Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius fiksuotas 9,6 proc. (palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu) bendras eksporto augimas, o vien lietuviškos kilmės produkcijos eksportas augo 10,4 proc. ir sudarė 7,3 mlrd. eurų. Šalies įmonės aktyviai ieško būdų įsitvirtinti ne tik stabilesnėmis laikomomis Vakarų, bet ir sparčiai augančiose Rytų rinkose.

Nors ekonomistai vis dažniau gąsdina, kad per dešimtmetį įsibėgėjęs pasaulio ekonomikos traukinys netrukus ims lėtėti, Lietuvos verslas savo apsukų nemažina, veikiau – atvirkščiai.

Įžvelgia didelį potencialą

Popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė Baltijos šalyse bendrovė „Grigeo“ savo produkciją eksportuoja į 28 šalis. Anot bendrovės eksporto pardavimų vadovo Martyno Urbanavičiaus, lietuviškas higieninis popierius keliauja ne tik į Skandinavijos, Vakarų bei Centrinės Europos šalis, bet ir į Rytų kaimynines valstybes, tokias kaip Ukraina, Baltarusija ir Rusija (Kaliningrado sritis).

„Higieninio popieriaus verslo sėkmė priklauso nuo jo sunaudojimo, o tyrimai rodo, kad skirtingose rinkose vartotojų įpročiai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių rinkose, kurios laikytinos labiausiai išsivysčiusiomis po Jungtinių Amerikos Valstijų, vienam žmogui per metus tenka apie 20 kilogramų suvartojamo higieninio popieriaus. Centrinėje Europoje – Baltijos šalyse, Lenkijoje – šis rodiklis svyruoja apie 12-14 kg. Rytų šalyse, kur higieninio popieriaus kultūra tik vystosi, žmogui tenka 3-5 kg sunaudojamo higieninio popieriaus“, – apie skirtingų rinkų vartotojų įpročius sako M. Urbanavičius. Šiuo metu AB „Grigeo“ popieriaus pardavimai Rytų rinkoms sudaro 8 proc. nuo visų įmonės pardavimų. Kalbėdamas apie verslo galimybes kaimyninėse Rytų valstybėse pašnekovas pabrėžia, kad dideliam potencialui šešėlį meta ne ką mažesnės rizikos. „Šios rinkos šiandien turi daugiausia potencialo, bet kartu tai didžiausios rizikos regionai. Draudimo bendrovės labai retai teikia savo paslaugas su šiomis šalimis dirbančiam verslui, o jei tai daro – tuomet labai brangiai. Egzistuoja finansinė rizika dėl valiutų kursų pokyčių, dažnai neaiškumo dėl ateities perspektyvų kelia ir sunkiai prognozuojama politinė situacija“, – grėsmes investuotojams vardija jis.

Rado būdą sumažinti riziką

Ilgametę darbo patirtį su Rytų šalių rinkomis turintis M.Urbanavičius teigia, kad iki šiol su šio regiono valstybėmis pasiryžę dirbti verslininkai turėjo susitaikyti su tuo, kad visą riziką teks prisiimti patiems, bet šiandien jau yra priemonių, padedančių į šias rinkas žengti saugiau. „Bendrovei ieškant būdų, kaip sumažinti galimas rizikas, pagelbėjo bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), pasiūlydama eksporto kredito garantiją“, – sako eksporto pardavimų vadovas ir priduria, kad nuo šių metų eksporto kredito garantijomis gali naudotis ir ne tik mažos ir vidutinės, kaip kad buvo iki šiol, bet ir didelės įmonės. „Tikriausiai buvome pirmieji iš didžiųjų įmonių, kurie kreipėsi dėl eksporto garantijos. Šiomis garantijomis nuolat naudojamės pusei (8 iš 16) savo Rytų regiono klientų. Skaičiuojame, kad pasitelkę eksporto garantijas, valdome beveik 60 proc. Rytų rinkų rizikų“, – teigia „Grigeo“ eksporto pardavimų vadovas. Paklaustas apie verslo ateities perspektyvas Rytų šalių rinkose M. Urbanavičius ragina nedelsti: „Šiame regione keičiasi ne tik ekonomika, bet ir vartojimo kultūra. Tai ateities galimybių rinkos. Tiems, kurių produkcija atsidurs šių šalių parduotuvių lentynose iki ekonominio šuolio, pavyks įgyti ženklų pranašumą“, – sako jis.

Eksporto garantijų skaičius auga

Šiuo metu INVEGA verslo subjektams yra suteikusi 43 eksporto garantijas, 29 iš jų suteiktos šiais metais. Tam, kad garantijos suteikimo procesas būtų sklandesnis ir greitesnis, M. Kutraitė rekomenduoja daugiau dalytis informacija apie pirkėją. „Kuo aktyviau eksportuotojas bendradarbiauja su mumis renkant informaciją apie pirkėją, tuo tiksliau galime įvertinti pirkėjo riziką, nustatyti eksporto garantijos dydį ir ją suteikti klientui“, – sako vyresnioji projektų vertintoja. M. Kutraitė primena, kad prašymus dėl eksporto garantijų suteikimo gali teikti įmonės, kurios veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus ir kurių metinės pajamos pagal paskutinių finansinių metų patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį viršija 100 000 eurų bei eksportuoja lietuviškos kilmės produktus, o pirkėjai privalo veiklą vykdyti ilgiau nei dvejus metus nuo jų registracijos pradžios ir būti registruoti neparduotinos rizikos valstybėse.

INVEGA vyresnioji projektų vertintoja Milda Kutraitė teigia, kad aktyviausiai eksporto garantijomis naudojasi įmonės, kurios užsiima popieriaus ir kartono, maisto ir alkoholinių gėrimų bei trąšų gamyba. Nors dažniausiai lietuviška produkcija, kuriai taikoma eksporto garantija, keliauja į Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą, yra atvejų, kai eksportuotojas bendradarbiauja su partneriais iš itin tolimų regionų (Afrikos, Rytų Azijos šalių).

Print Friendly, PDF & Email
Atnaujinta 2019-11-14