Tomas Karlonas nuo vaikystės mėgo eksperimentuoti virtuvėje ir svajojo tapti profesionaliu virtuvės šefu, planavo studijuoti kulinariją, tačiau svajonę teko atidėti. Baigęs verslo vadybos studijas, įgijęs darbo patirties stambiose verslo įmonėse, Tomas surado būdą, kaip įgyvendinti svajonę, net ir nesisukant virtuvėje. Įmonę „Toka Food“ įkūręs verslininkas dabar rūpinasi, kad virtuvės šefams į rankas pakliūtų tik aukščiausios kokybės mėsa bei jos gaminiai.

Geriausios žaliavos ar pusgaminių tiekimu, mėsos prekyba, agento-derybininko paslaugomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje užsiimančios įmonės „Toka Food“ įkūrėjas T. Karlonas dalijasi, kaip kilo idėja įkurti nuosavą įmonę ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti, norint naujam prekės ženklui įžengti į užsienio rinką.

Vaikystėje svajojote apie kulinariją ir nors šio amato niekur nesimokėte, kaip pats sakote, visgi suradote būdą, kaip tapti virtuvės šefu. Kaip kilo mintis pasukti nuosavo verslo kūrimo keliu?

Vaikystėje troškau dirbti virėju, domėjausi maisto gamyba, netgi kolekcionavau receptus. Tėvų namuose, manau, dar būtų galima rasti dėžutę su mano receptų kolekcija. Tačiau po mokyklos nusprendžiau, kad reikia „rimtesnės“, perspektyvesnės profesijos. Universitete studijavau chemiją, domėjausi maisto technologija. Visgi tikslieji mokslai nebuvo tokie įdomūs, kaip galvojau. Pakeičiau kryptį ir ėmiau studijuoti verslo administravimą. Vėliau pasirinkau tarptautinio verslo magistro studijas. Galiausiai, gyvenimas mane vis tiek atvedė link svajonės  – darbo maisto pramonėje.

Šioje srityje sukuosi jau dešimtmetį. Daugiausiai kaip importo bei eksporto specialistas, kuris padeda gamintojams surasti klientus, o gamintojams – aukščiausios kokybės maisto produktų ar žaliavų tiekėjus. Taip pagaliau tapau savotišku virtuvės šefu tik kitokia forma – padedu kitiems virėjams, gamybininkams, tiekdamas geriausius mėsos produktus. Net šeimoje, draugų rate manęs pradėjo klausinėti, kokią mėsą rinktis, kuri labiau tinka šašlykams, o kuri – kepsniams.

Iki tol visą laiką dirbęs samdomą darbą, prieš dvejus metus nusprendžiau, kad metas išbandyti savo jėgas ir įkurti  įmonę „Toka Food“. Tai buvo drąsus ir ambicingas žingsnis, tačiau jaučiausi turintis darbo patirties, lojalių klientų ratą, todėl tikiuosi įtvirtinti savo pozicijas rinkoje.

Prieš pradedant verslą daug planavau, skaičiavau, konsultavausi su specialistais. Kreipiausi į banką ir ten man rekomendavo pasinaudoti UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) siūloma paramos priemone „Verslumo skatinimas 2014-2020“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Lengvatinę paskolą išnaudojau konsultacijoms buhalteriniais klausimais. Šiuo metu įmonėje dirbu vienas, tačiau jau planuoju ieškoti darbuotojų.

Įmonės rezultatai šiandien išties džiugina. Per metus apyvarta išaugo dvigubai ir 2019-aisiais jau viršijo 1 mln. Eur. Sėkmingai darbai klostosi ir su užsienio rinkomis: Lenkija, Danija, Prancūzija, Švedija.

Maisto pramonėje ypatingai svarbi kokybė. Kas labiausiai padeda atsirinkti, su kuriais tiekėjais dirbti?

Per metus nuvažiuoju maždaug 50 tūkst. km., todėl matau, kuo gyvena kitos šalys. Daugiausiai keliauju po Lenkiją, nes ši šalis yra viena iš mėsos pramonės lyderių visoje Europoje. Ten lankausi gamybos įmonėse, skerdyklose, tikrinu, ar laikomasi kokybės bei maisto saugos reikalavimų. Po tokių vizitų iš karto būna aišku, ar dirbti su tais mėsos gamintojais, ar ne.

Aišku viena – atsakingi ūkininkai ir mėsos produktų gamintojai turi dirbti pagal nustatytus Europos Sąjungos reikalavimus, todėl nėra skirtumo, ar mėsa lenkiška, ar lietuviška, svarbiausia, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų. Labai dažnai matau situacijas, kai žmonės galvoja, jog lenkiška produkcija – nekokybiška, tačiau kokybę lemia ne kilmės šalis, o patikimas gamintojas ir tiekėjas. Jei skerdykloje ar gamybos ceche nebus laikomasi higienos, jei tiekėjas nepasirūpins saugiu transportavimu, tinkama temperatūra, net ir pagal griežčiausias taisykles užaugintų galvijų ar kiaulių mėsa nebus kokybiška.

Renkantis mėsos žaliavą svarbu žinoti, kam ji bus panaudota. Pats esu aistringas mėsos patiekalų gamintojas, ypač mėgstu kepti grilyje ir iš patirties žinau, kad prieš perkant mėsą, būtų gerai žinoti, koks patiekalas bus ruošiamas. Kad ir kaip gerai gamintume faršo patiekalus, sunkiai gausis kokybiškas didkepsnis, o iš jautienos antrekoto kepti kotletus būtų tikras nusikaltimas.

Kas lemia jūsų įmonės sėkmę bendradarbiaujant su Olandijos, Belgijos Švedijos, Baltijos šalių tiekėjais?

Užmegzti kontaktus su užsienio rinkomis ir įgauti jų pasitikėjimą – ne vienerių metų sunkaus darbo rezultatas. Komandiruotės mano darbe neišvengiamos. Norint įgauti klientų pasitikėjimą, surasti bendrą kalbą, būtina su žmonėmis susitikti akis į akį, todėl dažnai išsiruošiu į vizitus pas savo klientus ir partnerius. Tiek su tiekėjais, tiek su klientais lankomės įvairiose tarptautinėse parodose. Jose ieškau naujausių sprendimų, stebiu ir analizuoju rinką.

Įmonę „Toka Food“ klientai ir tiekėjai labiausiai vertina už efektyvų problemų sprendimą. Derybos su tiekėjais ir klientais, pirkimo užsakymų stebėjimas bei kontrolė – mano darbo kasdienybė. Patirtis rodo, kad versle arogancijai ne vieta, svarbu mokėti išgirsti kitą, aiškiai argumentuoti, o jei reikia –nusileisti. Nemažiau svarbus ir atkaklumas. Jeigu tiekėjas ar klientas atsisako bendradarbiauti, vadovaujuosi taisykle – neįsileidžia per duris, tai reikia belstis į langą. Siekiu aukščiausios kokybės, kad ant galutinio vartotojo stalo atsidurtų, toks maistas, kuris, kaip mėgstu sakyti, kviečia kalbėtis.

Print Friendly, PDF & Email
Atnaujinta 2019-11-06