Europos Komisija yra numačiusi, jog reikia imtis neatidėliotinų ir ryžtingų veiksmų kovojant su klimato kaita. Viena opiausių sričių – tarša transporto sektoriuje, Lietuvoje ji dar opesnė dėl  gana seno automobilių parko. Be to, mūsų šalyje kelių transportu gabenama didžioji dalis vidaus krovinių, vežama daugiau nei Europoje keleivių.

Taršos keliuose mažinimo iššūkiui spręsti Susisiekimo ir  Finansų ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) yra įsteigusi ES sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą Koinvesticinį fondą susisiekimui: investicijoms į įmones skirta 4 mln. eurų. Priklausomai nuo investicijų poreikio, ši suma gali didėti.

INVEGOS valdomo Koinvesticinio fondo vadovė Viktorija Vaitkevičienė pabrėžė: šis finansinis instrumentas skirtas skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones kurti mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą CO2 emisiją. Investicijos į įmones gali siekti nuo 800 tūkst. EUR iki 1,6 mln. EUR priklausomai nuo jų dydžio ir novatoriškumo.

Paklausta, kokie produktai bei sprendimai galėtų pritraukti investicijas iš Koinvesticinio fondo susisiekimui, V. Vaitkevičienė vardijo: tai gali būti įvairios programėlės, padedančios pasirinkti optimalų maršrutą ar asmenims kontaktuoti ir nevažinėti automobiliu vieniems, virtualūs ekonomiško vairavimo asistentai, tobulinamos logistikos programos, optimizuojančios maršrutus ir prekių judėjimą, kad krovininiai automobiliai nevažinėtų tušti ir kiti.

Namų darbai įmonėms

„Tačiau įmonės, planuojančios kreipti į Koinvesticinį fondą susisiekimui ar į kitus investuotojus, privalo turėti visus atsakymus apie savo produktą, rinką, konkurentus, komandą, planus ir panašiai. Negalima ateiti tik su idėja ir iš karto tikėtis finansavimo jai įgyvendinti“,  – pabrėžė Koinvesticinio fondo vadovė.

Pasak V. Vaitkevičienės, įmonės pirmiausia turėtų sudominti privačius investuotojus savo idėja, nes fondas investuoja tik su jais. „Tačiau įmonės gali kreiptis į fondą ir tiesiogiai, mes galime padėti lengviau pasiekti daug privačių investuotojų, kurie domisi investavimu į tokias įmones, pasidalindami įmonės pateikta informacija su fondo privačių investuotojų sąraše esančiais investuotojais. Taip pat bendradarbiaujame su verslo angelų tinklu Litban, todėl kontaktais dalijamės ir su šia asociacija, jei to pageidauja įmonės“, – pasakojo pašnekovė.

Koinvesticinis fondas susisiekimui, pasak jo vadovės, sulaukė nemažo  įmonių susidomėjimo. „Aišku, turime kelti į viešumą tam tikras problemas, su kuriomis yra susiduriama šioje srityje, tuomet dar labiau daugės sprendimų pasiūlymų. Jau dabar atsiranda labai daug gerų iniciatyvų, tokių kaip „GovTech“ laboratorija, Transporto inovacijų centras ar kt., kurie pradeda garsiai kalbėti apie esančias problemas, kurias būtų galima išspręsti“, – sakė V. Vaitkevičienė.

Investicija leido įdiegti tris inovacijas

„In Balance Grid“  –  įmonei, kuriančiai išmanias, sektoriaus poreikius atitinkančias elektromobilių įkrovimo stoteles  –  jau pavyko užsitikrini paramą. Kuo ji išsiskyrė, kad fondas investavo į įmonės produktą?

„Visų pirma – komanda, kuri sudaryta ne tik iš savo srities profesionalų, bet ir iš itin atsakingų, savo idėja tikinčių ir negailinčių laiko bei jėgų jai įgyvendinti komandos narių. Fondo valdytojams, kurie investuoja į pradinės stadijos įmones, tai –  itin svarbus aspektas, nes galima turėti labai gerą idėją, bet jei nebus užsispyrimo jai įgyvendinti – tikėtina, kad norimi rezultatai nebus pasiekti“, – sakė V. Vaitkevičienė.

Pasak „In Balance Grid“ vadovo Simono Stankaus,   fondo investicija leido įdiegti tris inovacijas, kurios skatins elektromobilių skaičiaus didėjimą Lietuvoje. „Pirmiausia pakeitėme nemažai stotelės komponentų, optimizavome pagal naujausias technologijas – stotelės tapo išmanesnės ir funkcionalesnės. Antroji inovacija yra programinė – pritaikėme debesų technologijas, atveriančias labai daug galimybių. Paslaugos modelis   –  tai trečioji inovacija. Mes verslui nesiūlome pirkti įrengtą elektromobilių įkrovos stotelę, o pasirašyti terminuotą sutartį, kuria įsipareigojame pastatyti stotelę, ją prižiūrėti ir administruoti už nustatytą kas mėnesį mokamą mokestį. Kai verslui nebereikia investuoti didelių sumų ir išmanyti labai sparčiai besikeičiančios rinkos, jis skatinamas jungtis prie automobilių taršą mažinančios iniciatyvos“, – sakė S. Stankus.

2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 3764 M1 ir N1 klasės elektromobiliai, iš kurių: 2074 grynieji elektromobiliai ir 1690 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai šiek tiek daugiau nei 1 proc. viso šalies automobilių parko.  Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. numato, kad iki 2025 m. Lietuvos automobilių parke bus 46 066 elektromobiliai.

„Elektromobilių skaičių augimas nėra savaime suprantamas dalykas. Lietuvai reikės nemažai technologinių sprendimų, kad galėtume užtikrinti plėtrą. Šalyje veikia ir  kuriasi naujos kompanijos, o kai valstybė skatina, kad sukurtos technologijos būtų realizuotos, realu, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus. Tačiau visų laukia didelis darbas ir nemažai iššūkių“, – mano „In Balance Grid“ vadovas.

 

Irmanto Gelūno nuotr. „In Balance Grid“ kolektyvą vienija idėja sumažinti klimato kaitą. (Iš kairės į dešinę) informacinių sistemų vadovas Aurimas Pauga, direktorius Simonas Stankus, produkto vystymo vadovas Erikas Kneižys  ir technologijų vadovas Nerijus Šiaulys.

Print Friendly, PDF & Email
Atnaujinta 2020-09-21