Baltijos inovacijų fondas II
Kodėl naudinga?
Atskiros Baltijos šalių rizikos kapitalo rinkos yra labai riboto dydžio ir yra nepatrauklios tarptautiniams investuotojams. Dėl šios priežasties Europos investicijų fondas (EIF) įsteigė Baltijos inovacijų fondą (BIF) – fondų fondą, skirtą paskatinti trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rizikos kapitalo rinkų vystymąsi. BIF investicijos orientuotos į Baltijos regione veikiančias ir didelį augimo potencialą turinčias įmones.
Siekiant užtikrinti sėkmingai veikiančio Baltijos inovacijų fondo (BIF) tęstinumą, 2019 m. liepos 12 d. pasirašyta Baltijos inovacijų fondo II (BIF II) steigimo sutartis. BIF II sutartį pasirašė EIF ir trijų Baltijos šalių nacionalinės plėtros įstaigos – INVEGA (Lietuva), ALTUM (Latvija) ir KredEx (Estija). Per penkerius metus BIF II ketina investuoti į privataus ir rizikos kapitalo fondus, kurių veikla orientuota į Baltijos šalis. Atrinktiems fondų valdytojams bus pavesta pritraukti privačių investuotojų, su kurių indėliu galimų investicijų į Baltijos šalių įmones suma išaugs iki daugiau nei 300 mln. Eur. Tokiu būdu siekiama paskatinti tolesnes privataus kapitalo investicijas į įmones, taip kartu prisidedant prie regiono plėtros.
Kas gali kreiptis?
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės ir įmonės, turinčios ne daugiau kaip 3000 darbuotojų.
Kiek?
Bendras BIF II dydis – 156 mln. Eur. INVEGA iš INVEGOS fondo lėšų investuos 16,67 proc. BIF II dydžio (26 mln. Eur). Atitinkamos nacionalinės plėtros įstaigos iš Latvijos ir Estijos – ALTUM (Latvija) ir KredEx (Estija) taip pat prisidės po 16,67 proc. (26 mln. Eur), o EIF investuos likusią 50 proc. šio fondo lėšų dalį (78 mln. Eur).
Kaip veikia?
Šiuo metu investuota į šiuos fondus: BaltCap Private Equity Fund III, BPM Mezzanine Fund II, Karma Ventures II SCSp, KS Livonia Partners Fund II AIF, Specialist VC Primary and Secondary Fund II. Investavimas į fondus vyks iki 2024 m. vidurio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis investicijų į nuosavą įmonių kapitalą forma. Paprastai investuojama į novatoriškas įmones (tiek pradedančias, tiek jau veikiančias), pasižyminčias didelio augimo ir plėtros galimybėmis.
Kitaip nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų ir (arba) pardavęs tas akcijas vėliau. Svarbu žinoti, kad rizikos kapitalo investuotojai įsigyja nuosavybės teisę į įmonę ar jos dalį. Kartu su investicijomis, įmonės gauna tam tikras kompetencijas, žinias, patirtį.
Skirtingi rizikos kapitalo fondai investuoja į skirtingas verslo augimo stadijas – nuo idėjos iki plėtros. Beje, verta pabandyti kreiptis ne į vieną fondą – jei vienas fondas nesusidomėjo, išlieka galimybė, kad kitam fondui jūsų idėja gali būti įdomi.
Jei turite tik perspektyvią verslo idėją arba jauną verslą, kuriam trūksta žinių ir kompetencijų, kaip jį auginti, galite kreiptis į akceleravimo fondus: „Startup Wise Guys“ arba „70 Ventures“. Šie fondai investuoja priešankstyvojoje arba ankstyvojoje verslo vystymo stadijoje.
Jei įmonė jau yra įkurta ir turite produkto prototipą arba pradėtą vystyti paslaugą, verta kreiptis į „Coinvest Capital“.
Ankstyvajame verslo plėtros etape finansavimo galima bandyti ieškoti šiuose fonduose:
„Verslo angelų fondas II“
„Coinvest Capital“
„Open Circle Capital“
„Iron Wolf Capital“
„Practica Venture Capital II“
Įmonės, kuriančios planus, kaip patekti į naujas rinkas arba sektorius, ar siekiančios aktyvios plėtros kitais būdais, gali kreiptis į:
„Practica Venture Capital II“
„LcX Opportunity Fund“
Baltijos regione veikiančios ir didelį augimo potencialą turinčios įmonės dėl galimų investicijų gali pasidomėti Baltijos inovacijų fondais, prie kurių įgyvendinimo yra prisijungę šie rizikos ir privataus kapitalo fondų valdytojai:
„BPM Mezzanine“
„Karma Ventures“
„INVL Baltic Sea Growth Fund“
„KS EuVECA Livonia Partners Fund“
„BaltCap Growth Fund“
„Usaldusfond Change Ventures Fund II“
