Dažniausiai užduodami klausimai
apie bendruosius procesus, dokumentus, sąvokas

Grįžti į DUK temas

 

Šiame dažnai užduodamų klausimų puslapyje pateikiami bendriniai  klausimai, kurie aktualūs kalbant apie daugumą ar visas priemones. Jei domina klausimai, susiję su konkrečia priemone, siūlome peržiūrėti tos priemonės informaciją skiltyje „Paslaugos“ arba, jei domina dažniausiai apie priemonę užduodami klausimai, eiti į kitą DUK temą.

 

1. Kodėl dažnoje priemonėje, kur teikiama valstybės pagalba, yra pažymima, kad sunkumus patiriančioms įmonėms pagalba neteikiama?

Europos sąjungos (ES) teisės aktai nustato sąlygas, kaip valstybės narės gali teikti pagalbą savo šalies įmonėms. Visoje ES yra nustatytos vieningos valstybės pagalbos teikimo taisyklės. Europos komisija laikosi nuostatos, kad valstybė su pagalbos priemonėmis turi kištis labai minimaliai, pamatuotai ir kaip įmanoma mažiau iškraipant konkurenciją. Įmonės, kurios turi sunkumų, ir tie sunkumai yra susiję ne su Covid ar stichinėmis nelaimėmis, neturi būti gelbėjamos valstybės pinigais, nes turi veikti rinkos sąlygomis.

 

2. Kas nustato paraiškų gauti finansinę pagalbą pagal INVEGA valdomas priemones teikimo terminus?

Kiekvienos INVEGA valdomos priemonės visi terminai, įskaitant ir paraiškų teikimo, yra nustatomi valstybės ir juos tvirtina į priemonės sukūrimą įsitraukusios ministerijos: LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, LR finansų ministerija, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar kt.

 

3. Kodėl negaliu pateikti paraiškos, kai paraiškų teikimo terminas būna visai neseniai praėjęs?

Teisės aktais nustatyti terminai galioja ne tik verslo atstovams, teikiantiems paraiškas, bet ir jas priimančiai INVEGAI. Kadangi finansinės priemonės yra tvirtinamos valstybės, INVEGA neturi teisinio pagrindo pati keisti terminus ar procesus.

1. Kokia yra SVV samprata pagal naująją Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją?

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio darbuotojų skaičius, apyvarta ar kiti rodikliai neviršija nustatyto dydžio, bei verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės skirstomos į tris grupes:

  • labai maža – tai įmonė, kurioje dirba iki dešimt darbuotojų, o jos metinės pajamos neviršija 2 milijonų eurų arba įmonės turto balansinė vertė neviršija 2 milijonų eurų;
  • maža įmonė – tai įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, o metinės šio įmonės pajamos neviršija 10 milijonų eurų arba jos balansinė turto vertė ne didesnė nei 10 milijonai eurų;
  • vidutinė įmonė – tai tokia įmonė, kurioje dirba iki 250 darbuotojų, o jos metinės pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba turto balansinė vertė yra iki 43 milijonų eurų.

 

2. Kas yra susijusios įmonės?

Susijusios įmonės – įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytą kriterijų:

  1. įmonės, kurias sieja nors vienas iš šių ryšių:
    1.  viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;
    2. viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organų narių;
    3. įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;
    4. įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;
  2. kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš 1 papunktyje nurodytų įmonių ryšių, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose;
  3. kai tarp įmonių yra susiformavę 1 papunktyje nurodyti ryšiai per vieną ar kelias įmones arba per šiuos investuotojus:
    1. neformaliuosius investuotojus, jeigu šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 1,25 mln. eurų;
    2. mokslo ir studijų institucijas, kurios gali investuoti turtą;
    3. profesionaliuosius investuotojus;
    4. savivaldybes, kurių metinis biudžetas mažesnis nei 10 mln. eurų ir kurių teritorijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų.

 

3. Kas yra partnerinės įmonės?

Partnerinės įmonės – įmonės, kurios nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 proc. ir ne daugiau kaip 50 proc. kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 proc. visų kitos įmonės dalyvių balsų.

 

4. Ar visiems pareiškėjams prie paraiškos privaloma pridėti Smulkiojo ir vidutinio verslo deklaraciją (SVV)?

Jei pareiškėjas yra didelė įmonė, tuomet SVV deklaracijos gali nepildyti, o pateikti įmonės vadovo pasirašytą raštą, dėl didelės įmonės statuso.

 

5. Ar įmonė yra SVV subjektas, jei įmonės dalyvis (akcininkas ar steigėjas) yra valstybė ar savivaldybė?

Ne, išskyrus šiuos atvejus:

  1. atskirai arba kartu valstybė ir (ar) savivaldybė turi mažiau nei 25 procentus įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba mažiau nei 25 procentus tiesioginių ar netiesioginių dalyvių balsų (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.);
  2. kai ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai:
    1. neformalieji investuotojai, jeigu šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 1,25 mln. eurų;
    2. mokslo ir studijų institucijas, kurios gali investuoti turtą;
    3. profesionalieji investuotojai;
    4. savivaldybes, kurių metinis biudžetas mažesnis nei 10 mln. eurų ir kurių teritorijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų.

 

6. Kokius rodiklius turi nurodyti įmonė, deklaruojanti SVV statusą?

Pildant SVV subjekto statuso deklaraciją reikia deklaruoti visas su deklarantu susijusias, susijusių susijusias (netiesiogiai susijusios su deklarantu) ir susijusių partnerines įmones, taip pat deklaranto partnerines įmones, partnerinių susijusias įmones, be to turi būti deklaruojamos ir partnerinių įmonių partnerinės įmones, jei jos su deklarantu susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais. SVV subjekto statuso deklaracijoje nurodomas visų paminėtų įmonių darbuotojų skaičius, metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė.

 

7. Kaip skaičiuojamas įmonės, kuri turi partnerinių ar susijusių įmonių, statusas?

Skaičiuojant įmonės rodiklius yra vertinami ne tik deklaranto rodikliai, bet ir su deklarantu susijusių įmonių ir partnerinių įmonių atitinkami rodikliai.

Partnerinės įmonės rodikliai sumuojami prie deklaranto rodiklių proporcingai turimų dalyvių balsų skaičiui (pvz., jei deklarantas turi 40 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius taikomas 0,4 koeficientas).

Susijusios įmonės atitinkami rodikliai sumuojami nemažinant turimų balsų skaičiaus (pvz., jei deklarantas turi 60 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius abiejų įmonių rodikliai yra susumuojami).

 

8. Kas yra savarankiška įmonė?

Savarankiška įmonė – įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių.

 

9. Jei SVV subjektas buvo sujungtas prie kito verslo subjekto ir dėl to tapo didelė įmonė, kokį statusą įgauna šį nauja įmonė?

Jei SVV subjektas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito (-ų) verslo subjekto (-ų) ir dėl to tapo didele įmone, šio verslo subjekto duomenys užpraeitais ir užužpraeitais metais nėra vertinami ir tokia įmonė laikoma didele.

 

10. Kaip deklaruoti SVV statusą, jeigu įmonė turi kelias susijusias įmones, o šios dar turi susijusių įmonių?

Deklaruojant SVV subjekto statusą, deklaracijoje turi būti pateikti duomenys apie:

  • deklarantą;
  • visas su deklarantu susijusias įmones ir (arba) partnerines įmones;
  • susijusių įmonių susijusias įmones, ir (arba) susijusių įmonių partnerines įmones, ir (arba) partnerinių įmonių susijusias įmones, ir (arba) partnerinių įmonių partnerines įmones tuo atveju, jei jos su deklarantu susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais.

Pavyzdžiui:

INVEGA susijusios įmonės

Peržiūrėti statuso deklaravimo pavyzdžius (nuėjus pagal nuorodą – puslapio apačioje).

 

11. Kelerių metų duomenis privalo deklaruoti SVV subjektas?

SVV subjekto statusas nustatomas pagal paskutinių dvejų metų duomenis, o jei tais metais SVV subjekto statusas keitėsi – pagal trejų paskutinių metų duomenis.

Jei įmonė veikia daugiau nei trejus metus, deklaruojant įmonės statusą nurodomi praeitų, užpraeitų ir užužpraeitų metų duomenis (pvz., 2013 m. įsteigta įmonė deklaruodama savo statusą 2017 m. pildo 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. duomenis).

Jei įmonė veikia du metus, tuomet deklaruojami praeitų ir užpraeitų metų duomenis (pvz., 2015 m. birželio mėn. įsteigta įmonė deklaruodama savo statusą 2017 m. pildo 2015 m. ir 2016 m. duomenis).

Jei įmonė yra nauja, o jos finansiniai duomenys dar nepatvirtinti, tuomet įmonė pildo prognozinius duomenis, o jei ši įmonė turi partnerinių ir (ar) susijusių įmonių, kurios veikia du metus ar ilgiau – pildomi šių įmonių patvirtinti duomenys (pvz., 2017 m. įsteigta įmonė turi susijusią įmonę, veikiančią nuo 2012 m., įmonė deklaruodama savo statusą 2017 m. deklaracijoje nurodo prognozinius 2017 m. duomenis, o susijusios įmonės duomenys nurodomi už 2015 m. ir 2016 m.).

SVV subjekto statuso nustatymo lentelė

 

12. Ar advokatai yra SVV subjektai?

Taip. Pagal naująją Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją, SVV subjektai yra ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi ekonomine veikla. Taigi visi fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ekonomine veikla, yra laikomi SVV subjektais.

1. Jei keičiama garantuotos paskolos palūkanų bazė (pvz., iš 3 mėn. VILIBOR į 6 mėn. VILIBOR) – ar reikalingas raštiškas INVEGOS sutikimas?

Palūkanų normos keitimui (mažinama/didinama palūkanų norma/marža) raštiško INVEGOS sutikimo nereikia, bet pageidaujame, kad INVEGA būtų informuota raštu apie atliktus pakeitimus.

 

2. Ar galutinio paskolos grąžinimo termino keitimas nelaikoma esminėmis sąlygomis?

Galutinio paskolos grąžinimo termino keitimas, kaip paskolos grąžinimo grafiko keitimas, yra esminė sąlyga.

 

3. Ar ekstremali situacija šalyje atleidžia nuo sutartinių prievolių vykdymo?

Siekdama išvengti įvairių piktnaudžiavimo atvejų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į šalies verslo atstovus ir pateikė išaiškinimą dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nenugalimos jėgos (Force majeure) sąlygų taikymo ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu.

„Norime atkreipti visų verslininkų dėmesį, kad paskelbta ekstremali situacija šalyje neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Bandymai kitų sąskaita spręsti savo problemas ir naudotis susiklosčiusia padėtimi yra netoleruotini ir prieštarauja solidarumo principui, kurio šiandien reikia visapusiškai laikytis. Šiomis ypatingomis ir sudėtingomis aplinkybėmis būtina negriauti tarpusavio pasitikėjimo ir nekurti pavojingų precedentų. Todėl imamės prevencinių veiksmų ir kreipiamės į verslo bendruomenę, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, kurie yra nustatyti teisės aktuose“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte verslo asociacijoms teigiama, kad Civilinis kodeksas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tik tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu.

Tam, kad būtų pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės, būtinos visos šios sąlygos: tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Jeigu nėra visų minėtų sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.

Kadangi tokios nenugalimos jėgos aplinkybės, kaip prekybos draudimas, nėra absoliutus draudimas, sutartiniai įsipareigojimai (pvz., atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus.

Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių institutą, bet taip pat ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo pažymas nustatyta tvarka išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija

Ar INVEGA turi būti informuota po finansavimo sutarties nutraukimo? Ar bankas turi informuoti apie ketinimą, apsisprendimą nutraukti kredito sutartį?

Taip, bankas turi informuoti INVEGĄ apie kredito sutarties nutraukimą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Nutraukęs sutartį, bankas taip pat raštu turi informuoti INVEGĄ, kad sutartis nutraukta.

1. Ar keičiantis suteiktos garantijos sąlygoms, kai pratęsiamas garantijos galiojimo terminas, papildomam garantijos terminui turi būti skaičiuojama papildoma de minimis pagalba?

Taip. Papildoma de minimis pagalba turi būti skaičiuojama papildomam garantijos galiojimo terminui, nes tokiu būdu suteikiama nauja pagalba.

 

2. Ar pasikeitus duomenims apie įmonę, įmonės dalyvius (akcininkus, savininkus, narius), įmonės veiklą, įmonės finansinę būklę reikėtų nedelsiant informuoti apie tokius pasikeitimus?

Taip. Informuoti apie pasikeitimus įsipareigojate, pasirašydami de minimis pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinantį klausimyną pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013.

 

3. Ar būtina atsakyti į visus klausimyno klausimus?

Taip, būtina. Negali būti palikti tušti laukeliai.

 

4. Ar dvi įmonės, valdomos asmens kuris turi verslo liudijimą tačiau faktiškai ekonominės veiklos nevykdo, bus laikomos viena įmone (vienu subjektu) de minimis reglamento prasme?

Jeigu fizinis asmuo turi verslo liudijimą, patentą ar kitą dokumentą suteikiantį jam teisę vykdyti ekonominę veiklą jo valdomos įmonės bus susijusios ir jie trys (fizinis asmuo turintis teisę vykdyti ekonominę veiklą ir dvi jo valdomos įmonės) bus laikomos vienu subjektu.

 

5. Kas yra „lemiama įtaka“?

Tai situacija kai įmonė neturi kontrolinės akcijų dalies bet turi teisę be kitų akcininkų sutikimo priimti sprendimus dėl pavaldžios įmonės. Pavyzdžiui, lemiama įtaka galėtų pasireikšti įmonei turint veto teisę dėl pavaldžioje įmonėje priimamų svarbių sprendimų.

 

6. Ar įmonės, kurios de minimis reglamente nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone?

Taip. Viena įmone laikomos visos susijusios įmonės kaip pavaizduota schemose:

 

7. Ar įmonės valdomos fizinio asmens, nevykdančio ekonominės veiklos , yra susijusios įmonės?

Tokios įmonės nėra susijusios.

 

8. Ar savivaldybei priklausančios įmonės nebus tarpusavyje susijusios?

Tokios įmonės nebus susijusios.

 

9. Ar savivaldybės įmonei priklausančios įmonės gali būti susijusios įmonės?

Taip, tokios įmonės gali būti susijusios.

 

10. Ar motininė įmonė Latvijoje ir kelios dukterinės įmonės esančios Lietuvoje yra vienas subjektas?

Ne, susijusios įmonės turi būti toje pačioje valstybėje narėje. Tokiu atveju įmonės nėra susijusios.

 

11. Ar įmonės laikomos susijusiomis, jeigu jas visas jungia tas pats fizinis asmuo, kuris kiekvienoje iš jų turi akcijų?

Jeigu toks fizinis asmuo neturi teisės vykdyti ekonominės veiklos, t. y. neturi verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, tokios įmonės, kurių akcininku šis fizinis asmuo yra, nėra susijusios įmonės.

 

12. Ar pagalbos gavėjas, pateikęs prašymą gauti informaciją apie jam suteiktos nereikšmingos pagalbos sumos teisėtumą, gali gauti informaciją apie visai su šiuo subjektu susijusių įmonių grupei, t. y. “vienai įmonei”, kaip ji suprantama pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, suteiktą de minimis pagalbą?

Taip, gali. Paskolos gavėjas, norėdamas gauti tokią informaciją turi kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu, kuriame turi būti nurodomi visi subjektai, kurie kartu su juo sudaro „vieną įmonę“.

 

13. Kaip suprantamas Pagalbos gavėjo tiesioginis ir netiesioginis kitos įmonės akcininkų arba dalyvių balsų daugumos turėjimas?

Netiesioginis kitos įmonės akcininkų arba dalyvių balsų daugumos turėjimas suprantamas kaip įmonių nuosavybės ir (ar) valdymo ryšiai per vieną ar daugiau įmonių. Žemiau pateiktoje schemoje ryšiai tarp įmonių A su B ir C traktuojami kaip tiesioginiai (A įmonė valdo 60 proc. B įmonės akcijų ir 52 proc. C įmonės akcijų), o A su D – netiesioginiai (A įmonė turi 60 proc. B įmonės akcijų, o pastaroji valdo 80 proc. D įmonės akcijų).

 

14. Kokie įsipareigojimai laikomi pradelstais?

Pradelstais įsipareigojimais laikomos piniginės prievolės, kurių vykdymo terminai yra suėję, t. y.: 1) Jeigu Pagalbos gavėjas yra fizinis asmuo, tuomet jo pradelstais įsipareigojimais gali būti laikomos, pvz., neapmokėtos ir pradelstos 4 mėnesių įmokos pagal vartojimo kredito, lizingo sutartis, neapmokėtos 3 mėnesių senumo sąskaitos už telefoną, elektrą, komunalines paslaugas ir pan.; 2) Jeigu Pagalbos gavėjas yra juridinis asmuo, tuomet jo pradelstais įsipareigojimais gali būti laikomos laiku neapmokėtos sąskaitos, kurių mokėjimo terminai suėję, pvz., pradelstos 2 mėnesių įmokos pagal kredito, lizingo sutartis, pradelstos sąskaitos tiekėjams už prekes ar paslaugas ir pan. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jeigu sąskaita išrašyta su atidėto mokėjimo terminu, pradelsimas pradedamas skaičiuoti tik pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.

( 1 ). 2014-07-31 Komisijos komunikate Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti „sunkumus patiriančia įmone“ laikoma tokia įmonė, jei yra bent viena iš šių aplinkybių: a) ribotos turtinės atsakomybės bendrovės (AB, UAB, MB) atveju – tada, kai dėl sukauptų nuostolių prarasta daugiau kaip pusė jos pasirašyto akcinio kapitalo. Taip yra tada, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama neigiama bendra suma, viršijanti pusę pasirašyto akcinio kapitalo; b) bendrovės, kurios nors keli nariai yra saistomi neribotos turtinės atsakomybės už bendrovės (IĮ, KŪB, TŪB) skolą, atveju – tada, kai dėl sukauptų nuostolių prarasta daugiau kaip pusė bendrovės ataskaitose nurodyto kapitalo; c) jeigu įmonei taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra. Aukščiau išvardinti kriterijai netaikomi įmonėms iki 3 metų amžiaus.

Kas yra Laikinoji tvarka ir kur ją rasti?

Europos Sąjungos fondų administravimo sistema, įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą (ESP), reaguodama į situaciją šalyje ir siekdama lankstumo, spartina investicijų pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą tempą.

Tam tikslui Finansų ministras kovo 23 d. patvirtino Laikinąją tvarką, skirtą supaprastinti projektų administravimą. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.

Visas dokumentas: Įsakymas dėl finansų ministro 2014 . spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.

Kaip pasiteirauti dėl Jums aktualių Laikinosios tvarkos pasikeitimų, skaitykite Lietuvos verslo paramos agentūros puslapyje „Laikinoji tvarka“.

Kaip veikia elektroninis parašas? Elektroniniu paštu gavau dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, dokumentų plėtinys .adoc. Kaip galėčiau peržiūrėti šio dokumento turinį bei patikrinti dokumentą pasirašiusio asmens elektroninį parašą?

Daugumą dokumentų INVEGA pasirašo elektroniniu parašu ir klientams siunčia tik elektronines dokumentų versijas. Norint pasitikrinti, ar dokumentas tikrai pasirašytas elektroniniu parašu, rekomenduojame vadovautis šia instrukcija:

Peržiūrėti elektroninių dokumentų, kurių failo plėtinys .adoc, turinį bei patikrinti dokumentus pasirašiusio asmens elektroninį parašą galite:

  1. naudodamiesi interneto portalu signa.mitsoft.lt, arba
  2. naudodamiesi interneto portalu archyvai.lt, arba
  3. įdiegę savo kompiuteryje ir naudodami elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo programinę įrangą SIGNA, kurią galima nemokamai parsisiųsti iš šios įrangos gamintojo tinklalapio.
    Daugiau apie šį variantą.

Print Friendly, PDF & Email
Atnaujinta 2021-01-14