Naudodamiesi vienu ar kitu produktu, dažnai net nesusimąstome, kiek pastangų reikėjo, kad jis išvystų dienos šviesą. Amerikiečių darbo paieškos bendrovė „The Muse“ investuotojų buvo atmesta net 148 kartus. Dažnas po tiek daug bandymų tiesiog pasiduotų. Tačiau programėlės kūrėjai pakeitė vos du dalykus, kad atkreiptų investuotojų dėmesį.

Kitoks požiūris į komunikaciją

Pirmiausia „The Muse“ ištobulino komunikacijos modelį. Įmonės vadovė Kathryn Minshew pasakoja, kad visiems susidomėjusiems investuotojams ji pateikdavo tam tikrą laikotarpį, per kurį jie turėdavo rasti laiko susitikimui. Jos teigimu, jei jiems tai nepavykdavo, greičiausiai jie ir nebūtų investavę. Kitas svarbus žingsnis buvo produkto tikslinės auditorijos perpratimas. Pasak verslininkės, jei prisistatai žmonėms kaip įmonės vadovas, sulauksi visai kitokios reakcijos nei ta, kurią gali gauti prisistatydamas paprastu konsultantu. Toks būdas yra itin veiksmingas, nes galima greitai susipažinti su realiais tikslinės auditorijos poreikiais.

Daugybės bandymų nauda

Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs teigia, kad bandymų vidurkis vienam investuotojui pritraukti yra apie 50 kartų. Tai reiškia, kad jei sėkmingiausi startuoliai pritraukia investicijas vos per dešimt bandymų, visiškai įmanoma, kad gali tekti laukti ir iki šimtojo karto. Tačiau toks prisistatymas gali padėti gerai sustyguoti produktą, atnaujinti jo viziją bei turinį, o kartu ir pristatymą galimiems investuotojams. „Net ir atmetus idėją visada pateikiamos bent dvi ar trys priežastys, kodėl rinkoje tai nesuveiktų. Tad tuo būtinai reikia pasinaudoti“, – pataria investuotojas.

Pagrindinės klaidos

Kad nesėkmių būtų mažiau, verslininkas pateikia keletą esminių klaidų, kurias daro nepatyrę startuolių kūrėjai. Nors kiekvieno atvejis individualus, tačiau nepakankama motyvacija pasitaiko itin dažnai. Neretas verslą suvokia kaip samdomą darbą arba tikimasi pateikti projektus Europos Sąjungai ir iš to gauti atlyginimą. Kitas nemenkas iššūkis – verslo atsiperkamumas. Kadangi investicijos pradeda nešti finansinę grąžą tik po metų ar dvejų, daugeliui yra prabanga, tarkime, šešis mėnesius gyventi negaunant stabilaus atlyginimo. Taip pat neretai pasitaikanti kliūtis – verslininkų nuostata, kad vienas ar kitas projektas yra įdomus ir svarbus, pamirštant, kad startuolis būtinai turi nešti finansinę grąžą. Kaip sako I. Laurs, tik vienas iš dešimties tokių pasiūlymų tegali būti verslu. „Šiuo metu daugiau nei pusė „Nextury Ventures“ fondui pateikiamų pasiūlymų galima priskirti svarbių ir įdomių projektų kategorijai, kai apie atsiperkamumą mąstoma itin mažai“, – atskleidžia verslininkas.

Investavimo tendencijos

Pasiteiravus apie šiuo metu populiariausias investicijų sritis, I. Laurs nurodo virtualiąją realybę ir „blockschain“ technologiją, kuriose lietuviai yra labai stiprūs. Tad nieko keista, kad fondas sulaukia daugiausia užklausų būtent IT srityje. Be to, 2017–2018 m. šis sektorius išgyveno nemažą pakilimą.

Nors aplinkai palankus verslas šiuo metu itin madingas, tačiau jis sulaukia daug mažiau investicijų, nes taip lengvai neatsiperka kaip kiti verslai. „Verslas retai turi sentimentų, nes ieškoma to, kas būtų finansiškai naudinga. Dėl šios priežasties žalioji energetika yra subsidijuojama valstybės, be ko ji paprasčiausiai numirtų“, – pabrėžia pašnekovas.

Investavimo rizika

Taip pat nereikėtų skubėti džiaugtis ir pritraukus investiciją, nes rizikos veiksnių yra labai daug ir įvairių. Vien tik idėjos rizika yra 1:50. Be to, neretai pasitaiko, kad pradžioje atrodęs perspektyvus verslas vėliau patiria nesėkmę, nes rizikos kapitalo srityje investavimo mirštamumo koeficientas yra 1:20. „Nors tai ir keletą kartų didesnis koeficientas nei paprasto investavimo, tačiau nesėkmės čia taip pat labai dažnos. Visgi tas vienas sėkmingas bandymas su kaupu atperka visus kitus“, – tikina I. Laurs.

Portalo BZNstart.lt informacija
Print Friendly, PDF & Email