvo uždrausta, tačiau įmonė vykdė šalutinę veiklą – teikė maisto gaminimo išsinešimui paslaugą, taip pat galės gauti kompensacijas.

Dėl šios paramos gali kreiptis ir ką tik veiklą pradėjusios įmonės, kurios nuo veiklos pradžios pirmąsias patalpų nuomos įmokas sumokėjo šių metų kovo, balandžio ar vėlesniais mėnesiais ir šios įmokos jau buvo su nuolaida, palyginti su sutartyje numatytu mėnesio nuomos mokesčiu. Joms kompensacijos dydis apskaičiuojamas lyginant kompensavimo laikotarpio nuomos mokestį su nuomos sutartyje nurodytu mėnesio nuomos mokesčiu. Patalpų nuomos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip šių metų kovo 15 d., užregistruota Registrų centre ir galioti aplikavimo dėl kompensacijos metu.

„Svarbu akcentuoti, jog šiuo atveju nuomos išlaidų dalies kompensavimas yra paremtas dviejų šalių – nuomotojo ir nuomininko – bendradarbiavimu, nes teikiamą paraišką nuomininkas turi užpildyti kartu su nuomotoju ir subsidiją nuomininkas gauna tik tada, jeigu nuomotojas jam padarė nuolaidą. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, kadangi tinkamai pateikta prašoma informacija leis operatyviai įvertinti paraišką, ir nenustačius trūkumų – sparčiau ją patvirtinti. Tuomet ir finansinė parama įmonių sąskaitas pasieks greičiau, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Teikiant paraišką, joje nurodoma pagrindinė pareiškėjo vykdoma veikla, ryšiai su nuomotoju (jeigu tokie yra), nuomotojo patvirtinti duomenys apie sąskaitas faktūras už suteiktas nuomos paslaugas 2020 m. vasario mėnesį ir mėnesius, kuriais jam buvo suteikta nuolaida. Kadangi kompensacija mokama pagal faktiškai patirtas nuomos išlaidas, įmonė ar verslininkas, kurio paraiška buvo patvirtinta, iki pat gruodžio 1 d. savo https://NUOMA.invega.lt paskyroje galės pateikti naujas sąskaitas faktūras dėl patiriamų papildomų nuomos išlaidų.

Paraiška svarstoma tuomet, jeigu į kompensaciją pretenduojantis verslo subjektas 2019 m. pabaigoje nebuvo laikomas sunkumų patiriančia įmone, paraiškos teikimo metu neturi bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos įmonės statuso, o veikla pradėta vykdyti ne vėliau kaip 2020 m. kovo 16 d. Įmonės taip pat turi būti pateikusios finansinių ataskaitų rinkinį už 2019 m. VĮ Registrų centrui.

INVEGA atkreipia dėmesį, kad patalpų nuomos išlaidos valstybės lėšomis nekompensuojamos įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra elektroninė prekyba, ginklų ir šaudmenų specializuota mažmeninė prekyba, azartinių žaidimų ir lažybų ar kitų azartinių lošimų organizavimo veikla, finansų įstaigų vykdoma veikla. Nuomininkas ir nuomotojas taip pat negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei ir (ar) nuomotis patalpų iš fizinio asmens, kuris turi daugumą balsų įmonėje, teikiančioje paraišką.

Detalias dalinio patalpų nuomos kompensavimo sąlygas galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Dėl COVID-19 pandemijos Europos Komisija (EK) laikinai išplėtė didesnės rizikos eksporto rinkų apibrėžimą, įtraukdama ir Europos Sąjungos (ES) nares bei kitas valstybes iki šiol laikytas mažai rizikingomis. Šis sprendimas leidžia Lietuvos nacionalinės plėtros įstaigai Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) teikti eksporto kredito garantijas įmonėms, eksportuojančioms lietuviškas prekes ir į Europą.

INVEGA eksporto kredito garantijos leidžia valstybei ir eksportuotojui pasidalyti riziką, kai neparduotinos (didelės) rizikos valstybėje įsikūręs pirkėjas laiku neatsiskaito arba bankrutuoja. Anksčiau visos ES narės, išskyrus Graikiją, taip pat Norvegija, Šveicarija, Islandija, JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir Japonija laikytos parduotinos (mažos) rizikos šalimis ir į jas eksportuojant garantijos negalėjo būti teikiamos. Naujuoju EK sprendimu visos parduotinos (mažos) rizikos valstybės yra paskelbtos laikinai neparduotinos (didelės) rizikos valstybėmis.

„Tai tikrai labai gera žinia Lietuvos eksportuotojams, nes dėl COVID-19 pandemijos įprasta verslo praktika yra gerokai sutrikusi, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Incidentai, kurie anksčiau kildavo tik eksportuojant į Rusiją, Baltarusiją ar Centrinės Azijos valstybes, dabar visiškai įmanomi ir Europos rinkoje. Todėl džiaugiamės galėdami pasiūlyti eksportuojantiems verslininkams spręsti tas problemas kartu, nes mūsų garantijos leidžia gerokai sumažinti riziką”.

Pasak jo, INVEGA eksporto garantija yra turtinis įsipareigojimas išmokėti iki 90 proc. patirtų nuostolių dalį, kai pirkėjas neatsiskaito sutartyje nustatytais terminais arba bankrutuoja. Su tokia garantija eksportuotojas mažiau rizikuoja parduodamas prekes ar paslaugas su atidėtųjų mokėjimų terminu. Garantija saugo nuo užsienio pirkėjų nemokumo, kurį gali lemti politiniai ar komerciniai veiksniai.

Dėl eksporto kredito garantijų gali kreiptis ilgiau nei vienerius metus veiklą vykdančios įmonės, kurių metinės pajamos viršija 100 000 Eur. Garantuojamas tik lietuviškos kilmės prekių pardavimas ir paslaugų suteikimas. Prekių lietuviška kilmė turi būti patvirtinta  Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotu kilmės sertifikatu.

Maksimali garantijų suma vienam eksportuotojui negali viršyti 2 mln. eurų. Tokia pat viršutinė riba nustatyta garantijų sumai vienam pirkėjui visų eksportuotojų atžvilgiu. Maksimali garantijos suma vienam eksportuotojo pasirinktam pirkėjui negali būti didesnė kaip 750 tūkst. eurų. Garantijos neteikiamos eksportuojant į didelės rizikos šalis, kurias Europos Komisija įvardija kaip turinčias kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusių trūkumų, taip pat į tikslines (mokesčių rojaus) teritorijas.

Nors garantuojama normali verslo rizika, pirkėjo patikimumas – taip pat svarbus paraiškos vertinimo kriterijus. Pirkėjas privalo vykdyti veiklą ilgiau nei dvejus metus nuo jo registracijos pradžios ir negali turėti skolų eksportuotojui.

Reaguojant į sunkumus, kuriuos verslas patiria dėl COVID-19 pandemijos, buvo  gerokai padidinta INVEGA eksporto garantijoms skiriamų lėšų suma  Šiuo metu bendra eksporto kredito garantijų suma gali siekti 32 mln. eurų.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

 

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA), siekdama sudaryti Lietuvos įmonėms galimybes gauti valstybės lėšomis garantuojamus kreditus faktoringo sandoriams, pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį su „SME finance“ dėl priemonės „Portfelinės garantijos faktoringui 2“ įgyvendinimo. Tikimasi, jog netrukus prisijungs ir kitos finansų rinkos dalyvės. Faktoringo sandoriams su valstybės garantija finansuoti skirta papildomai skirta 10 mln. Eur lėšų, kurios sudarys galimybę garantuoti 62,5 mln. Eur faktoringo sandorių portfelį.

„Vyriausybei skyrus papildomų lėšų portfelinėms garantijoms faktoringo sandoriams, siekiame palengvinti finansavimo prieinamumą verslo bendrovėms. Plečiamas kreditus su valstybės garantija išduodančių finansų įstaigų sąrašas – tai dar vienas žingsnis į priekį užtikrinant platesnį paramos verslui paskirstymą per INVEGOS turimas finansines priemones“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

„SME finance“ atstovo teigimu, prisidėti prie realios pagalbos verslui šiandieninėmis sąlygomis – ypatingai svarbu.

„Džiaugiamės stiprindami bendradarbiavimą su INVEGA. Drauge dirbame nuo 2018 m. Buvome pirmasis nebankinio finansavimo sektoriaus atstovas, kuris klientams galėjo pasiūlyti „Invegos“ portfelines garantijas faktoringo sandoriams. Krizės metu pagalbos verslui reikia dar labiau – naujai pasirašyta sutartis leis kur kas aktyviau finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą. Iš patirties galime pasakyti, kad tokia priemonė išties yra labai reikalinga. COVID-19 krizės metu besidominčių verslų ir užklausų skaičius finansinei pagalbai gauti skaičius išaugo 5 kartus”, – sako „SME finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

Pasinaudodamos priemone „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės palankesnėmis sąlygomis gali gauti finansavimą faktoringo forma savo prekybiniams sandoriams įgyvendinti. Šia priemone siekiama padėti minėtoms įmonėms sureguliuoti apyvartinių lėšų trūkumą pardavimams finansuoti ir taip plėtoti šių bendrovių veiklą.

Numatyta, kad kiekvienam finansų įstaigos, įgyvendinančios šią priemonę, portfelyje esančiam faktoringo sandoriui bus suteikiama 80 proc. garantija, tačiau visų išmokų suma negalės viršyti viršutinės ribos, kurios dydis yra 20 proc. nuo suformuoto faktoringo sandorių portfelio garantijų sumos. Didžiausia vieno faktoringo limito suma – 1 875 000 Eur, o įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 Eur. Maksimalus faktoringo sandorio finansavimo laikotarpis – 12 mėnesių.

Dėl portfelinių garantijų faktoringo sandoriams įmonės turėtų kreiptis į finansų įstaigas, kurios yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį su INVEGA. Bendrovių paraiškas kiekvienas finansų tarpininkas nagrinėja individualiai, besivadovaudamas savo vidaus tvarkomis ir procedūromis.

Susipažinti su svarbiausiomis portfelinių garantijų faktoringo sandoriams sąlygomis padės INVEGA parengta atmintinė, kurią galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) šiandien pradėjo mokėti apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP įmonėms, kurių klientai dėl COVID-19 protrūkio nepajėgė apmokėti sąskaitų. Išmokėtos pirmosios  paskolos, kurių bendra suma 95 tūkst. eurų. Pirmieji paskolų gavėjai labai mažos įmonės tiekėjos, kurių sąskaitų dėl COVID-19 protrūkio neapmokėjo įmonės pirkėjos.

„Tai konkretus pavyzdys, liudijantis, kad pagalbos verslui procesas įsibėgėja, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Nuo šiol kasdien vykdysime paskolų ASAP mokėjimus pagal patvirtintas paraiškas ir pasirašytas sutartis dėl paskolos suteikimo, be to, ir toliau priimame naujas paraiškas. Paraiškas priimsime tol, kol smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus paskirstyta suplanuota 50 mln. eurų suma.

Paskolų ASAP siekiančios įmonės šiai priemonei skirtos sumos likutį gali matyti prisijungę prie paraiškų teikimo portalo. Portale įmonėms tiekėjoms pakanka užregistruoti neapmokėtų ar tik iš dalies apmokėtų sąskaitų duomenis ir kad juos patvirtintų sąskaitos neapmokėjęs pirkėjas. Visą kitą paraiškos nagrinėjimui reikalingą informaciją surenka ir patikrina INVEGA darbuotojai. Patvirtinus paraišką, pasirašoma paskolos sutartis, o ją pasirašius išmokama paskola.

Paskola ASAP skirta nedidelėms bendrovėms, kurios sėkmingai veikė iki karantino ir kurių klientai dėl karantino apribojimų negali apmokėti arba tik iš dalies apmokėjo sąskaitas. Paskolos siekianti įmonė Juridinių asmenų registrui turi būti pateikusi  2018 m. ir 2019 m. finansines ataskaitas.

Paskola ASAP finansuojamos sąskaitos turi būti išrašytos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. INVEGA suteikiamos paskolos ASAP gali būti nuo 500 eurų iki 500 tūkst. eurų sumos, priklausomai nuo įmonės pardavimų apimties ir patvirtintų sąskaitų vertės. Paskolos suteikiamos 12 mėn. laikotarpiui. Jos pradedamos grąžinti ir palūkanos pradedamos mokėti praėjus 6 mėn. po paskolos išmokėjimo dienos.

Svarbu tai, kad įmonės, siekiančios paskolos, ir įmonės pirkėjos negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei. Į paskolą taip pat negali pretenduoti įmonės, kurios veikia ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių gamybos, perdirbimo ir specializuotos prekybos, alkoholinių gėrimų ir susijusių produktų gamybos (išskyrus nedistiliuotų alkoholinių gėrimų gamybą) perdirbimo ir prekybos sektoriuose; užsiimančios azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla arba finansinių paslaugų veikla.

Išsamią atmintinę apie paskolų ASAP sąlygas galima rasti čia. Be paskolų ASAP, INVEGA administruoja ir kitas valstybės pagalbos verslui priemones. Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui dėl COVID-19 krizės metu.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) pasirašė pirmąją sutartį su alternatyviu finansuotoju Noviti finance dėl paskolų teikimo pagal priemonę Alternatyva.  

„Labai džiaugiamės, kad jau sudarėme pirmąją bendradarbiavimo sutartį su alternatyviu finansuotoju „Noviti finance“. Atverta dar viena galimybė tvariai veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams gauti finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui dengti. Tikimės, kad vis daugiau finansuotojų jungsis prie šios priemonės įgyvendinimo. Tokiu būdu galėsime užtikrinti verslui platesnį prieinamumą prie įvairesnių finansavimo teikėjų“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai dėl finansavimo apyvartinių lėšų trūkumui, kai tai susiję su naujos veiklos pradėjimu arba esamos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra, galės kreiptis į alternatyvius finansuotojus (finansų įmones (išskyrus kredito įstaigas ir jų susijusias įmones), kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro skolinimas)  ir gauti paskolą, sudaryti lizingo ar faktoringo sandorius.

Alternatyvių finansuotojų prisijungimas prie INVEGOS teikiamos pagalbos – svarbus ir jiems patiems:

„Šioje neapibrėžtoje aplinkoje ieškoti pinigų – galvos skausmas bet kuriam verslui, taip pat ir finansuotojams. Todėl dabar „Invegos“ priemonė „Alternatyva“ ypač aktuali: tai labai stipriai prisidės ir palengvins sklandų smulkiųjų ir vidutinių įmonių finansavimo užtikrinimą“, – teigia „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Iki 2020 m. gruodžio 1 d. priemonės „Alternatyva“ lėšomis gali būti perfinansuojamos paskolos, jeigu esamiems paskolų gavėjams pagerinamos finansavimo sąlygos, t. y. keičiami paskolų grąžinimo grafikai (ilginamas grąžinimo terminas) ar atidedamas paskolos įmokų grąžinimas.

Didžiausia  paskolos dalis iš priemonės „Alternatyva“ lėšų galės siekti 200 000 Eur, tačiau bendra paskolos suma galės būti ir didesnė, tai priklausys nuo alternatyvių finansuotojų.

Tikimės, kad jau kitą savaitę SVV subjektai galės gauti finansavimą savo verslo poreikiams.

Numatytos „Alternatyva“ sąlygos skelbiamos čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui dėl COVID-19 krizės metu.

Per dvi savaites, pradėjus veikti skatinamajai finansinei priemonei „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“  smulkios ir vidutinės įmonės pateikė prašymus paskoloms pagal beveik 2700 sąskaitų, kurių bendra neapmokėta vertė siekia beveik 3,9 mln. eurų. Vidutinė neapmokėta sąskaitos vertė yra 1453 eurų. Pagal priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ smulkioms ir vidutinėms įmonėms skirta 50 mln. eurų, todėl įmonės ir toliau gali teikti paraiškas.

„Šios pagalbos smulkiajam ir vidutiniam verslui priemonės mechanizmas buvo sukurtas, išbandytas ir paleistas vos per kelias savaites. Siekiame, kad įmonės galėtų kuo paprasčiau ir lengviau pateikti paraiškas, tačiau natūralu, kad prireikė šiek tiek laiko, kad paraiškų teikimas įsibėgėtų. Paskutiniųjų dienų duomenys rodo, kad vis daugiau įmonių paraiškų yra sėkmingai patvirtinamos, o šią savaitę jau turėtų įvykti ir pirmieji išmokėjimai“, – sakė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Anot K. Motiejūno, tam, kad priemonė būtų dar patrauklesnė verslui, nuspręsta pakoreguoti pačios priemonės sąlygas: pakeisti terminai – sąskaita turi būti išrašyta nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. (vietoj kovo 16 d.); nebeliko minimalaus 100 Eur (įskaitant PVM) išrašytos sąskaitos faktūros ribojimo; taip pat pasikeitė minimali ir maksimali paskolos suma, kuri gali būti suteikta paskolos gavėjui: minimali suma sumažėjo nuo 1 000 iki 500 Eur, o maksimali suma išaugo nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. Eur.

Vertinant priemonės procesą, matyti, kad paraiškų gauti paskolas teikimas įsibėgėjo antrąją jų teikimo savaitę – nuo balandžio 20 dienos kasdien patvirtintų paraiškų skaičius padidėdavo pusantro karto. Galimybė teikti paraiškas gauti paskolas dėl neapmokėtų sąskaitų apmokėjimo bus aktyvi tol, kol smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus paskirstyta suplanuota 50 mln. eurų suma. Pareiškėjai ASAP priemonės lėšų likutį gali matyti prisijungę prie paraiškų teikimo portalo https://ASAP.invega.lt

Smulkios ir vidutinės įmonės, besikreipiančios dėl paskolos pagal priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ turi būti pateikusios finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui už 2019 metus, pateiktas visas sąskaitas turi patvirtinti įmonės pirkėjos, o pačios PVM sąskaitos privalo būti ir užregistruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje i.MAS. Įvertinus precendentus užsienyje, tokie reikalavimai nustatyti ir tam, kad maksimaliai apsaugotų įmones nuo galimų duomenų vagysčių ar sukčiavimo atvejų.

Per dieną į specialią informacinę liniją nemokamu telefonu +370 800 50 500 arba elektroniniu paštu ASAP@invega.lt sulaukiama apie 200 įmonių kreipimųsi. INVEGA, teikdama apmokėtinų sąskaitų paskolas, bendradarbiauja su Lietuvos banku.

Išsamiau apie priemonę skaitykite INVEGOS svetainėje Pagalba verslui COVID-19 krizės akivaizdoje.

Informuojame, kad pasikeitė skatinamosios finansinės priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP) sąlygos.  Supaprastintos ASAP sąlygos ir toliau leis nedidelėms įmonėms sumažinti COVID-19 pandemijos poveikį, galintį išplisti per atsiskaitymų grandines ir sukelti jų sutrikimus, bei padėti išsaugoti prekybos kredito gavėjų veiklos tęstinumą.

Priemonės pokyčiai:

  1. Sąskaita turi būti išrašyta nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
  2. Minimali paskolos suma, kuri gali būti suteikta Paskolos gavėjui – 500 Eur.
  3. Maksimali paskolos suma paskolos gavėjui turi neviršyti 500 000 Eur.

Ir toliau aktyviai raginame teikti paraiškas, pasinaudoti „Apmokėtinų sąskaitų paskolomis“, kurios padės nedidelėms įmonėms, sėkmingai veikusioms iki karantino ir kurių klientai dėl karantino apribojimų negali apmokėti arba tik iš dalies apmokėjo sąskaitas.

Priemonės sąlygas rasite apraše.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau  INVEGA) su AB Mano bankas ir „Noviti finance“ pasirašė sutartis dėl skatinamosios finansinės priemonės „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ įgyvendinimo. Dėl COVID-19 pandemijos portfelinėms paskolų ir lizingo garantijoms skirta 85 mln. eurų, o bendra garantijų suma galės siekti 425 mln. eurų.

„Tai viena paklausiausių mūsų turimų pagalbos sunkumų dėl pandemijos patiriančiam verslui priemonių, kurią siūlome siekdami verslui suteikti alternatyvių įrankių spręsti apyvartinių lėšų trūkumą. Šios sutartys atveria verslui duris realiai naudotis valstybės teikiama pagalba, tačiau tikimės, kad jau netrukus durų, kurias įmonės atvers, bus daugiau ir laukiame kitų, aktyviai bendradarbiavimui besiruošiančių finansų rinkos dalyvių prašymų“ – teigia INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

AB Mano bankas valdybos pirmininkas Vytautas Olšauskas teigia, jog AB Mano bankas strategiškai orientuojasi į pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuriam net ir neištikus krizinėms situacijoms ne visuomet lengva rasti finansavimą. AB Mano bankas suformuos didesnį nei 40 milijonų EUR paskolų portfelį, taip tiesdamas ranką verslui. Anot V. Olšausko, AB Mano bankas džiaugiasi galėsiantis pasiūlyti valstybės finansinės paramos programą ir taip prisidėti prie verslo išsaugojimo bei didesnio saugumo verslui prisikeliant po išgyventos krizės.

„Noviti finance“ vadovas Linas Armalys įsitikinęs, kad dabar būtina verslui užtikrinti kiek įmanoma daugiau galimybių gauti paskolas greičiau ir paprasčiau: „Verslui pinigų reikia dabar. Dar iki pandemijos SVV įmonėms nebuvo lengva pasiskolinti. Todėl džiaugiamės, kad su „Invegos“ pagalba situacija rinkoje keičiasi ir galėsime verslui suteikti dar daugiau galimybių pasiskolinti“.

Dėl finansavimo sandorių, pasinaudojant „Portfelinėmis garantijomis paskoloms 2“, į finansuotojus gali kreiptis daugumoje ūkio sektorių veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas, taip pat didelės įmonės, dėl COVID-19 poveikio susiduriančios su bent vienu iš šių sunkumų – jų apyvarta krito ne mažiau kaip 40 proc., generuojamų finansinių srautų nebeužtenka turimiems įsipareigojimams dengti arba kritinio likvidumo reikšmė, t. y. įmonės gebėjimas greitai realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus,  tapo mažesnė nei 1.

Dėl COVID-19 sunkumų patiriančio verslo poreikiams pritaikytos portfelinės garantijos suteiks įmonėms daugiau laisvės priimant veiklos vykdymui ir tęstinumui svarbius sprendimus. Taip pat verslui sudarytos sąlygos kreiptis į savo finansuotojus dėl esamų paskolų ir lizingo sandorių pertvarkymo: pratęsti jų terminus, sumažinti mėnesinius mokėjimus, gauti įmokų mokėjimo atidėjimus.

Kiekviena į šios priemonės portfelį įtraukta paskola ar lizingo sandoris yra valstybės garantuojamas 80 proc. garantija. Garantuojamos paskolos dydis priklauso nuo įmonės darbuotojams per metus priskaitytų atlyginimų sumos, įmonės apyvartos, investicinių ir kitų įsipareigojimų, o maksimali suma negali viršyti 5 mln. eurų. Paskolos gali būti įtraukiamos į garantuotą portfelį ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

INVEGA pažymi, kad kiekvienas finansų tarpininkas įmonių paraiškas vertins savarankiškai, vadovaudamasis savo vidinėmis tvarkomis ir procedūromis, tačiau pertvarkant verslo turimas paskolas, negali būti bloginamos jų sąlygos, pvz., didinamos palūkanos kt.

Susipažinti su svarbiausiomis portfelinių garantijų paskoloms ir lizingo sandoriams sąlygomis galima čia – INVEGA parengtoje atmintinėje.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui dėl COVID-19 krizės metu.

Lietuvos bankas įspėja valstybės paramos prašančio verslo nepamiršti budrumo ir atsargumo, kad tuo nepasinaudotų sukčiai.

„Užsienyje pasitaikė rimtų precendentų, todėl siekiame, kad jie nepasikartotų Lietuvoje. Tam tereikia šiek tiek budrumo. Iš savo pusės įdiegėme saugiklius į paramos mechanizmus ir iš anksto įspėjame verslą, kad atidžiai žiūrėtų, kur ir kam atskleidžia savo duomenis, kad nepakliūtų į sukčių pinkles“, – sako Lietuvos banko Saugos departmento atstovas Arūnas Vaitonis.

Pateikiame penkias rekomendacijas

  • Tinkamai pasidomėkite pagalbos priemone, kuria ketinate naudotis: kas konkrečiai ją administruoja, kas tiesiogiai pagal ją teikia finansinę paramą. Pavyzdžiui, ASAP priemonę administruoja ir lėšas perveda tik UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), jokių tarpininkų nėra ir negali būti.
  • Atkreipkite dėmesį į paramą teikiančios institucijos (įstaigos) interneto svetainės adresą, kaip sudaromi el. pašto adresai. Jeigu adresas skiriasi net ir vienu simboliu, – tai gali būti klastotė.
  • Nei Lietuvos bankas, nei „Invega“ neprašo bankų kortelių PIN kodų, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ir kitų jautrių duomenų, nereikalauja pervesti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų ir pan. Jeigu tik sulauksite tokių prašymų ar reikalavimų, jokiu būdu nevykdykite tokių nurodymų – iškart nutraukite pokalbį ar susirašinėjimą ir perduokite informaciją policijai.
  • Atminkite, kad sukčiai neretai stengiasi išprovokuoti skubotus sprendimus, jeigu kyla klausimų ar abejonių, – iškart kreipkitės nemokamu telefonu
    +370 800 50 500 arba el. paštu ASAP@invega.lt.
  • Supažindinkite su saugumo rekomendacijomis žmones, atsakingus už Jūsų įmonės finansų tvarkymą, – sukčiai kartais bando paveikti ir juos.

 

Lietuvos banko informacija.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) administruojamų paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams lėšos  jau pasiekė įmones. Skaičiuojama, kad sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ iš viso gavo per 600 įmonių paraiškų paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams finansuoti. 190 jų už daugiau kaip 5.6 mln. Eur jau patvirtintos, o įmonėms išsiųsti pasiūlymai. 500 tūkst. Eur paskolų jau pervesti įmonėms.

Planuojama, kad kitos savaitės antroje pusėje įmonėms per „Finbee Verslui“ platformą jau bus išmokėta apie 6 mln. Eur.

„Dedame pastangas, kad procesas įsibėgėtų kaip įmanoma sparčiau ir verslą pasiektų taip reikalinga parama. Mokėjimus patvirtintoms paskoloms nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiems verslams finansuoti atliksime kiekvieną dieną. Toliau plečiame ir finansavimo prieinamumą – dėl šių paskolų verslas jau gali kreiptis ne tik į “Finbee Verslui”, bet ir į Šiaulių banką“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

„Tapome pirmąja sutelktinio finansavimo platforma Lietuvoje, pradėjusia teikti finansavimą smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) pagal „Invega“ skatinamąją priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“. Tai gera žinia visoms SVV įmonėms, leidžianti užtikrinti saugų finansavimą šiuo sunkiai prognozuojamu laikotarpiu. Jau dabar matome, kad suinteresuotumas šiomis paskolomis itin didelis, atsakingai vertiname kiekvieną paraišką, pradedame pasirašinėti pirmąsias sutartis su įmonėmis“, – komentuoja „Finbee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius. – Mums, kaip fintech sektoriaus atstovams, džiugu, kad valstybė bendradarbiauja ir leidžia prisidėti padedant verslui. Visuomet siekiame būti nuolatiniu patikimu verslo partneriu tiek gerais, tiek sunkesniais laikais.”

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskolos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis ir yra skirtos įmonių būtinosioms mėnesio išlaidoms padengti. Todėl į finansų tarpininką dėl paskolų besikreipiantys SVV subjektai turėtų būti apskaičiavę savo mėnesio būtinąsias išlaidas – pagal jas bus nustatomas paskolos dydis. Minėtoms išlaidoms priskiriama valstybės nekompensuojama darbo užmokesčio dalis, komunaliniai mokesčiai, patalpų ar įrenginių nuomos, transporto ir kitų paslaugų pirkimo išlaidos, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonei tęsti veiklą. SVV subjektai, kreipdamosi į finansų tarpininkus, turės pagrįsti šias išlaidas.

SVV subjektai taip pat turės pateikti finansines ataskaitas už 2019 m., patvirtinimą apie sumažėjusią apyvartą. bei prašymą suteikti paskolą, trumpai apibūdinant savo verslo situaciją bei būtinąsias išlaidas.

Kaip jau skelbta anksčiau, dėl paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui galima kreiptis į sutelktinio finansavimo platformą „FinBee Verslui“ bei Šiaulių banką.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktas verslas dėl likvidumo paskolų gali kreiptis ir į Šiaulių banką – pasirašyta sutartis su antrąja finansų įstaiga.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) su AB Šiaulių banku pasirašė sutartį dėl lengvatinių paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams finansavimo. Tai jau antroji INVEGOS sutartis su finansų įstaiga dėl legvatinių likvidumo paskolų teikimo. Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, kurių veikla paskelbus karantiną buvo sustabdyta arba kurių apyvarta krito daugiau kaip 60 proc., į Šiaulių banką galės kreiptis nuo balandžio 23 d.

„Verslui atvertos papildomos galimybės gauti finansavimą dar vienoje finansų įstaigoje. Tai labai svarbi ir gera žinia verslui, kuriam itin svarbus valstybės teikiamos pagalbos prieinamumas. Su prie priemonės įgyvendinimo prisijungiančiomis finansų įstaigomis sieksime užtikrinti proceso sklandumą. Taip pat tikimės, kad netrukus bus pasirašyta ir daugiau tokių sutarčių”, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

„Šiaulių banko viena iš pagrindinių strateginių krypčių yra smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas šalyje, todėl puikiai pažįstame verslo situaciją, lūkesčius ir matome, kokia šiuo metu yra reikalinga finansinė pagalba. Turime maksimaliai automatizuotus finansavimo procesus, kuriuos operatyviai pritaikėme naujam produktui ir jau esame pasiruošę tokių paskolų teikimui, kad valstybės pagalba klientus pasiektų kuo greičiau. Džiaugiamės, kad vieni pirmųjų atversime SVV pagalbos duris. Tikimės, kad ateityje šis finansavimo įrankis bus išvystytas ir taikomas ne tik pagalbos teikimui, bet ir skatinant kurtis smulkius ir vidutinius verslus“, – sako Šiaulių banko paslaugų vystymo tarnybos vadovas, valdybos narys Mindaugas Rudys.

INVEGA primena, kad įmonės, kurių veikla dėl karantino buvo visiškai sustabdyta arba apyvarta krito daugiau nei 60 proc. dėl lengvatinės paskolos turi kreiptis į finansų tarpininką, kuris yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su INVEGA dėl priemonės įgyvendinimo.

Paskolą gali gauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kurie, be jau minėto apyvartos kritimo daugiau kaip 60 proc., turi atitikti ir šiuos kriterijus: 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomi sunkumų patiriančiais ir kurie yra išlaikę bent 50 % darbuotojų, palyginti su jų skaičiumi 2020-03-01.

Kad procedūra būtų sklandi ir greita, įmonės turėtų būti suskaičiavusios savo būtinąsias mėnesio išlaidas – valstybės nekompensuojamą darbo užmokesčio dalį, komunalinius mokesčius, patalpų ar įrenginių nuomos, transporto ir kitų paslaugų pirkimo išlaidas, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonei tęsti veiklą. Paskolos dydis kiekvienu atveju bus apskaičiuojamas individualiai, įvertinus konkrečios įmonės patiriamas mėnesio išlaidas.

Kreipdamosi į finansų įstaigą, bendrovės turės pagrįsti patiriamas išlaidas. Taip pat į paskolą pretenduojanti įmonė turės pateikti finansines ataskaitas už 2019 m., patvirtinimą, jog jos apyvarta dėl pandemijos poveikio sumažėjo daugiau kaip 60 proc. bei paraišką dėl paskolos, trumpai apibūdinant įmonės situaciją bei būtinąsias išlaidas.

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskolos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis. Šios paskolos yra teikiamos lengvatinėmis sąlygomis – valstybė šias paskolas teikia  minimaliomis palūkanomis, o bankai už minimalų administravimo mokestį, siekdami padėti verslams. Palūkanų dydis priklauso nuo paskolos grąžinimo trukmės: paskoloms iki 12 mėn. palūkanos siekia 0,1 proc., o nuo 13 iki 36 mėn. – 0,19 proc. Bendrovės gali pradėti grąžinti paskolas  praėjus 6 mėn. nuo išdavimo, įmokas išdėstant per dvejus metus, su galimybe pratęsti dar vieneriems. Jos gali būti išmokamos už laikotarpį nuo š. m. kovo 16 d. iki liepos 31 d.

Išsamią atmintinę apie paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams sąlygas galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

 

Siekiant padėti verslui ir gyventojams, susidūrusiems su neigiamu poveikiu dėl COVID-19 plitimo, priimtos mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą lengvinančios nuostatos, valstybės lėšomis finansuojamos prastovos, teikiamos subsidijos smulkiesiems verslininkams bei įgyvendinamos verslo likvidumą užtikrinančios priemonės.

Visa aktuali informacija apie Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, Užimtumo tarnybos bei INVEGA taikomas pagalbos priemones – vienoje vietoje.

Kilus klausimams, informaciją telefonu teikia specialistai:
VMI: 1882 arba +370 5 260 5060; daugiau kontaktų: https://www.vmi.lt/cms/aptarnavimo-skyriai
SODRA ir Užimtumo tarnyba: 1883 arba +370 5 250 0883
Subsidijos darbdaviams: https://uzt.lt/konsultantai-subsidija/
Subsidijos savarankiškai dirbantiems: https://uzt.lt/konsultacijos-sav-dirbantiems/
INVEGA: +370 5 210 0601

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA), atsižvelgdama į kylančius klausimus, dėl kokių priežasčių kai kurios įmonės negali pretenduoti į tam tikras valstybės teikiamas pagalbos priemones, paaiškina , kad jos yra vertinamos vadovaujantis Europos Komisijos Komunikatu, skirtu ekonominiams koronaviruso pandemijos padariniams švelninti.

Europos Komisijos Komunikatas dėl pagalbos nukentėjus nuo koronaviruso COVID-19 numato, kad valstybės finansavimas gali būti skiriamas įmonėms, kurios 2019 m. pabaigoje nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Šis kriterijus vertinamas pagal įmonės finansinėje ataskaitoje už 2019 m. pateiktus duomenis.

INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Beiliūnienė pažymi, kad Europos Komisijos notifikuojamos pagalbos verslui priemonės yra orientuotos į tvariai iki karantino veikusias įmones, kurios tik dabar, dėl susiklosčiusios nestandartinės situacijos, susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu.

„Neretai viena iš priežasčių, kodėl įmonė pripažįstama patiriančia sunkumų yra ta, kad įmonė Juridinių asmenų registrui pateiktoje metinėje finansinėje ataskaitoje už 2019 metus deklaruoja, jog jos nuosavybė yra neigiama. Tai reiškia, kad dar prieš karantiną įmonės sukaupti nuostoliai buvo didesni nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo. Todėl prieš teikdamos paraiškas dėl skatinamųjų finansinių priemonių, įmonės turėtų atidžiai įsivertinti savo finansus  ir registrui pateiktus duomenis“, – teigia I. Beiliūnienė, pažymėdama, kad priešingu atveju, deja, į šias finansines priemones įmonė negalės pretenduoti.

INVEGA primena, kad įmonė laikoma patiriančia sunkumų, jeigu yra bent vienas iš šių kriterijų:

a) įmonė yra ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (AB, UAB, ŽŪB ir pan.), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš nuosavybės sumos gaunama suma, mažesnė kaip pusė pasirašytojo akcinio kapitalo. Šis reikalavimas nėra taikomas MVĮ, veikiančioms trumpiau kaip trejus metus.

b) įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija ir pan.), kurioje daugiau nei pusė jos kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šis reikalavimas nėra taikomas MVĮ, veikiančioms trumpiau kaip trejus metus.

c) jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kada jos kreditorių prašymu jai gali būti inicijuota ir pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;

d) jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą (t. y. skubią ir laikiną valstybės pagalbą, kurios pirminis tikslas yra išlaikyti sunkumų patiriančią įmonę gyvybingą trumpą laikotarpį, reikalingą restruktūrizavimo arba likvidavimo planui parengti) ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą (ilgesnio laikotarpio pagalbą, kuri turi atkurti ilgalaikį gavėjo gyvybingumą pagal vykdomą, nuoseklų ir visapusišką restruktūrizavimo planą) ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano;

e) jeigu įmonė per paskutinius dvejus metus atitinka šiuos kriterijus: 1) įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršija 7,5 ir 2) įmonės EBITDA (pajamų suma, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo, ir amortizacijos) ir palūkanų padengimo santykis yra mažesnis negu 1,0 (Šis reikalavimas nėra taikomas MVĮ).

 

Reikalavimas, jog į pagalbą pretenduojanti įmonė negali būti laikoma patiriančia sunkumų, taikomas visais atvejais, kai aplikuojama dėl paskolų: dėl paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, apmokėtinų sąskaitų paskolų ASAP bei dėl Portfelinių garantijų paskoloms 2.

Numatyti kriterijai nėra taikomi kreipiantis dėl sutelktinės paskolos „Avietė“, skolinantis iš priemonės „Alternatyva“ lėšų arba dėl 100 proc. valstybės lėšomis kompensuojamų palūkanų, jeigu paskolų finansuotojai dėl paskelbto karantino atidėjo paskolų mokėjimus.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės finansavimą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Informuojame, kad paraiškų teikimo terminas pagal skatinamąją finansinę priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP) pratęstas. Kviečiame teikti paraiškas finansuoti projektus siekiant padėti išsaugoti verslo likvidumą ir skatinti ekonomiką. ASAP paskolos padės mažinti COVID-19 pandemijos poveikį įmonėms, galintį išplisti per atsiskaitymų grandines ir sukelti jų sutrikimus bei padės išsaugoti prekybos kredito gavėjų veiklos tęstinumą.

Kvietimą rasite čia.

Paraiškas priimamos per elektroninę paraiškų sistemą: https://ASAP.invega.lt

Konsultacijos dėl paskolos ASAP teikiamos el. paštu: asap@invega.lt; tel. Nr.: +370 800 50 500

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau –– INVEGA) įmonėms per balandį išmokėjo 551 tūkst. eurų palūkanų kompensacijas pagal priimtus 1751 teigiamus sprendimus. Iš viso iki balandžio 20 d. kompensuota daugiau kaip 4 mln. Eur palūkanų. Dauguma pareiškėjų – smulkiojo verslo atstovai, kuriems buvo reikalinga skubi nedidelės apimties pagalba.

Palūkanų kompensacijų gavėjais tapo įmonės, vystančios verslą pramogų, renginių techninio aptarnavimo, maitinimo, apgyvendinimo bei grožio paslaugų sektoriuose. Šių ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių veiklą tiesiogiai palietė Lietuvoje paskelbtas karantinas: ji visiškai uždrausta arba itin smarkiai apribota. Smulkios ir vidutinės įmonės neteko užsakymų, pradėjo strigti jų atsiskaitymai, joms teko prašyti finansų įstaigų atidėti paskolų grąžinimą. Kompensuotos palūkanos palengvina įmonių finansinę naštą, todėl šios INVEGA priemonės paraiškų srautas nuolat auga.

„Noriu pabrėžti, kad įvykdėme dar vieną palūkanų kompensacijų mokėjimą, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Išmokėjome mėnesio kompensacijas tiems, kas pateikė paraiškas dar kovą. Nuolat sulaukiame naujų paraiškų ir jau matome, kad kompensacijų apimtis augs dešimtimis kartų“.

Pasak jo, nuo balandžio pradžios INVEGA sulaukė dar 652 paraiškų, kurių bendra vertė apie 7 mln. eurų.

Paraiškos dėl palūkanų kompensavimo teikiamos per elektroninę paraiškų teikimo sistemą pasirašant mobiliuoju parašu. Pateikti paraišką įmonės vardu gali jos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Siekdami palengvinti paraiškų pildymą INVEGA specialistai sukūrė mokomąjį filmuką, kuriame pristatomi visi žingsniai, kaip tai padaryti. Papildomos informacijos apie paraiškų pildymą galima rasti ir INVEGA interneto svetainėje.

Komentuodamas palūkanų kompensavimo procesą K. Motiejūnas pabrėžė, kad santykinai nedideli kompensacijų mokėjimai turi kritinę reikšmę konkretiems verslams.

„Dažnai girdžiu, kad žadama milijardinė valstybės pagalba, o iš tikrųjų verslą pasiekia tik menka jos dalis, – tvirtina K. Motiejūnas. – Sunku paneigti, kad praktinis politinių sprendimų įgyvendinimas reikalauja laiko. Bet pirmieji mokėjimai yra ypač reikšmingi dėl to, kad jie gelbėja mažiausius. Pusė milijono eurų yra nedidelė milijardinio paketo dalis, bet daugiau kaip tūkstančiui įmonių tai buvo indėlis į jų veiklos pratęsimą“.

Kaip skelbta anksčiau, Vyriausybė paskyrė 23 mln. eurų tam, kad visiškai kompensuotų smulkiojo ir vidutinio verslo mokamas palūkanas tais atvejais, kai dėl COVID–19 pandemijos paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) grąžinimas atidėtas nuo 2020 m. kovo 16 d. Palūkanos už atidėtus paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) mokėjimus kompensuojamos už investicines ir apyvartines paskolas, kurios atitinka šiai priemonei taikomus kriterijus.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės pagalbą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) šiandien paskelbė oficialų kvietimą alternatyviems finansuotojams  teikti paraiškas dėl priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo. Pasinaudodami ja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai dėl finansavimo apyvartinių lėšų trūkumui galės kreiptis į alternatyvius finansuotojus ir gauti paskolą, sudaryti lizingo ar faktoringo sandorius. Šiai finansinei priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų lėšų.

 

INVEGA atkreipia dėmesį, kad teikiamos paskolos gali būti skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jeigu toks finansavimas yra susijęs su naujos veiklos pradėjimu arba esamos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. priemonės „Alternatyva“ lėšomis gali būti finansuojamas ir suteiktų paskolų perfinansavimas, jeigu esamiems paskolų gavėjams keičiami paskolų grąžinimo grafikai (ilginamas grąžinimo terminas) ar atidedamas paskolos įmokų grąžinimas ir pan.

„Labai tikimės, kad jau netrukus sudarysime pirmąsias bendardarbiavimo sutartis su alternatyviais finansuotojais ir suteiksime tvariai veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams dar daugiau galimybių gauti finansavimą ne tik kasdieniams savo verslo poreikiams, bet ir verslo plėtrai“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Priemonėje ketinantys dalyvauti finansų tarpininkai turi kreiptis į INVEGĄ, kuri su priemonės sąlygas atitinkančiais finansų tarpininkais pasirašys sutartis. Finansų tarpininkų skaičius yra neribojamas. Finansų tarpininkai gali teikti prašymus įgyvendinti priemonę „Alternatyva“ nuo kvietimo paskelbimo dienos iki paskolinamos visos priemonės „Alternatyva“ lėšos, bet ne vėliau kaip iki birželio 30 d.

Priemonės lėšomis teikiama paskola negali būtu didesnė nei 200 000 eurų. Paskola galės būti teikiama iki 2 metų laikotarpiu.  Paskolos SVV bus teikiamos rinkos sąlygomis, t. y. paskola teikiama taikant finansų tarpininko nustatytą palūkanų normą.

 

Priemonė „Alternatyva“ bus finansuojama iš INVEGOS fondo grįžusių ir grįšiančių lėšų, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Numatytos priemonės „Alternatyva“ sąlygos skelbiamos čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Nacionalinės plėtros įstaigos Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) teikiamų paskolų verslui paketas išplėstas įtraukiant 100 proc. valstybės lėšomis finansuojamas lengvatines paskolas labiausiai COVID-19 paveiktiems verslams gelbėti. Šiam tikslui Vyriausybė skyrė 50 mln. eurų.

Tikslinės labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskolos skirtos konkrečiai šios pandemijos padariniams švelninti ir padėti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams padengti būtinąsias išlaidas, reikalingas veiklos tęstinumui užtikrinti. Maksimali paskolos suma gali siekti iki 100 tūkst. Eur.

„Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams yra turbūt viena laukiamiausių mūsų priemonių, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Šios paskolos skirtos gyvybinėms verslo funkcijoms palaikyti, padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei verslininkams išgyventi dabartinės stagnacijos laikotarpį ir išsaugant veiklą sulaukti, kai karantino sąlygos ims laisvėti ir verslo ciklai ims grįžti į normalesnes vėžes“.

Kas gali kreiptis dėl paskolos?

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams išduodamos tiems SVV subjektams, kurių veikla dėl paskelbto karantino visiškai sustojo arba kurių apyvarta dėl tos pačios priežasties  nukrito 60 proc. ir daugiau. Pagrindinė jų paskirtis – suteikti verslui apyvartinių lėšų šaltinį būtinosioms SVV subjekto išlaidoms padengti.

Į paskolą pretenduojantys SVV subjektai turi atitikti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ir būti išsaugojusios bent 50 proc. darbuotojų, lyginant su š. m. kovo 1 d.

Kur galima kreiptis? 

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskolas išduoda finansų įstaigos, kurios su INVEGA pasirašė sutartį dėl šios priemonės įgyvendinimo. Šiuo metu SVV subjektų atstovai jau gali kreiptis į sutelktinio finansavimo platformą „FinBee Verslui“. Tikimasi, jog paskolas išduodančių finansų tarpininkų ratas plėsis. Nuolat atnaujinamą paskolas teikiančių finansų įstaigų sąrašą galima rasti čia.

Kaip pasiruošti pateikti paraišką?

Paskola siekiančiam pasinaudoti verslui, dar prieš kreipiantis į savo finansuotoją, pirmiausia, reikėtų įsivertinti būtinąsias mėnesio išlaidas – t.y. valstybės nekompensuojamą darbo užmokesčio dalį, komunalinius mokesčius, patalpų ar įrenginių nuomos, transporto ir kitų paslaugų pirkimo išlaidas. Skiriamos paskolos dydis bus nustatomas atsižvelgiant į šias išlaidas. Kreipdamosi į finansų įstaigą, bendrovės šias išlaidas patvirtins vienu dokumentu – deklaracija.

Į paskolą pretenduojantis SVV subjektas taip pat turės pateikti finansinę ataskaitą už 2019 m., paaiškinimą, jog jo apyvarta dėl pandemijos poveikio sumažėjo daugiau kaip 60 proc., SVV subjekto statuso deklaraciją ir kitus būtinųjų išlaidų patyrimą įrodančius dokumentus.

Už kurį laikotarpį bus išmokamos paskolos ir kada reikės jas grąžinti?

Šiuo metu yra numatyta, kad likvidumo paskolos bus išmokamos už laikotarpį nuo kovo 16 d. iki liepos 31 d.

Valstybė šias paskolas teikia lengvatinėmis sąlygomis, minimaliomis, beveik nuliui artimomis palūkanomis, kurios priklausys nuo paskolos trukmės: iki 12 mėn. jos sieks 0,1 proc., o nuo 13 iki 36 mėn. – 0,19 proc. Grąžinti paskolą bendrovės galės pradėti praėjus šešiems mėnesiams nuo paskolos išdavimo, įmokas išdėstant per dvejus metus, su galimybe pratęsti dar vieneriems.

Kur ieškoti papildomos informacijos?

Visa aktuali informacija apie paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams skelbiama išsamioje INVEGA parengtoje atmintinėje, kurią galima rasti čia. Taip pat dėl iškilusių klausimų bendrovės gali kreiptis į paskolas išduodančius finansų tarpininkus.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) kviečia teikti prašymus dėl skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ (toliau – Priemonė).

Pagrindiniai priemonės tikslai:

  • suteikti galimybę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (toliau – SVV) gauti reikiamą finansavimą verslui per alternatyvaus finansavimo teikėjus;
  • skatinti alternatyvios skolinimo rinkos plėtrą

 

Priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašas.

Dėmesio: Tuo atveju, jei kartu su prašymu pateikiami fizinių asmenų duomenys, prašome pateikti šių fizinių asmenų sutikimus dėl asmens duomenų tvarkymo. Sutikimo formą rasite čia.

Tipinė sutartis su finansų tarpininku dėl Priemonės įgyvendinimo bus pateikta netrukus.

 

Prašymų teikimo pradžia – 2020 m. balandžio 17 d.

Prašymų teikimo pabaiga – 2020 m. birželio 30 d. 24:00 val.*

* prašymų teikimas sustabdomas, kai yra paskolinamos visos Priemonės „Alternatyva“ lėšos

Prašymai teikiami elektroniniu paštu: alternatyva@invega.lt

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) pasirašė pirmąją sutartį su sutelktinio finansavimo platforma „FinBee Verslui“ dėl lengvatinių  paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams finansuoti. Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų, kurių veikla paskelbus karantiną buvo sustabdyta arba kurių apyvarta krito daugiau kaip 60 proc., į „FinBee Verslui“ galės kreiptis nuo balandžio 17 dienos.

„Ši sutartis atveria verslui galimybes kreiptis į finansų įstaigą ir realiai pasinaudoti viena laukiamiausių pagalbos priemonių. Džiaugiamės, kad pavyko operatyviai pasirašyti pirmąją bendradarbiavimo sutartį. Taip pat tikimės, kad netrukus sulauksime ir kitų finansų rinkos dalyvių paraiškų dėl šios priemonės įgyvendinimo, taip sudarydami sąlygas verslui kuo platesnes galimybes kreiptis į finansuotojus dėl likvidumo paskolų“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

„Tai tikrai gera žinia mūsų šalies smulkiajam ir vidutiniam verslui, leidžianti užtikrinti finansavimą įmonėms šiuo tikrai nelengvu laikotarpiu. Mums, kaip fintech sektoriaus atstovams, džiugu, kad valstybė bendradarbiauja ir leidžia svariai prisidėti padedant verslui bei suteikiant jam daugiau galimybių. Visuomet siekiame būti nuolatiniu patikimu verslo partneriu tiek gerais, tiek sunkesniais laikais“, – sako „Finbee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius.

INVEGA primena, kad įmonės, kurių veikla dėl karantino buvo visiškai sustabdyta arba apyvarta krito daugiau nei 60 proc. dėl lengvatinės paskolos turi kreiptis į finansų tarpininką, kuris yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su INVEGA dėl priemonės įgyvendinimo.

Kad procedūra būtų sklandi ir greita, įmonės turėtų būti suskaičiavusios savo būtinąsias mėnesio išlaidas – valstybės nekompensuojamą darbo užmokesčio dalį, komunalinius mokesčius, patalpų ar įrenginių nuomos, transporto ir kitų paslaugų pirkimo išlaidas, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonei tęsti veiklą. Paskolos dydis kiekvienu atveju bus apskaičiuojamas individualiai, įvertinus konkrečios įmonės patiriamas mėnesio išlaidas.

Kreipiantis į finansų įstaigą, bendrovės šias išlaidas patvirtins vienu dokumentu – deklaracija.

Į paskolą pretenduojanti įmonė taip pat turės pateikti finansinę ataskaitą už 2019 m., paaiškinimą, jog jos apyvarta dėl pandemijos poveikio sumažėjo daugiau kaip 60 proc. bei prašymą suteikti paskolą, trumpai apibūdinant įmonės situaciją bei būtinąsias išlaidas.

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskolos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis. Jos gali būti išmokamos už laikotarpį nuo š. m. kovo 16 d. iki liepos 31 d. Valstybė šias paskolas teikia lengvatinėmis sąlygomis, su minimaliomis palūkanomis. Palūkanų dydis priklauso nuo paskolos grąžinimo trukmės: paskoloms iki 12 mėn. palūkanos siekia 0,1 proc., o nuo 13 iki 36 mėn. – 0,19 proc. Bendrovės gali pradėti grąžinti paskolas  praėjus 6 mėn. nuo išdavimo, įmokas išdėstant per dvejus metus, su galimybe pratęsti dar vieneriems.

Išsamią atmintinę apie paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams sąlygas galima rasti čia.

 

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

 

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) šią savaitę kviečia finansų įstaigas aktyviai teikti paraiškas dėl dalyvavimo finansuotojų riziką mažinančių portfelinių garantijų programoje, taip pat – paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams finansavimui. Kreiptis dėl sutarčių sudarymo  dėl portfelinių garantijų paskoloms ir lizingui finansų tarpininkai galės nuo balandžio 16 d., o  dėl bendradarbiavimo išduodant paskolas, skirtas likvidumui palaikyti –  gali jau nuo balandžio 14 d. 

Tikimasi, kad kvietimo sulaukusios finansų įstaigos reaguos operatyviai ir aktyviai bendradarbiaus su INVEGA. Su numatytus kriterijus atitinkančiomis finansų įstaigomis bendradarbiavimo sutartys bus pasirašomos nedelsiant.

„Šie kvietimai – reikšmingas tarpinis finišas realizuojant tris pagrindinės valstybės pagalbos priemones verslui: garantijas, paskolas ir palūkanų kompensacijas“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Portfelinės garantijos paskoloms 2

Lietuvos įmonės galės kreiptis į savo finansų įstaigą ir su valstybės numatyta garantija gauti naujas paskolas likvidumui palaikyti, o svarbiausia, jeigu reikia, pertvarkyti esamas paskolas ar lizingo sandorius, prasitęsti jų terminus, susimažinti mėnesinius mokėjimus ar gauti įmokų mokėjimo atidėjimus. Šios priemonės pagalba galės būti suteikta 425 mln. Eur garantijų suma.

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams

Dėl šių paskolų į finansų tarpininkus, su kuriais bus pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, galės kreiptis įmonės, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo uždrausta arba kurių apyvarta dėl tos pačios priežasties krito daugiau kaip 60 proc. Likvidumą palaikančios paskolos, kurias valstybė finansuoja 100 proc., yra skirtos padėti smulkiojo  ir vidutinio verslo subjektams padengti būtinąsias mėnesio išlaidas – valstybės nekompensuojamą darbo užmokesčio dalį, komunalinių, transporto paslaugų išlaidas, patalpų ar įrenginių nuomą kt. Kiekvienu individualiu atveju įvertinus tokias išlaidas bus nustatoma paskolos suma. Šiam tikslui Vyriausybė skyrė 50 mln. eurų.

INVEGA kviečia ne tik finansų įstaigas, bet ir verslininkus susipažinti su portfelinių garantijų ir likvidumo paskolų teikimo sąlygomis, įvertinti ir prioritetizuoti poreikius, kad paskelbus šių priemonių startą kreipimasis į savo finansuotoją būtų sklandus. Daugiau informacijos apie atnaujintų portfelinių garantijų sąlygas skelbiama čia, apie likvidumo paskolų sąlygas – čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) kviečia teikti paraiškas dalyvauti įgyvendinant skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ (toliau – Priemonė).

Pagrindinis priemonės tikslas yra dėl COVID-19 protrūkio su sunkumais susiduriantiems SVV subjektams suteikti  finansavimą paskolų forma, kad verslo subjektai galėtų susimokėti už savo būtinąsias išlaidas.

Priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašas.

Tipinė sutartis su finansų tarpininku dėl Priemonės įgyvendinimo.

 

Prašymų teikimo pradžia – 2020 m. balandžio 14 d.

Prašymų teikimo pabaiga – tol, kol reikalavimus atitikusiems ir sutartis dėl Priemonės įgyvendinimo sudariusiems finansų tarpininkams išmokamos visos Priemonei skirtos lėšos, bet ne ilgiau kaip iki 2020-06-30

Prašymus teikti elektroniniu paštu  paskolosCOVID-19@invega.lt

 

Jau startavo nauja finansinė priemonė, skirta teikti lengvatinių paskolų paraiškas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios pritrūko apyvartinių lėšų sutrikus atsiskaitymams iš įmonių pirkėjų, kurių veikla dėl karantino buvo nutraukta ar apribota. Ši priemonė leis smulkioms ir vidutinėms įmonėms pasiskolinti lėšų, kurios negautos už išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas faktūras. Maksimali paskolos suma galės siekti iki 100 tūkst. Eur.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) parengė skatinamąją finansinę priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (toliau – Priemonė), kuriai pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Priemonę valdo ir įgyvendina „Invega“.

„Gauti tokias paskolas bus tikrai paprasta. Prisijungus prie interneto platformos sistemos, tereikės suvesti neapmokėtų sąskaitų faktūrų duomenis, o kita pusė, t. y. įmonė, kuri neapmokėjo sąskaitų, turės patvirtinti, ir viskas – galima pateikti paraišką. Tai padarius, sistemoje, iškart bus aišku, kokio dydžio paskolą įmonė gali gauti. Kredito reitingų, finansinių ataskaitų ir kiti tikrinimai, ar paskolos prašytojas atitinka nustatytus kriterijus, bus atliekami automatiškai pačioje sistemoje. Pinigai įmones turėtų pasiekti balandžio pabaigoje“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Tai yra dar viena būtina finansinė priemonė, kuri padės verslui spręsti problemas, kilusias dėl atsiskaitymo grandinės sutrikimo. Paskolos pačiomis palankiausiomis sąlygomis bus pasiekiamos dėl COVID-19 sukeltos pandemijos sunkumų patiriančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms su kuriomis nėra atsiskaityta už suteiktas prekes ar paslaugas. Naudojant tokį mechanizmą pinigai įmones pasieks greičiau“, – sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Šios paskolos turėtų padėti verslui, kuris laikinai turi problemų dėl nevykdomų atsiskaitymų, tačiau yra perspektyvus ir gebantis persiorientuoti dabartinėje aplinkoje. Todėl paskolos bus teikiamos įmonėms, kurios atitiks tam tikrus kriterijus, įskaitant mokumą ir socialinį atsakingumą“, – teigia „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Anot K. Motiejūno, paskolos gavėjas turi būti išlaikęs bent 50 proc. darbuotojų, palyginti su tuo skaičiumi, koks buvo 2020 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į Europos Komisijos nustatomas valstybės pagalbos teikimo sąlygas, bus tikrinamas paskolų gavėjų mokumas 2019 m. pabaigai.Įmonė Juridinių asmenų registruituri būti pateikusi finansines ataskaitas  už 2018 m. ir 2019 m. Papildomai bus vertinamas įmonės kreditingumas, siekiant užtikrinti valstybės išteklių grįžtamumą. Sąskaita, už kurią bus teikiama paskola, turi būti išrašyta nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Finansinės pagalbos sulauktų pateikusios paraišką įmonės, kurių pateiktas sąskaitas įmonės mokėtojos patvirtino kaip neapmokėtas arba iš dalies apmokėtas.

Minimali paskolos suma yra 1 000 Eur, maksimali priklausys nuo įmonės dydžio pagal tris kategorijas ir jose galėtų siekti iki 10 000 Eur, 30 000 Eur, 100 000 Eur.

Paskolos teikiamos 12 mėnesių laikotarpiui. Paskolos sutarties terminas gali būti pratęstas, tačiau bet kuriuo atveju paskolos sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 36 mėnesiai. Paskolų palūkanos bus gerokai mažesnės už rinkos kainą.

 

Techninį paraiškų teikimo ir įmonių vertinimo sprendimus per ypač trumpą laikotarpį sukūrė bei konsultavo finansinių IT sprendimų įmonė „Fintegry“, duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ bei „Abalt“.

„Į išreikštą poreikį sukurti sistemą paraiškoms teikti atsiliepėme iš karto ir atidėjome savo kitus projektus, kad per dešimt dienų kartu su partneriais išgrynintume reikalavimus, sukurtume ir paleistume veikiančią sistemą. Tai mūsų indėlis į paramos verslui projektus, esame įsitikinę, kad verslo įmonės šiuo sudėtingu laikotarpiu taip pat turi būti pilietiškos, ir prisidėti prie verslo gerovės Lietuvoje savo žiniomis ir idėjomis“, – sako Ilja Šurov, UAB „Fintegry“ direktorius.

 

Paraiškų teikimas bus organizuojamas kvietimais, kurie bus skelbiami viešai „Invegos“ interneto svetainėje www.invega.lt. Čia rasite daugiau informacijos apie paskolų teikimo sąlygas.

Paraiškos turės būti teikiamos „Invegai“ per elektroninę paraiškų teikimo sistemą adresu https://ASAP.invega.lt

 

Lietuvos banko informacija

Vienas iš didžiausių COVID-19 pandemijos smūgių nedidelėms ir sėkmingoms įmonėms yra dėl paskelbto karantino atsiradęs staigus jų prekes ir paslaugas įsigijusių įmonių klientų nemokumas. Bendradarbiaudama su Lietuvos banku, nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) siūlo sprendimą „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (paskola ASAP). Įmonės, kurių klientai nepajėgia apmokėti sąskaitų, gali paprastai gauti dalį lėšų trūkumo padengiančias paskolas per specialiai sukurtą platformą.

Paskolų siekiančioms įmonėms pakanka platformoje užregistruoti neapmokėtų ar tik iš dalies apmokėtų sąskaitų duomenis ir pateikti paraišką. Visa kita paraiškos nagrinėjimui reikalinga informacija surenkama ir patikrinama pačioje platformoje.

„Siekiame kaip įmanoma supaprastinti procesą teikdami paskolas ASAP įmonėms, kurių klientai patyrė veiklos apribojimus dėl karantino, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Smulkios ir vidutinės sėkmingai iki tol veikusios įmonės yra itin svarbios ekonomikai, todėl siekiame joms padėti, laikinai padengdami tas reikšmingas pajamas, kurias įmonė būtų gavusi reguliariu atsiskaitymų tarp tiekėjo ir pirkėjo ciklu“.

Techninį paraiškų teikimo ir įmonių vertinimo sprendimus per ypač trumpą laikotarpį sukūrė bei konsultavo finansinių IT sprendimų įmonė „Fintegry“, duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ bei „Abalt“.

„Į išreikštą poreikį sukurti sistemą paraiškoms teikti atsiliepėme iš karto ir atidėjome savo kitus projektus, kad per dešimt dienų kartu su partneriais išgrynintume reikalavimus, sukurtume ir paleistume veikiančią sistemą. Tai mūsų indėlis į paramos verslui projektus, esame įsitikinę, kad verslo įmonės šiuo sudėtingu laikotarpiu taip pat turi būti pilietiškos, ir prisidėti prie verslo gerovės Lietuvoje savo žiniomis ir idėjomis“, – sako Ilja Šurov, UAB „Fintegry“ direktorius.

 

Anot K. Motiejūno, paskolos skiriamos skaidriai veikiančiam ir perspektyviam verslui. Todėl paskolos siekiančios įmonės turi atitikti veiklos sėkmingumą ir skaidrumą patvirtinančius kriterijus. Prieš teikdamos sąskaitų duomenis platformoje, įmonės turėtų atidžiai susipažinti su paskolų ASAP teikimo sąlygomis. Taigi, ką reikia žinoti?

Kokios įmonės gali kreiptis dėl paskolos ASAP?

Paskola ASAP skirta nedidelėms bendrovėms, kurios sėkmingai veikė iki karantino ir kurių klientai dėl karantino apribojimų negali apmokėti arba tik iš dalies apmokėjo sąskaitas. Paskolos siekiančios įmonė turi atitikti šiuos kriterijus:

  • dėl paskolos besikreipianti įmonė turi būti Juridinių asmenų registrui pateikusi finansines ataskaitas už 2018 ir 2019 metus;
  • bendrovės metinės pajamos 2019 m. neviršija 50 mln. eurų, o įmonės balanse nurodyto turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršija 43 mln. eurų;
  • bendrovės, įsteigtos ne vėliau nei 2019 gruodžio 31 d., vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2019 m. buvo mažesnis nei 250;
  • įmonė nėra įtraukta į VMI skelbiamą ilgalaikių skolininkų sąrašą ar minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių įmonių sąrašą, taip pat nėra pripažinta sunkumų patiriančia įmone; jos kredito reitingas yra vidutinis ar geresnis;
  • įmonė yra išlaikiusi bent 50 proc. darbuotojų, palygintit su jų skaičiumi 2020 m. kovo 1 d.

Kokias sąskaitas galima registruoti?

Paskolomis ASAP kompensuojamas lėšų trūkumas, susidaręs dėl neapmokėtų ar iš dalies apmokėtų sąskaitų, išrašytų nuo 2020 m. sausio 16 d. iki kovo 16 d. Sąskaitos turi būti išrašytos klientų įmonėms, įtrauktoms į VMI mokesčių mokėtojų, nukentėjusių paskelbus karantiną sąrašą. Minimali registruojamos sąskaitos vertė – 100 eurų.

Paskolų dydžiai ir kitos sąlygos

INVEGA suteikia paskolas ASAP nuo 1 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, priklausomai nuo sąskaitas užregistravusios įmonės dydžio, jos pardavimų apimties ir užregistruotų sąskaitų vertės. Paskolos suteikiamos 12 mėn. laikotarpiui. Jos pradedamos grąžinti ir palūkanos pradedamos mokėti, praėjus 6 mėn. po paskolos išmokėjimo dienos.

Į paskolą negali pretenduoti įmonės, kurios veikia ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių gamybos, perdirbimo ir specializuotos prekybos, alkoholinių gėrimų ir susijusių produktų gamybos (išskyrus nedistiliuotų alkoholinių gėrimų gamybą) perdirbimo ir prekybos sektoriuose; užsiimančios azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla arba finansinių paslaugų veikla.

Išsamią atmintinę apie paskolų ASAP sąlygas galima rasti čia.

Be paskolų ASAP, INVEGA administruoja ir kitas valstybės paramos verslui priemones. Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

APIE INVEGA

Kviečiame susipažinti su skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo sąlygomis.

Kvietimas teikti prašymus finansų įstaigoms įgyvendinti Priemonę bus paskelbtas netrukus. Kviečiame pradėti rengti dokumentus jau dabar, kad pirmą kvietimo paskelbimo dieną galėtumėte teikti prašymą dėl priemonės įgyvendinimo.

Vos prieš savaitę pradėjus veikti atnaujintoms sutelktinio finansavimo priemonės „Avietė“ sąlygoms, sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ jau sulaukė per 230 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių paraiškų paskolai gauti. 120 įmonių gavo finansavimo pasiūlymus, 50-iai jų – paskolos jau išmokėtos. Vidutinė prašoma paskolos suma – 10 000 eurų.

Galimybių daugiau ir paprasčiau pasiskolinti SVV įmonėms per sutelktinio finansavimo platformas atsirado „Invegai“ laikinai papildžius priemonės „Avietė“ sąlygas. Pagal jas, šalia jau esamų sąlygų, iki š. m. gruodžio 31 d. sutelktinio finansavimo platformos gali teikti paskolas, kurios iki 100 % finansuojamos iš „Avietės“ lėšų, bet  ne daugiau kaip 25 tūkst. Eur. Per 6 mėnesių laikotarpį įmonė gali sudaryti dvi paskolos sutartis.

„Vos paskelbus apie šias palankesnes sąlygas gauti paskolas, per savaitę sulaukėme 3 kartus daugiau paraiškų nei įprastai. Tai tik dar kartą įrodo, kaip mūsų verslui šiomis sudėtingomis dienomis yra gyvybiškai reikalinga pagalba. Noriu pabrėžti, kad šios paskolos jau realiai teikiamos, tai ne – pažadai, apie kuriuos pastaruoju metu galima dažnai išgirsti viešojoje erdvėje.

Nepaisant to, žinoma, atsakingai vertiname kiekvienos norinčios gauti paskolą įmonės situaciją. Skolinti galime tik stabiliai veikiančioms įmonėms. Tiesa, primenu, kad šiuo atveju paskolos gavėjo gebėjimas vykdyti turtines prievoles vertinamas pagal turimus paskutinius duomenis iki š. m. kovo 1 d. Tai reiškia, kad atnaujintos sąlygos leidžia pretenduoti į paskolą ir toms SVV įmonėms, kurios dėl karantino patiria finansinių sunkumų“, – komentuoja „Finbee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius.

Labiausiai paveikti: nuo prekybos iki transporto sektoriaus

„MDP Holding“ įmonės, užsiimančios greito apyvartumo prekių  didmenine prekyba, vadovas Donatas Prastienius sako, kad pagal atnaujintas priemonės „Avietė“ sąlygas suteikta paskola dabar jiems – greitas garantas apyvartinio kapitalo finansavimui, kuris prisideda prie įmonės augimo šiuo sunkiu ekonomikai periodu.

„Mūsų parduodamų prekių kategorijų poreikis rinkoje šiuo metu išaugęs. Daugelis tiekėjų prekes teikia tik sumokėjus avansą, tuo tarpu klientų, kuriems tiekiame prekes, atsiskaitymai su mumis dėl suprantamų priežasčių vyksta lėčiau.  Tad iššūkių daug ir juos reikia spręsti čia ir dabar. Tam reikalingos apyvartinės lėšos. Šiuo atveju pasinaudojome būtent šia paskola, nes ji viena iš nedaugelio, kuri šiuo nepaprastu laikotarpiu jau realiai veikia, be to, gauti pavyko itin operatyviai – realiai nuo pirmo kontakto iki pinigų sąskaitoje nepraėjo nė savaitė“, – sako  D. Prastienius.

„Finbee Verslui“ duomenimis, šiomis dienomis dažniausiai dėl paskolų kreipiasi įmonės, užsiimančios prekyba, taip pat kavinės, restoranai, ūkininkai, odontologai, transporto sektoriaus. Balandį paskolos suteiktos įmonėms, kurių praėjusių metų apyvarta buvo nuo 30 000 iki 6 000 000 eurų. Vidutinė prašoma paskolos suma – 10 000 eurų.

Pasak A. Griškevičiaus, planuojama, kad jau šią savaitę dar 100 įmonių sulauks finansavimo pasiūlymų, o lėšos į jų sąskaitas bus pervestos kitą savaitę.

„Tikimės, kad šios patogesnės ir lankstesnės skolinimosi sąlygos, kurios jau realiai veikia, padės verslui įveikti sunkumus ir sėkmingai vystyti veiklą. Mes ir toliau sieksime, kad ši ir kitos mūsų priemonės turėtų realų poveikį finansuojant dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusius verslus – sako „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Investuotojus ir toliau kviečiame per sutelktinio finansavimo platformą prisidėti prie verslo finansavimo ir taip padėti išgyventi šį laikotarpį.“

Taip pat verslai gali teikti paraiškas „Invega“ daliniam palūkanų kompensavimui ir kas mėnesį susigrąžinti iki 95 proc. sumokėtų palūkanų. Priemonės „Avietė“ lėšos skolinamos paskolos gavėjui rinkos sąlygomis, t. y. paskola teikiama taikant sutelktinio finansavimo platformos nustatytą palūkanų normą.

„Finbee Verslui“ iki karantino laikotarpio pabaigos visoms naujoms paskoloms 30 proc. sumažino paskolos administravimo įkainius.

Primename, kad pagal įprastas priemonės „Avietė“ sąlygas (iki šiol galiojusias ir po š. m. gruodžio 31 d. galiosiančias), iš jos lėšų vienai paskolai skiriama ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų ir sutelktinio finansavimo platformai finansuojama ne daugiau kaip 40 proc. paskolos sumos. Kita dalis turi būti finansuojama kitų finansuotojų lėšomis.

Pagrindinis Priemonės „Avietė“ tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gauti finansavimą per sutelktinio finansavimo platformas jų vykdomiems verslo projektams įgyvendinti, sudarant galimybes SVV pasiskolinti rizikingiems verslo projektams. Iš viso priemonei įgyvendinti skirta 5 mln. eurų.

 

 

COVID-19 pandemijos akivaizdoje veiklą pertvarkantys ar ją plečiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali naudotis plačios apimties finansinių paslaugų garantijomis, kurias teikia nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA). Operatyviai šiandieniniams verslo poreikiams pritaikytoms individualioms INVEGA garantijoms paskoloms ir lizingui iš viso skiriama 178 mln. eurų.

Garantuojamos paskolos gali būti skirtos investicijoms į ilgalaikį turtą ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Laikinai, iki 2020 m. gruodžio 31 d., individualios garantijos išduodamos ir įmonėms, jaučiančioms likvidumo trūkumą dėl COVID-19 padarinių. Tokiu atveju paskolos gali būti skirtos apyvartinėms lėšoms veiklos palaikymui ar investicijų pabaigimui finansuoti. Paskolos gavėjai – smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kuriems nėra taikomos ir negali būti taikomos nemokumo procedūros.

„Garantijos yra instrumentas, kurį naudodama Vyriausybė skatina finansų įstaigas aktyviau teikti finansavimą verslui ir tokiu būdu stimuliuoti lėšų cirkuliavimą ekonomikoje, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Šiuo metu INVEGOJE gautų individualių garantijų skaičius yra išaugęs du kartus, palyginti su laikotarpiu iki karantino. Mes ir toliau sieksime, kad teikiamos individualios garantijos turėtų realų poveikį finansuojant dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusius verslus, užtikrindamos finansų įstaigoms didesnę skolinimo rizikos apsaugą”.

Pasak jo, verslo gyvybingumas ir projekto atsiperkamumas yra svarbiausi kriterijai, vertinami teikiant garantiją. Visų pirma, projektą vertina paskolą ar lizingą teikianti finansų įstaiga ir, esant užstato trūkumui, kreipiasi į INVEGĄ. INVEGA suteikia garantiją, jei projektas pripažįstamas ekonomiškai pagrįstu ir finansiškai atsiperkančiu. Garantuojama iki 80 proc. paskolos dalies grąžinimo, o likusi dalis – iki 20 proc. padengiama paskolos gavėjo pasiūlytais užstatais arba toleruojama finansų įstaigos rizika. Minimali galima garantijos suma yra ne mažesnė kaip 5 000 EUR.

Finansines paslaugas su INVEGA garantijomis teikia šie Lietuvoje veikiantys bankai ir bankų filialai: AB Šiaulių bankas, AB „Swedbank“,  AB SEB bankas, UAB “Medicinos bankas”, LUMINOR bank AS,  AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, „Bigbank“ AS filialas, UAB „OP Finance“, European Merchant Bank bei dauguma Lietuvoje veikiančių kredito unijų.

Pasak K. Motiejūno, individualių garantijų teikimo sąlygos verslininkams jau gerai pažįstamos. COVID-19 akivaizdoje atsirado daugiau galimybių garantuoti skolinantis veiklos palaikymui, t.y. papildyti apyvartines lėšas, skirtas darbuotojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išlaidoms, mokesčiams bei kitoms einamosioms veiklos išlaidoms apmokėti, taip pat perfinansuoti kitoje finansų įstaigoje turimą negarantuotą finansinį įsipareigojimą.

„Individualios garantijos yra pati seniausia mūsų priemonė, jas teikiame jau aštuoniolika metų. Esame padėję finansuoti daugelį sėkmingų verslų. Susiklosčius neeilinei situacijai, kai šalies verslui reikia paprastai ir greitai pasiekiamos pagalbos, pertvarkėme turimas priemones taip,  kad jos kuo labiau atitiktų šiandieninį finansavimo poreikį“, – tvirtino K. Motiejūnas.

INVEGA garantuotų verslo projektų sėkmės istorijos apima platų įmonių spektrą. Pavyzdžiui, ši priemonė padėjo įmonei „Elintos matavimo sistemos“ įsigyti naujų įrengimų, siekiant įgyvendinti naują didelį projektą – elektros traukos variklių diagnostikos stendą geležinkeliams, ar UAB „Monimoto“, siūlančiai klientams ypatingą paslaugą – pačių sukurtas išmanias signalizacijos sistemas motociklams, ir finansuoti daug kitų žinomų verslų. Daugiau tokių pavyzdžių galima rasti INVEGA  “Pradėk dirbti sau” svetainėje.

Be individualių garantijų, INVEGA administruoja ir kitas valstybės paramos verslui priemones. Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Jei jūsų įmonė – nedidelė, o jūsų paslaugas ar prekes pirkusios įmonės dėl paskelbto karantino nebepajėgia apmokėti jūsų sąskaitų, galėsite pasinaudoti priemone „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (toliau – paskolos ASAP). Ši greitai ir paprastai suteikiama paskola skirta apmokėti nedidelių verslo įmonių sąskaitoms, kurios buvo išrašytos iki karantino paskelbimo (nuo š.m. sausio 16 d. iki kovo 16 d. dienos). Paskolų ASAP teikimą inicijuoja INVEGA kartu su Lietuvos banku ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Kviečiame susipažinti su paskolų teikimo tvarka, o pats kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas jau balandžio 10 d., kai bus patvirtintos visos sąlygos.

Dėl paskolos galės kreiptis įmonės tiekėjos, kurių sąskaitų neapmokėjo arba tik iš dalies apmokėjo įmonė pirkėja, kuri dėl 2020 m. COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų

Svarbu! Dėl paskolos besikreipianti įmonė turi būti Registrų centrui pateikusi finansines ataskaitas už 2019 metus!

  1. KOKIOS SĄSKAITOS YRA TINKAMOS PASKOLAI ASAP GAUTI?

Neapmokėta sąskaita turi būti išrašyta laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Minimali neapmokėta sąskaitos suma – 100 eurų (su PVM).

  1. KOKIOMS ĮMONĖMS, SKIRTOS PASKOLOS ASAP?

 

  • ĮMONĖMS TIEKĖJOMS, KURIOS DĖL 2020 M. COVID-19 PROTRŪKIO PATYRĖ SUNKUMŲ DĖL ĮMONIŲ PIRKĖJŲ NEAPMOKĖTŲ SĄSKAITŲ.

Įmonės pirkėjos, kurios nebepajėgia apmokėti sąskaitų, turi būti įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) mokesčių mokėtojų, nukentėjusių paskelbus karantiną, sąrašą. Prašyti paskolos gali įmonė tiekėja, kurios sąskaita neapmokėta dėl įmonės klientės veiklos sutrikimų, susijusių su karantinu.

  • ĮMONĖMS TIEKĖJOMS, įsteigtoms ne vėliau nei 2019 gruodžio 31 d., kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2019 m. buvo mažesnis nei 250 ir kurių metinės pajamos 2019 m. neviršija 50 mln. eurų, o įmonės balanse nurodyto turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršija 43 mln. eurų.

Svarbu! Įmonė pirkėja ir įmonė tiekėja negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei.

  • ĮMONĖMS TIEKĖJOMS IR ĮMONĖMS MOKĖTOJOMS, NEPRIKLAUSOMAI NUO JŲ VEIKLOS SRITIES

Į paskolą gali pretenduoti įvairiose veiklos srityse veikiančios įmonės, išskyrus: ginklų ir šaudmenų, tabako ir distiliuotų alkoholinių gėrimų ir susijusių produktų gamybos bei prekybos sektoriuose; užsiimti azartinių lošimų ar lažybų organizavimo veikla, taip pat negali užsiimti finansine veikla.

 

  • ĮMONĖMS TIEKĖJOMS, KURIŲ FINANSINĖ PADĖTIS IKI KARANTINO PASKELBIMO BUVO VIDUTINĖ ARBA GERESNĖ

Besikreipianti dėl paskolos įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikoma sunkumų patiriančia įmone.

Įmonės tiekėjos kredito reitingas paraiškos pildymo metu turi būti vidutinis arba geresnis.

Nei įmonė pirkėja, nei įmonė tiekėja pagal paraiškos metu turimus naujausius duomenis, nėra įtraukta nei į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiamą ilgalaikių skolininkų sąrašą[1], nei į VMI skelbiamą minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių įmonių sąrašą[2].

Paskolos gavėjas yra išlaikęs bent 50 procentų darbuotojų, palyginti su Paskolos gavėjo darbuotojų skaičiumi, buvusiu 2020m. kovo 1 d.

 

  • ĮMONĖMS TIEKĖJOMS, KURIOS PATEIKĖ ATASKAITAS REGISTRŲ CENTRUI UŽ 2018 M. IR 2019 M.

Paskolos prašančios įmonės finansinės ataskaitos už 2018 m. ir 2019 m. pateiktos VĮ Registrų centrui. Įmonė, kuri įsteigta 2019 m., privalo būti pateikusi finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui tik už 2019 m.

Svarbu! Kreipiantis dėl paskolos įmonė tiekėja turės į sistemą įvesti tik neapmokėtos ar iš dalies apmokėtos sąskaitos duomenis. Visą kitą informaciją patikrins INVEGA!

 

  1. KOKIO DYDŽIO PASKOLA GALI BŪTI SUTEIKTA?

Įmonei tiekėjai gali būti suteikta minimali paskolos suma 1000 Eur, ji suteikiama 24 mėnesių laikotarpiui. Paskola pradedama grąžinti ir palūkanos pradedamos mokėti, praėjus 6 mėnesiams po paskolos išmokėjimo dienos.

 

  • PASKOLOS SUMA

Paskolos suma vienam gavėjui negali viršyti nė vienos iš šių maksimalių ribų:

25% įmonės 2019 m. pardavimo pajamų;

85 % neapmokėtos patvirtintų sąskaitų vertės;

Kai paskolos gavėjas yra įmonė, kurios 2019 m. gruodžio 31 d.  vidutinis metinis darbuotojų skaičius buvo mažesnis nei 10 ir kurios metinės pajamos neviršijo 2 mln. eurų, o įmonės balanse nurodyto turto vertė  neviršijo 2 mln. eurų – 10 000 Eur;

Kai paskolos gavėjas yra įmonė, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. vidutinis metinis darbuotojų skaičius buvo mažesnis nei 50 ir metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų, o įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršijo 10 mln. eurų. – 30 000 Eur;

Kai paskolos gavėjas yra įmonė, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. vidutinis metinis darbuotojų skaičius buvo mažesnis nei 250 ir įmonės metinės pajamos 2019 m. neviršija 50 mln. eurų, o įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų – 100 000 Eur.

 

  • PALŪKANŲ NORMA

Palūkanų norma: bazinė norma[3], taikoma 2020 m. sausio 1 d., pridėjus 0,5 proc. p. kredito

rizikos maržą; bet bendra palūkanų norma negali būti mažesnė nei taikytina kredito rizikos

marža.

 

Įmonė turi turėti sąskaitą Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje.

[1] https://www.vmi.lt/cms/ilgalaikiu-skolininku-sarasas.

[2] https://www.vmi.lt/cms/informacija-apie-mokesciu-moketojus.

[3] Bazinės normos apskaičiuojamos pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6) ir paskelbiamos Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje https://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html.

Informuojame, kad nuo 2020-04-06 lengvatinių paskolų pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014-2020“ gavėjams, pasinaudojusiems darbo užmokesčio išlaidų kompensacija, 6 mėnesiais prailgintas projektų kompensavimo laikotarpis.

Įvertinus dabartinę situaciją dėl viruso COVID-19, nuspręsta palengvinti jauno verslo įsitvirtinimą rinkoje ir visoms galiojančios dotacijos sutartims taikyti 18 mėnesių kompensavimo laikotarpį, vietoj anksčiau numatytų 12 mėnesių laikotarpio. Priemonė ženkliai ilgiau leis gauti darbo užmokesčio išlaidų kompensaciją už pagal darbo sutartis įdarbintus žmones, jei šiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Ši sąlyga taip pat galios ir naujai pasirašomoms sutartims.

Kaip ir iki šiol, priemonė palengvins smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) paskolų gavėjų įsitvirtinimą rinkoje, ypač pradinėje savarankiškos veiklos stadijoje. Tikimasi, kad priemonė skatins kurti naujas darbo vietas bei išlaikyti esamas.

Nuo balandžio 1 d. darbo užmokesčio kompensacijos iš Europos socialinio fondo lėšų bus mokamos kas mėnesį.

Per tris savaites nuo karantino paskelbimo Lietuvoje finansų sektoriaus klientų lūkesčiai kardinaliai pasikeitė. Paskolų būstui, investicijoms ar verslo plėtrai paklausa sumažėjo kone perpus. Daugėja norinčiųjų skolintis apyvartinėms lėšoms. Valstybės paramos mechanizmui dar tik startuojant, bankai pagalbą verslui teikia savo kapitalo sąskaita.

Kol nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui kuriamas valstybinės pagalbos teikimo mechanizmas, bankai operatyviai ieško sprendimų, kurie palengvintų įmonėms laikinus finansinius sunkumus. Šiuo metu bankai verslui padeda tik savo kapitalu: atidedamas paskolų įmokų mokėjimas, peržiūrimi paskolų grąžinimo grafikai bei paskolų sutartys.

Kiekvienos įmonės situacija yra individuali, todėl reikalingi individualūs sprendimai. Kai kurie verslo sektoriai, pavyzdžiui restoranų, be pajamų gali išgyventi tik šešias dienas, o mėnesio prastovos pragaištingos net ir didžiausioms bendrovėms. Verslas pirmiausia bando susitvarkyti su jau turimomis paskolomis.

Plėtra atidedama: prioritetas – išlikti

Prasidėjus karantinui, į bankus kreipėsi daugiau nei 1000 paskolas turinčių įmonių, susiduriančių su problemomis dėl COVID-19 ir besidominčių finansavimo galimybėmis. Šiuo metu bankai priėmė jau per 500 sprendimų dėl verslo paskolų atidėjimo ar restruktūrizavimo.

Pavyzdžiui, antrąjį dešimtmetį gyvuojanti bendrovė „AJ Šokoladas“, valdanti 4 prekybos taškus, tarp jų – ir šokolado skulptūrų muziejų Trakuose, per karantiną neteko 90 proc. įprastos apyvartos. Šiuo metu įmonė gali prekiauti tik internetu, tad faktiškai veiklos turi tik 4 gamybos darbuotojai, o 50 karantiną leidžia namuose. Teko ne tik atidėti plėtrą, bet ir griežtai peržiūrėti visas išlaidas. „AJ Šokolado“ direktorius Julius Jauniškis sakė, kad bendrovė galėtų savarankiškai išsilaikyti dar mėnesį.

„Ilgai nedelsę kreipėmės į savo banką dėl prieš trejus metus suteiktos 300 tūkst. eurų paskolos šokolado skulptūrų muziejui kurti restruktūrizavimo ir susitarėme dėl įmokų atidėjimo pusmečiui, – apie skubius sprendimus pasakojo J. Jauniškis. – Neapibrėžtumas dėl ateities – didžiulis. Ilgai puoselėtus planus esame atidėję į šalį – dabar svarbiausia išlikti ir išsaugoti darbuotojus. Be valstybės pagalbos atsistoti ant kojų bus sunku – mums aktualios visos priemonės nuo palūkanų kompensavimo iki valstybės garantuotų paskolų. Kol kas konkretumo nėra, o būtent jo labiausiai ir laukiame.“

Atsiranda ir piktnaudžiaujančių

LBA duomenimis, dėl COVID-19 keičiasi verslo įmonių finansinė elgsena: skolinamasi atsargiau ir atsakingiau. Kai kurių paskolų, pvz., būstui, investicijoms ar įmonių plėtrai, paklausa pastarosiomis savaitėmis sumažėjo perpus, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai.

„Besiklostanti situacija atspindi ekonominį neapibrėžtumą ir atsakingą klientų požiūrį: nesant tikriems dėl ateities, svarius finansinius sprendimus dėl skolinimosi geriau atidėti, kol atsiras daugiau aiškumo. Tačiau neturintiems sukauptos finansinės pagalvės sunkmečiui, kuris COVID-19 atveju buvo visiškai netikėtas, jau dabar labai reikalinga finansinė pagalba“, – akcentavo Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.

Tiesa, LBA atkreipia dėmesį, jog atsiranda verslų, kurie, prisidengdami COVID-19, bando spręsti ilgalaikes įsisenėjusias finansines problemas. Vis dėlto lengvatos numatytos toms įmonėms, kurios patiria finansinių sunkumų būtent dėl koronaviruso pandemijos.

LBA taip pat primena finansinių įsipareigojimų turintiems klientams, kad paskolų įmokų atidėjimas ir kitos pagalbos priemonės nėra taikomos automatiškai. Tam būtinas paties kliento kreipimasis. Karantino metu visiems bankų klientams, taip pat – ir verslo, rekomenduojama naudotis interneto banku bei nuotolinėmis specialistų konsultacijomis. Jas teikia daugiau nei įprastai bankų darbuotojų.

Laukia naujo mechanizmo

Didžiausias bankų klientų lūkestis šiuo metu – paskola su valstybės garantija įmonės likvidumui arba apyvartinėms lėšoms. Tačiau kol dar iki galo nepatvirtintas valstybės pagalbos verslui teikimo mechanizmas, bankai išduoti šių paskolų nelabai gali.

Lietuvos finansų bendruomenė, pasirengusi tarpininkauti valstybės pagalbos programoje ir kiek įmanoma padėti su laikinais finansiniais sunkumais susiduriančioms įmonėms, kaip ir pats verslas, laukia iš institucijų konkrečių paramos priemonių, padėsiančių šalies bendrovėms ne tik išlikti, bet ir gyvuoti toliau.

„Labai svarbu, kad pagalbos verslui priemonės atitiktų laikmečio realijas ir prognozes. Tuo metu nepamatuoti pažadai ir neišpildyti lūkesčiai gali padidinti įtampas su finansiniais sunkumais susiduriančioms įmonėms“, – mano M. Zalatorius.

Šiuo metu šalies Vyriausybė verslo gelbėjimui yra numačiusi papildomai skirti apie 500 mln. Eur, kas sudaro 1 %  2019 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu, vadovaujantis Lietuvos banko prognozėmis, šalies ekonomika dėl COVID-19 trauksis apie 10 %.

Kadangi bankų paskolų portfelis yra tiesiogiai proporcingas BVP, LBA prognozėmis, traukiantis BVP, gali trauktis ir paskolų portfelis.

 

Lietuvos bankų asociacijos informacija

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kviečia visuomenę pateikti pastabas dėl naujos planuojamos priemonės „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ įgyvendinimo.

Priemone bus siekiama:

  • sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) gauti finansavimą faktoringo forma jų prekybiniams sandoriams įgyvendinti, priemonės pagalba mažinant finansavimo riziką ir taip palengvinant faktoringo sandorių prieinamumą verslui;
  • sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ sureguliuoti apyvartinių lėšų trūkumą pardavimams finansuoti (suteikti pirkėjams ilgesnius atsiskaitymo už prekes (paslaugas) terminus);
  • sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ finansuoti didesnes apyvartas.

 

Šiai priemonei įgyvendinti numatoma skirti 10 mln. eurų sumą INVEGOS fondo grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų, tokiu būdu garantuojant maždaug 57 mln. Eur faktoringo sandorių.

Susipažinti su PGF2 priemonės pirminėmis pagrindinėmis sąlygomis galite čia.

Pastabas prašome pateikti iki 2020 m. kovo 26 darbo dienos pabaigos el. pašto adresu PGF2@invega.lt

Įvertinus tai, kad dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės visoje šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, o tai turi neigiamą poveikį šalies ekonomikai, ir vertinant šio poveikio didėjimo riziką, yra papildomos priemonės „Sutelktinės paskolos „Avietė“ sąlygos, pakeičiant kai kuriuos apribojimus.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atsižvelgdama į susidariusias aplinkybes, kviečia pateikti pastabas dėl planuojamų priemonės „Sutelktinės paskolos „Avietė“ sąlygų pakeitimų.

Susipažinti su priemonės sąlygų pakeitimais galite čia.

 

Pastabas prašome pateikti iki 2020 m. kovo 23 darbo dienos pabaigos el. pašto adresu: aviete@invega.lt

Priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ pakeitimai:

  • Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebus tikrinamas įsiskolinimas SODRAI.
  • Nuo balandžio 1 d. kompensacijos pagal priemonę bus mokamos kas mėnesį. Kompensacijos lėšos projekto vykdytojui bus pervedamos ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po ataskaitinio kalendorinio mėnesio 5 dienos (pvz. už balandžio mėnesį apskaičiuotą darbo užmokestį, kuris turi būti ne mažesnis nei MMA, bus kompensuota iki birželio 5 d.)

Atkreipiame dėmesį, kad įmonėms paskelbus prastovą, kurios metu prastovos išlaidas numatoma kompensuoti iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidijąpagal priemonę „Subsidijos verslo  pradžiai“ subsidija nebus mokama.

 

Šiuo metu LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę projektų vykdytojams 6 mėnesiais pailginti kompensavimo laikotarpis, t. y. kompensavimo laikotarpis visoms pasirašytoms ir šiuo metu įgyvendinamoms sutartims truks 18 mėn., vietoj anksčiau numatytų 12 mėn. Toks pakeitimas galiotų iki š.m. pabaigos.

Kartu su verslo angelais į startuolius investuojantis „Koinvesticinis fondas“ neketina sudėtingu laikotarpiu stabdyti naujų investicijų arba keisti investavimo sąlygų bendrovėms, su kuriomis šiuo metu deramasi. Atvirkščiai. Fondas skatina jaunas įmones – ypač tas, kurios plėtoja kovai su koronavirusu skirtas priemones arba mato naujai atsiverčiančias galimybes – ieškoti finansavimo, vykdyti plėtrą arba komercializuoti stalčiuje esančias idėjas.

„Neeilinė situacija skatina didesnį poreikį medicininėms apsaugoms priemonėms, į kitą lygį persikelia maisto ir kitų produktų pristatymas, gyvybiškai svarbią reikšmę įgauna asmens higiena, sveikesnis gyvenimo būdas, stipriai auga naudojimasis nuotolinėmis paslaugomis. Tai pasaulinės tendencijos, kurias startuoliai ir kitos jaunos įmonės gali išnaudoti, kurdami naujus produktus ar paslaugas. Galbūt su bendraminčiais universitete ar laboratorijoje kuriate produktą, susijusį su asmens higiena, o galbūt programėlę, kuri padės žmonėms gauti paslaugas ekstremalios situacijos metu? Kviečiu jaunas įmones ir startuolius dabar ieškoti finansavimo, kuris padėtų išplėtoti jūsų produkto apimtis ar idėją. Ieškoti finansavimo turėtų ir tie startuoliai, kurių sprendimai nėra susiję su dabartine situacija, tačiau numato, ko pasauliui reikės, įveikus pandemiją“, – teigia „Koinvesticinio fondo“  direktorė Viktorija Vaitkevičienė.

V. Vaitkevičienė teigia, kad gali atrodyti, jog viskas aplinkui sustojo, tačiau taip nėra. Šis sulėtėjimas yra laikinas, verslo angelai sudėtingą laikotarpį turi matyti kaip galimybę padėti perspektyvioms įmonėms įsigyjant jų akcijų, todėl jaunos įmonės turėtų būti ryžtingos ir aktyvios. Tuo pačiu fondas planuoja artimiausiu metu sudaryti galimybes pasinaudoti fondo investavimu platesniam įmonių ratui.

„Mes investuojame kartu su verslo angelais ir rizikos kapitalo fondais, o šie pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni sutelkę dėmesį į portfelyje esančių bendrovių stebėjimą ir į naujas investicijas nesidairo. Tačiau antrojoje stovykloje gyvenimas tęsiasi – šie investuotojai dairosi į tolimesnį laiko horizontą ir dabartinę situaciją mato kaip galimybę įsigyti įmonių akcijų ir laukti jų vertės augimo, įveikus koronavirusą. Todėl kviečiu startuolius ir kitas jaunas įmones bei verslo angelus dabartinį laiką išnaudoti produktyviai bei domėtis naujai atsiveriančiomis galimybėmis“, – sako V. Vaitkevičienė.

Kartu su verslo angelais į startuolius ir kitas jaunas įmones investuojantis „Koinvesticinis fondas“ veikia kaip tylusis investuotojas. Tai naudinga įmonės steigėjams, nes jie strateginius sprendimus išlaiko savo rankose.  Privatiems investuotojams, kuriais gali būti verslo angelų grupės arba rizikos kapi­talo fondai, naudinga investuoti su fondu, nes jo maksimali grąža tėra 6% sudėtinių metinių palūkanų, o visa likusi uždirbta suma, sėkmės atveju, atitenka privatiems investuoto­jams.

2017 m. įkurtas fondas yra investavęs į 8-ias Lietuvos įmones, tarp jų – UAB „Interactio“, UAB „Oxipit“, „Moremins“

Reaguojant į susiklosčiusią situaciją šalyje, „Invega“ smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) suteikia galimybių daugiau ir paprasčiau pasiskolinti per sutelktinio finansavimo platformas. Kol kas vienintelė platforma, per kurią tai galima padaryti – „Finbee Verslui“. Pastarieji prognozuoja, kad finansavimu galės pasinaudoti apie 400 SVV įmonių.

„Invega“ laikinai papildė sutelktinio finansavimo priemonės „Avietė“ sąlygas. Pagal jas, šalia jau esamų sąlygų, iki š. m. gruodžio 31 d. sutelktinio finansavimo platformos galės teikti paskolas, kurios iki 100 % gali būti finansuojamos iš „Avietės“ lėšų, bet  ne daugiau kaip 25 tūkst. Eur.

Per 6 mėnesių laikotarpį įmonė gali sudaryti dvi paskolos sutartis, todėl bendra, pagal atnaujintas programos sąlygas, suteiktų paskolų suma negalės būti didesnė nei 50 tūkst. Eur. Paskolos SVV įmonėms bus teikiamos ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

„Tai išties gera žinia visam smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje, leidžianti užtikrinti saugų finansavimą įmonėms šiuo mažai prognozuojamu laikotarpiu. Mums, kaip fintech sektoriaus atstovams, labai džiugu, kad valstybė bendradarbiauja ir leidžia prisidėti gelbėjant verslą bei suteikiant jam dar daugiau galimybių plėstis, – sako Audrius Griškevičius, „Finbee Verslui“ vadovas.

– Siekiame būti nuolatiniu verslo partneriu, tiek gerais, tiek sunkesniais laikais. Šiandien dauguma įmonių išgyvena ne lengvus laikus, todėl mes nuo balandžio 1 d. iki karantino laikotarpio pabaigos visoms naujoms paskoloms 30 proc. mažiname paskolos administravimo įkainius.“

A. Griškevičius taip pat pažymi, kad paskolos gavėjo gebėjimas vykdyti turtines prievoles bus vertinamas pagal turimus paskutinius duomenis iki š. m. kovo 1 d. Tai reiškia, kad atnaujintos sąlygos leis pretenduoti į paskolą ir toms SVV įmonėms, kurios dėl karantino patiria finansinių sunkumų – priverstos pradelsti mokėjimus VMI, Sodrai ar kitiems kreditoriams.

Pagal šią priemonę paskolos gali būti skiriamos tiek apyvartiniam kapitalui finansuoti, tiek investicijoms.

Ragina įmones paskubėti kreiptis

„Platforma jau yra užregistravusi per 100 įmonių prašymų dėl papildomo finansavimo. Skaičiuojame, kad pagal atnaujintas priemonės „Avietė“ sąlygas per mūsų platformą galima bus suteikti apie 200–400 paskolų smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, tad siūlome kreiptis kiek įmanoma greičiau“, – pažymi A. Griškevičius.

„Sutelktinio finansavimo platformoje užsiregistravę investuotojai gali finansuoti viešai paskelbtą projektą, padėdami lėšų ieškantiems verslininkams. Tikiuosi, kad patogesnės skolinimosi sąlygos padės verslui įveikti sunkumus ir toliau sėkmingai vystyti veiklą, – teigia „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas.  – Verslininkai ir toliau skatinami naudotis „Invega“ priemonėmis, padėsiančiomis įveikti susiklosčiusią situaciją. O visus investuotojus kviečiame per sutelktinio finansavimo platformą prisidėti prie verslo finansavimo ir taip padėti išgyventi šį sunkų laikotarpį.“

Taip pat verslai gali teikti paraiškas „Invega“ daliniam palūkanų kompensavimui ir kas mėnesį susigrąžinti apie pusę sumokėtų palūkanų. Priemonės „Avietė“ lėšos skolinamos paskolos gavėjui rinkos sąlygomis, t. y. paskola teikiama taikant sutelktinio finansavimo platformos nustatytą palūkanų normą.

Pagal įprastas priemonės „Avietė“ sąlygas (iki šiol galiojusias ir po š. m. gruodžio 31 d. galiosiančias), iš jos lėšų vienai paskolai skiriama ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų ir sutelktinio finansavimo platformai finansuojama ne daugiau kaip 40 proc. paskolos sumos. Kita dalis turi būti finansuojama kitų finansuotojų lėšomis.

Pagrindinis Priemonės „Avietė“ tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gauti finansavimą per sutelktinio finansavimo platformas jų vykdomiems verslo projektams įgyvendinti, sudarant galimybes SVV pasiskolinti rizikingiems verslo projektams. Iš viso programai skirta 5 mln. eurų.

  • Vienos paskolos suma, kurią SVV galės pasiskolinti paprasčiau, finansuojant iš „Avietės“ lėšų, didėja nuo 10 iki 25 tūkst. eurų. Galima sudaryti 2 paskolos sutartis per 6 mėn. laikotarpį.
  • „Finbee Verslui“ teiks paskolas, kurių finansavimas iš „Invega“ lėšų didėja nuo 40 iki 100 proc. Tai sutelktinio finansavimo platformai reiškia didesnį valstybės įsitraukimą, o įmonėms – daugiau galimybių pasiskolinti.
  • Platforma visoms naujoms paskoloms nuo balandžio 1 d. iki karantino laikotarpio pabaigos 30 % mažina verslo paskolų administravimo įkainius.
  • Pretenduoti į paskolą galės ir tos SVV įmonės, kurios dėl karantino patiria finansinių sunkumų.
  • SVV gali susigrąžinti apie pusę sumokėtų palūkanų.

 

 

2020 m. kovo 27 d. siekiant Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (toliau – SVV subjektams) praplėsti skolinimosi galimybes buvo pakeisti SVV paskolų garantijų teikimo nuostatai, remiantis kuriais, laikinai (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) bus galima teikti garantijas, ne tik už paskolas skirtas įmonių plėtrai, bet ir už paskolas skirtas veiklos palaikymui.

Garantijos veiklos palaikymui

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invegos“) teikiama garantija už apyvartinę paskolą, skirtą apyvartinėms lėšoms (darbuotojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išlaidoms, mokesčiams, einamosioms veiklos išlaidoms ar veiklos palaikymui dėl laikinų veiklos sutrikimų, finansuoti ir (ar) kitoje finansų įstaigoje turimam negarantuotam finansiniam įsipareigojimui perfinansuoti), ar „Invegos“ teikiama garantija už paskolą, skirtą investicijoms finansuoti.

Pagrindinės sąlygos/reikalavimai (garantijoms veiklos palaikymui):

– paskolos gavėjas, kurio paskolai prašoma suteikti garantiją veiklos palaikymui, turi būti SVV subjektas, kuris iki 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo bankrutuojantis ar restruktūrizuojamas , kaip tai apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 4 straipsnio 6 dalies a punkte, bet patyrė laikinų veiklos sutrikimų dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio. Dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio nulemtų veiklos suvaržymų paskolos gavėjui nėra taikomos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros ir paskolos gavėjas neatitinka kriterijų, pagal kuriuos kreditorių prašymu jam būtų taikomos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytos nemokumo procedūros.

– paskolos gavėjo verslo tęstinumo galimybės yra tikėtinos. Verslo tęstinumas vertinamas „Invegos“ valdybos nustatyta tvarka.

– paskolos, suteikiamos veiklos palaikymui, kurios grąžinimui užtikrinti prašoma suteikti „Invegos“ garantiją, trukmė turi būti ne ilgesnė kaip  36 mėnesiai.

– teikiant garantiją veiklos palaikymui už naują paskolą, skirtą investicinės paskolos kitoje finansų įstaigoje perfinansavimui, naujos paskolos trukmė turi būti ne daugiau kaip 24 mėnesiais ilgesnė už perfinansuojamos investicinės paskolos grąžinimo terminą ir neviršytų 72 mėnesių.

– INVEGOS garantija negali viršyti 80 proc. paskolos sumos , o nekilnojamojo turto pirkimo ir negarantuoto finansinio įsipareigojimo kitoje finansų įstaigoje perfinansavimo atvejais – 50 proc. paskolos sumos.

– didžiausia garantuojamos paskolos, suteikiamos veiklos palaikymui, suma apskaičiuojama vadovaujantis viena iš šių taisyklių:

  • paskolos suma turi neviršyti dvigubos paskolos gavėjo darbuotojams priskaitytos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus. Jei paskolos gavėjas veiklą vykdė 2019 m. ir anksčiau, darbo užmokesčio su mokesčiais suma nustatoma pagal 2019 m. faktinius duomenis. Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pradėjo veiklą po 2019 m. sausio 1 d., paskolos suma negali viršyti numatomos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos, išmokėtinos per pirmuosius dvejus jo veiklos metus;
  • paskolos suma turi neviršyti 25 procentų paskolos gavėjo 2019 m. pardavimo pajamų;
  • paskolos suma gali būti ir didesnė, nei nustatyta nei nurodyta prieš tai, jei atitinkamą jos dydį paskolos gavėjas pagrindžia būtinumu baigti planuotas investicijas, įvykdyti sudarytas sutartis, išsaugoti darbo vietas, atsiskaityti su tiekėjais, subrangovais ir (ar) yra poreikis skirti lėšas kitoms veiklai tęsti būtinoms reikmėms.

– paskolos gavėjui nėra taikomas reikalavimas dėl nuosavos lėšų dalies.

Laikinos lengvatos dėl nekilnojamo turto projektų finansavimo

Atsižvelgiant į esamą padėtį rinkoje (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) bus galima teikti garantijas už SVV subjektų paskolas, kurios bus skirtos:

– statyti, įsigyti nekilnojamąjį turtą siekiant jį parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o ne naudoti paskolos gavėjo ir jo verslo grupės dalyvių veikloje;

– nekilnojamajam turtui įsigyti, kurio neribota dalis gali būti skirta nuomoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims (ne paskolos gavėjo verslo grupės dalyviams).

„Naujoms“ įmonėms nebūtinas dalyvavimas nuosavomis lėšomis

Remiantis garantijų nuostatų pakeitimams įmonėms iki 24 mėn. (terminas skaičiuojamas nuo įmonės įkūrimo iki prašymo garantijai gavimo dienos), nebus taikomas reikalavimas dėl 20 proc. dalyvimo nuosavomis lėšomis, jeigu prašomos suteikti garantijos suma neviršys 50 000 EUR ir „Invega“ įvertinusi surinktą informaciją ir dokumentus, nenustatė padidėjusios projekto nevykdymo (neužbaigimo) ir (arba) paskolos negrąžinimo rizikos. Projekto nevykdymo (neužbaigimo) ir (arba) paskolos negrąžinimo rizika vertinama „Invegos“ valdybos nustatyta tvarka.

Prailgintas nuosavų lėšų refinansavimo terminas

Iki šiol teikiant garantijas už investicines paskolas, buvo taikomas 3 mėnesių ribojimas dėl paskolos gavėjo nuosavomis lėšomis apmokėtų investicijų perfinansavimo, po garantijų teikimo nuostatų pasikeitimo šis terminas prailgintas iki 6 mėn., t.y. garantuotos paskolos lėšomis bus suteikta galimybė refinansuoti, ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki prašymo suteikti garantiją gavimo dienos, iš paskolos gavėjo nuosavų lėšų apmokėtas investicijas.

 

Didelių įmonių garantijų pokyčiai:

– Galima teikti garantijas ne tik už paskolas skirtas plėtrai, bet ir veiklos palaikymui.

– Taip pat laikinai (iki 2021-01-01) galima teikti garantijas už paskolas, kai paskolos gavėjas vykdo nekilnojamojo turto operacijų veiklą.

Siekiant mažinti epideminius COVID-19 padarinius ekonomikai, šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą steigti Pagalbos verslui fondą – COVID-19. Kuriamas fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos. Fondas turi būti įsteigtas ir pradėti veikti ne vėliau nei balandžio 15 d.

Fondas investuotų į šalyje veikiančių įmonių, kurios dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką komercinės veiklos tęstinumui, nuosavybės vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius ir fondo lėšomis būtų teikiamos paskolos įmonėms šalia jau veikiančių kitų finansavimo priemonių. Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebėra galimybių pritraukti reikiamų lėšų kitokiais būdais.

„Šiuo metu net ir sėkmingai iki COVID-19 sukeltos krizės veikusioms įmonėms yra apribota prieiga prie finansinių išteklių. Šis fondas sudarys sąlygas didelėms ir vidutinėms įmonėms, kurių veiklos nutraukimas gali turėti reikšmingą poveikį ekonomikai ir sukelti grandininę neigiamą reakciją bei paveikti kitus subjektus, gauti gyvybiškai svarbų finansavimą ir grįžti prie įprastos veiklos pasibaigus šiam sunkmečiui“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įsteigus naująjį fondą, bus skolinama ir investuojama tiesiogiai, o ne per finansinius tarpininkus. Skolinimui bus naudojamos įvairios finansų rinkoje taikomos priemonės: paskolos, obligacijos, konvertuojamosios obligacijos, akcijos, taip pat pritraukiamos kitų investuotojų lėšos.

Fondas bus finansuojamas valstybės lėšomis – pradiniame etape tam planuojama skirti 100 mln. eurų. Finansavimas pagal poreikį galės būti didinamas. Fondas papildomai bus finansuojamas išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ir perskolinant reikiamą dalį fondo veiklai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra patvirtinto daug palankesnes sąlygas verslui gauti subsidijų pagal ES investicijų priemones „Inostartas“ ir „Inopatentas“. Gerokai padidintas finansavimo intensyvumas verslo vykdomiems inovatyviems projektams, o su koronavirusu susijusios kuriamos inovacijos bus finansuojamos 100 proc. Be to, 1 mln. eurų padidintas finansavimas brandiesiems inovatoriams pagal ES priemonę „Inočekiai“.

„Tai didžiulė paskata startuoliams ir verslui, bendradarbiaujant su mokslo atstovais, kurti inovatyvius produktus, nes tam reikės mažiau nuosavų lėšų. Projektams, kuriuos įgyvendinant numatoma kurti ar tobulinti su koronavirusu susijusias technologijas, bus taikomos palankesnės sąlygos – tokie projektai pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“ gaus šimtaprocentinį finansavimą, tad verslui iš viso nereikės ieškoti papildomų lėšų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

ES investicijų priemonė „Inostartas“ skirta naujoms, inovatyvioms įmonėms. Pagal ją mažosios ir vidutinės įmonės gali gauti investicijų idėjai, produktui plėtoti ar tyrėjams ir mokslininkams įdarbinti.

Kitų sričių projektus vykdantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai pagal priemonę „Inostartas“ galės gauti iki 80 proc. finansavimą (anksčiau – 70 proc.). Visuose kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose sąlygos dar palankesnės – didžiausias finansavimo intensyvumas yra 90 proc. (anksčiau – 85 proc.).

Pagal ES investicijų priemonę „Inopatentas“, kuri remia išradimų patentavimą ir dizaino registravimą tarptautiniu mastu, numatytos palankios sąlygos tiek verslui, tiek mokslui – padidintas didžiausias projektų finansavimo intensyvumas siekia iki 95 proc. (anksčiau – 85 proc.).

Vienos populiariausių ES investicijų priemonių, skatinančių verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus ir tęsti jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas „Inočekiai“ finansavimas buvo padidintas 1 mln. eurų. Kvietimas galioja nuo balandžio 1 d.

 

Su naujomis sąlygomis galima susipažinti interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt,  http://mita.lrv.lt.

Kviečiame susipažinti su finansų inžinerijos priemonės „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ įgyvendinimo sąlygomis.

Kvietimas teikti prašymus įgyvendinti priemonę „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ bus paskelbtas, kai bus patvirtinta de minimis pagalbos teikimo schema ir skirtos lėšos priemonei įgyvendinti.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) kviečia visuomenę pateikti pastabas dėl naujos planuojamos priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo.

Priemone bus siekiama mažinti COVID-19 pandemijos poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui, galintį išplisti per atsiskaitymų grandines ir sukelti jų sutrikimus bei padėti išsaugoti prekybos kredito gavėjų, veiklos tęstinumą.

Šiai priemonei įgyvendinti numatoma skirti 50 mln. eurų sumą iš nacionalinio biudžeto lėšų.

Susipažinti su priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ pagrindinėmis sąlygomis galite čia.

Pastabas prašome pateikti iki 2020 m. balandžio 7 d. darbo dienos pabaigos el. pašto adresu ASAP@invega.lt

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) įgyvendindama Vyriausybės parengtą planą verslo likvidumui palaikyti yra pasirengusi  suteikti finansinę pagalbą, kurios vertė siekia 541 mln. eurų. Pasinaudoti  papildomais 595 mln. eurų verslas galės artimiausiu metu. Iš viso per INVEGOS siūlomas priemones bus paskirstyta daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų valstybės paramos. 

Pagalbos verslui priemonės ir jų tobulinimas įgyvendinamas trimis pagrindinėmis kryptimis: kompensuojant verslui paskolų „atostogų“ palūkanas, teikiant lengvatines paskolas valstybės lėšomis ir garantuojant už finansų įstaigų teikiamas finansų paslaugas.

„Suprantame valstybės paramos svarbą sunkumų patiriančiam verslui, todėl turimų priemonių intensyvus atnaujinimas bei naujų diegimas yra mūsų didžiausias prioritetas. Šiuo metu paprastinamos esamos priemonės, kad finansavimas verslui būtų greitesnis, lankstesnis, ir pasiūlytos naujos galimybės dar labiau praplėstų finansavimo šaltinių pasiūlą“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Atsižvelgiant į dėl COVID-19 susiklosčiusią situaciją bei siekiant sumažinti skolinimosi naštą, jau dabar priimtas sprendimas, kad INVEGA kompensuos 100 proc. palūkanų už paskolas ar lizingo sandorius, kuriems mokėjimai atidėti 6 mėnesių laikotarpiui ir atidėjimas įvyko kovo 16 d. ar vėliau. Palūkanos už atidėtus paskolų ir lizingo mokėjimus kompensuojamos iki 2020 gruodžio 31 d.  Be kita ko, numatyti palankesni palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Iš viso palūkanoms kompensuoti numatyta 23 mln. eurų.

INVEGA taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal pasirašytas sutartis ir suteiktus įgaliojimus finansų įstaigoms, šiuo metu numatyta suteikti lengvatinių paskolų už daugiau kaip  37 mln. eurų valstybės lėšų: 30 mln. eurų per bankus, 4 mln. eurų per kredito unijas ir 3 mln. eurų tiesiogiai sutelktinio finansavimo platformose. Artimiausiomis savaitėmis šis paketas išaugs iki 142 mln. eurų bei atsiras lengvatinių paskolų likvidumui palaikyti labiausiai krizės paveiktiems verslams,  Iš jų 50 mln. eurų valstybės lėšų bus skirta likvidumo paskoloms įmonėms, kurių veikla per karantiną uždrausta arba apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Dar 50 mln. eurų papildomų lėšų numatyti smulkiojo ir vidutinio verslo paskoloms per alternatyvius finansuotojus.

Galimybių pasiskolinti veiklai reikalingų lėšų ieškančiam verslui INVEGA šiuo metu gali padėti garantuodama finansų įstaigų išduodamų paskolų už daugiau kaip 356 mln. eurų. Pusę šio paketo – 178 mln. eurų, sudaro individualios INVEGA garantijos, kurių teikimo sąlygos išplėstos, o išdavimo terminai sutrumpinti, garantijos pritaikytos apyvartos finansavimui. Dėl jų įmonės ir finansų institucijos gali kreiptis jau dabar. Artimiausiu metu bus pasiūlytos portfelinės garantijos už tokias esamas paskolas, kurias dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos reikės pertvarkyti ar suteikti įmokų mokėjimo atidėjimus. Šioms naujoms garantijų priemonėms suplanuota 470 mln. eurų, o bendra garantijoms skirta suma sieks 826 mln. eurų.

„Aktyviai bendradarbiaujame tiek su atsakingomis valstybės institucijomis, tiek finansų rinkos dalyviais, kad papildomai pasieksiančia parama verslas galėtų pasinaudoti kaip įmanoma greičiau, tačiau tai atidumo reikalaujantys procesai, kuriems būtina gerai pasiruošti. Tuo tarpu kviečiame verslą geriau susipažinti su INVEGA siūlomomis finansavimo priemonėmis, kurios skirtos padėti verslui ir krizės akivaizdoje, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu“, – teigia K. Motiejūnas.

Pasak INVEGOS vadovo, verslo atstovai gali naudotis pagerinta sutelktinio finansavimo paskola „Avietė“, kuri išduodama per sutelktinio finansavimo platformas; verslumo skatinimo ar pasidalytos rizikos paskolomis; Atviro kreditų fondo 2 teikiamomis lengvatinėms paskolomis iki 600 tūkst. eurų smulkiam ir vidutiniam verslui kt. Per įvairias INVEGA finansuojamas rizikos kapitalo priemones į Lietuvos verslą gali būti investuota beveik 145 mln. eurų valstybės lėšų. Dėl šių investicijų verslas raginamas kreiptis į privačius ar  rizikos kapitalo fondus.

INVEGA kviečia verslą įvertinti savo esamą situaciją, išanalizuoti ir prioretizuoti poreikius bei konsultuotis savo finansuotojais.

Visa naujausia informacija apie INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), reaguodama į susiklosčiusią situaciją dėl Covid-19 viruso, verslui siūlo papildomai palankesnėmis sąlygomis naudotis sutelktinio finansavimo priemone „Sutelktinės paskolos „Avietė“ bei kviečia prisijungti daugiau alternatyvių finansuotojų.

Kartu su jau egzistuojančiomis priemonės „Avietė“ sąlygomis bus laikinai, iki 2020 metų gruodžio 31 dienos, taikomos ir papildomos sąlygos. Šiuo periodu iš „Avietės“ lėšų bus leidžiama teikti paskolas, kurios gali būti iki 100% finansuojamos iš „Avietės“ lėšų, bet ne daugiau kaip 25 tūkst. Eur. Per 6 mėnesių laikotarpį vienam paskolos gavėjui bus finansuojama ne daugiau kaip 2 paskolos. Paskolos papildomomis sąlygomis smulkiam ir vidutiniam verslo subjektams (SVV) bus teikiamos ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiu.

Paskolą tiek apyvartiniam kapitalui finansuoti, tiek investicijoms ir toliau bus galima gauti per sutelktinio finansavimo platformą „FinBee“. Tikimasi, kad prie pastarosios prisijungs ir kitos Lietuvos banko prižiūrimo sutelktinio finansavimo platformos.

„Sutelktinio finansavimo platformoje užsiregistravę investuotojai gali finansuoti viešai paskelbtą projektą, padėdami lėšų ieškantiems verslininkams. Tikiuosi, kad patogesnės skolinimosi sąlygos padės verslui įveikti sunkumus ir toliau sėkmingai vystyti veiklą, – teigia „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Verslininkai ir toliau skatinami naudotis „Invega“ priemonėmis, padėsiančiomis įveikti susiklosčiusią situaciją. O visus investuotojus kviečiame per sutelktinio finansavimo platformą prisidėti prie verslo finsansavimo ir taip padėti išgvyenti šį sunkų laikotarpį“.

[/bs_citem]

Priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ pakeitimai:

  • Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebus tikrinamas įsiskolinimas SODRAI.
  • Nuo balandžio 1 d. kompensacijos pagal priemonę bus mokamos kas mėnesį.  Kompensacijos lėšos projekto vykdytojui bus pervedamos ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po ataskaitinio kalendorinio mėnesio 5 dienos (pvz. už balandžio mėnesį apskaičiuotą darbo užmokestį, kuris turi būti ne mažesnis nei MMA, bus kompensuota iki birželio 5 d.)

Atkreipiame dėmesį, kad įmonėms paskelbus prastovą, kurios metu prastovos išlaidas numatoma kompensuoti iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją, pagal priemonę „Subsidijos verslo  pradžiai“ subsidija nebus mokama.


Informuojame, kad nuo 2020-03-25 verslui, pasirašiusiam  paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis dėl visuotinės dotacijos priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“, palūkanos bus kompensuojamos dažniau – kas mėnesį, t. y. iki  kito mėnesio 30 dienos.

Šis esamos priemonės pakeitimas turėtų palengvinti įmonėms skolinimosi procesą, nes anksčiau palūkanos įmonėms buvo kompensuojamos kas ketvirtį. Kaip ir iki šiol, priemonė padės smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) didinti verslumą, gerins mažų ir vidutinių (MVĮ) verslo subjektų produktyvumą bei didins pramonės įmonių efektyvumą. Verslo įmonės, gavusios finansinę paramą negrąžinamosios subsidijos forma, gali pasilengvinti finansavimo gavimo naštą ir susimažinti kaštus bei lengviau planuotis verslo plėtrą.

Šiuo metu yra rengiama daugiau su palūkanų kompensacijomis susijusių pokyčių, kurie verslą pasieks artimiausiu metu.

Palūkanos verslui yra kompensuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Siekiant padėti dėl koronaviruso pandemijos sunkumų patiriančiam verslui, nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) palūkanų kompensacijoms mokėti skirta 23 mln. Eur. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimą, paskolų gavėjams bus kompensuota 100 proc. palūkanų, kurias reikėtų mokėti atidėjimo laikotarpiu.

Vyriausybė nusprendė 100 proc. kompensuoti verslininkų finansų įstaigoms mokamas palūkanas tais atvejais, kai dėl koronaviruso pandemijos paskolų grąžinimas nuo kovo 16 d.  atidedamas ne trumpiau kaip 3 mėnesiams.

„Tai viena pirmųjų mūsų pagalbos verslui priemonių, kuria verslininkai galės naudotis jau šią savaitę“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Šiandien verslininkai susiduria su netikėtu lėšų trūkumu, todėl siekiame, kad jų neslėgtų ne tik paskolos mokėjimai, bet ir palūkanos. Džiaugiuosi, kad bendromis valstybės institucijų ir finansų įstaigų pastangomis šį sprendimą pavyko priimti itin operatyviai”.

Pasak K. Motiejūno, palūkanų kompensacijos ypač svarbios smulkiajam ir vidutiniam verslui. Visas priemonės įgyvendinimas šiuo pandemijos laikotarpiu orientuotas į šį segmentą. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į staigų apyvartinių lėšų trūkumą įmonių ar individualia veikla užsiimančių verslininkų sąskaitose, siekiant išsaugoti esamus darbuotojus ir pan., numatyti palankesni palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Įmonėms paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) palūkanų kompensacija bus taikoma ne ilgiau kaip 6 mėn. laikotarpiu iki 2020 gruodžio 31 d. Tokiu būdu verslininkai galės kitoms reikmėms panaudoti visą mėnesinę sumą, kurią anksčiau skirdavo paskolos ir palūkanų mokėjimui.

Palūkanos už atidėtus paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) mokėjimus kompensuojamos už investicines ir apyvartines paskolas, kurios atitinka šiai priemonei taikomus kriterijus.

„Ši priemonė skirta visiems sunkumus patiriantiems verslininkams: nuo individualią veiklą vykdančių smulkių paslaugų teikėjų iki dešimtis žmonių įdarbinančių gamybos įmonių, – tvirtino K. Motiejūnas. – Esame pasiruošę prisidėti visur, kur verslas susiduria su lėšų trūkumu. Darome viską, kad informacija apie palūkanų kompensacijas laiku pasiektų verslininkus. Nuoširdžiai kviečiu sekti skelbiamą informaciją“.

Dėl palūkanų kompensacijų verslininkai turi kreiptis tiesiogiai į INVEGA ir užpildyti paraišką. Šiuo metu derinamos paskutinės detalės, o visa naujausia informacija apie INVEGOS siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Nuo šiandien sunkumų dėl koronaviruso pandemijos patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimų palūkanų kompensacijos. Paraiškas reikia pateikti nacionalinei plėtros įstaigai Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA). Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimą, paskolų gavėjams bus kompensuota 100 proc. palūkanų, kurias reikėtų mokėti atidėjimo laikotarpiu.

Vyriausybė paskyrė 23 mln. eurų tam, kad visiškai kompensuotų smulkiojo ir vidutinio verslo mokamas palūkanas tais atvejais, kai dėl koronaviruso pandemijos paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) grąžinimas atidėtas nuo 2020 m. kovo 16 d.

„Labai džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad mūsų palūkanų kompensavimo priemonė jau veikia ir galima ja naudotis, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Lėšų trūkumą patiriančių verslininkų neslėgs ne tik paskolos mokėjimai, bet ir palūkanos. Bendromis valstybės institucijų ir finansų įstaigų pastangomis šį sprendimą pavyko priimti itin operatyviai. Dabar pradedame jį įgyvendinti”.

Pasak K. Motiejūno, teikiant paraišką reiktų atkreipti dėmesį, kad dokumentai būtų pateikti tinkamai, nes nuo to priklausys paraiškos vertinimo sparta. Teikdami paraiškas verslininkai turėtų INVEGA tinklapyje pagal savo situaciją pasitikrinti, kokius jiems reikia pridėti papildomus dokumentus. Pavyzdžiui, turint paskolos garantiją pakanka „Vienos įmonės” deklaracijos, pažymos apie atsiskaitomąją sąskaitą, dotacijos sutarties ir verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Tačiau gali būti prašoma ir kitų dokumentų, susijusių su konkrečia projekto veikla.

Paskolų kompensacija pandemijos laikotarpiu orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą. Dėl to peržiūrėta ir kompensacijų mokėjimo tvarka. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į staigų apyvartinių lėšų trūkumą įmonių ar individualia veikla užsiimančių verslininkų sąskaitose, siekiant išsaugoti esamus darbuotojus ir pan., numatyti palankesni palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Tokiu būdu verslininkai galės kitoms reikmėms panaudoti visą mėnesinę sumą, kurią anksčiau skirdavo paskolos ir palūkanų mokėjimui.

Palūkanos už atidėtus paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) mokėjimus kompensuojamos už investicines ir apyvartines paskolas, kurios atitinka šiai priemonei taikomus kriterijus. Įmonėms paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) palūkanų kompensacija bus taikoma ne ilgiau kaip 6 mėn. laikotarpiu iki 2020 gruodžio 31 d.

„Ši priemonė skirta visiems sunkumus patiriantiems verslininkams: nuo individualią veiklą vykdančių smulkių paslaugų teikėjų iki dešimtis žmonių įdarbinančių gamybos įmonių, – tvirtino K. Motiejūnas. – Esame pasiruošę prisidėti visur, kur verslas susiduria su lėšų trūkumu. Palūkanų kompensacijos – viena pirmųjų jau veikiančių priemonių. Kviečiu aktyviai teikti paraiškas“.

Dėl palūkanų kompensacijų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai turi kreiptis tiesiogiai į INVEGA ir užpildyti paraišką. Instrukcijas, kaip tai padaryti galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.

Nacionalinė plėtros įstaiga Investicijų ir verslo garantijos (toliau INVEGA) jau sulaukė per 30 paraiškų kompensuoti palūkanas už atidėtus paskolų mokėjimus. Paraiškas INVEGA pradėjo priimti nuo balandžio 3 d.

Visi sunkumų dėl koronaviruso pandemijos patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali kreiptis į INVEGA prašydami kompensuoti atidėtų paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimų palūkanas.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų palūkanų kompensavimo priemonė jau realiai veikia, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Pirmosios paraiškos jau vertinamos, laukiame ir daugiau. Labai svarbu, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu lėšų trūkumą patiriančių verslininkų neslėgtų ne tik paskolos mokėjimai, bet ir palūkanos, todėl palūkanas kompensuosime dažniau – kas mėnesį, o ne kas ketvirtį kaip buvo daroma anksčiau. Bendromis valstybės institucijų ir finansų įstaigų pastangomis mums pavyko labai operatyviai paruošti šią priemonę naudojimui“.

Vyriausybė paskyrė 23 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo tam, kad visiškai kompensuotų smulkiojo ir vidutinio verslo mokamas palūkanas tais atvejais, kai dėl koronaviruso pandemijos paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) grąžinimas atidėtas nuo 2020 m. kovo 16 d. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimą, paskolų gavėjams bus kompensuota 100 proc. palūkanų, kurias reikėtų mokėti atidėjimo laikotarpiu.

Palūkanos už atidėtus paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) mokėjimus kompensuojamos už investicines ir apyvartines paskolas, kurios atitinka šiai priemonei taikomus kriterijus. Įmonėms paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) palūkanų kompensacija bus taikoma ne ilgiau kaip 6 mėn. laikotarpiu iki 2020 gruodžio 31 d.

Dėl palūkanų kompensacijų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai turi kreiptis tiesiogiai į INVEGA ir užpildyti paraišką. Instrukcijas, kaip tai padaryti galima rasti čia.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą su sunkumais susiduriančiam ar naujų galimybių ieškančiam verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Informacija verslui dėl COVID-19.