Energijos efektyvumo fondas

Energijos efektyvumo didinimas ir investicijų į atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) plėtrą skatinimas yra svarbūs, ambicingi tikslai ES ir Lietuvos mastu. Energijos efektyvumo veiklų skatinimo būtinumas apibrėžtas tiek ES lygio strateginiuose dokumentuose ir teisės aktuose, tiek Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuva įsipareigojusi kiekvienais metais renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų ploto.

Išaugus įvairių hibridinių grėsmių rizikai bei kilus pasaulinei energijos kainų ir pasiūlos krizei, sustiprėjo poreikis investuoti į AEI ir užtikrinti valstybės energetinę nepriklausomybę. Siekiant šio strateginio tikslo, labai svarbios tampa investicijos, didinančios energijos, pagamintos iš AEI, dalį elektros gamyboje bei visame energijos vartojimo balanse. Siekiant užtikrinti AEI plėtrą, diegiant išmaniuosius sprendimus, siekiama, kad Lietuvoje iki 2030 m. AEI dalis visame galutinės energijos vartojimo balanse sudarytų 50 proc.

Energijos efektyvumo fondo (ENEF) strateginiai tikslai:

• prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų (spartinti su AEI susijusių technologijų diegimą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, skatinti tvaraus energetinio nepritekliaus Lietuvoje sumažinimą, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui, skatinti aplinkos kokybės gerinimo ir gamtos išteklių naudojimo darną) energijos vartojimo efektyvumo srityje;
• skatinti AEI plėtrą įvairioms tikslinėms grupėms (viešajam, privačiajam sektoriams, nepriteklių patiriantiems asmenims, energetikos bendrijoms), užtikrinant jų energetinį savarankiškumą.

Su ENEF Finansinių priemonių įgyvendinimu susiję tikslai:

• Centrinės valdžios pastatų modernizavimo finansinės priemonės (2014-2020 m.) tikslas –skatinti energijos vartojimo efektyvumą, investuojant į viešąją infrastruktūrą.
• Centrinės valdžios pastatų modernizavimo finansinės priemonės (2021-2027 m.) tikslas – atnaujinti valstybei arba viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė, nuosavybės teise priklausančius ar perduotus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui šildomus ir (arba) vėsinamus arba planuojamus šildyti ir (arba) vėsinti viešuosius pastatus (toliau – viešieji pastatai), siekiant padidinti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą – pasiekti mažiausiai B energinio naudingumo klasę ir pagerinti pastatų bei jų inžinerinių sistemų fizines ir energetines savybes, vadovaujantis Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa. Nuo Europos parlamento ir tarybos 2023 m. rugsėjo 13 d. Direktyvos (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 perkėlimo į nacionalinę teisę datos bus finansuojami nauji viešųjų pastatų atnaujinimo projektai, kuriais siekiama A++ energinio naudingumo klasė (priemonę planuojama pradėti įgyvendinti  2024 m. IV ketv.).
• Finansinės priemonės “Paskolos energetikos bendrijoms“ tikslas – skatinti AIEB ir PEB, kurios siekia mažinti energetinį nepriteklių, investuoti į elektros energijos iš AEI gamybos įrenginius.
• Finansinės priemonės AEI juridiniams asmenims tikslas – investicijų į elektros energijos iš AEI gamybos įrenginius skatinimas.
• Finansinės priemonės „Paskolos CŠVT sektoriui finansuoti“ tikslas – didinti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą bei AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai CŠVT sektoriuje (priemonę planuojama pradėti įgyvendinti  2024 m. IV ketv.).

ENEF priemonės ir joms skirtos lėšos

Finansinės priemonės, finansuojamos 2014-2020 m. Veiksmų programos lėšomis

• Centrinės valdžios pastatų modernizavimas – 21,7 mln. EUR Europos regioninės plėtros fondo lėšų
• Gatvių apšvietimo modernizavimas – 2 mln. EUR Europos regioninės plėtros fondo lėšų

Finansinės priemonės, finansuojamos 2021-2027 m. Investicijų programos lėšomis

• Centrinės valdžios pastatų modernizavimas – 18,6 mln. Eur Europos reginionės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų
• Paskolos CŠVT sektoriui finansuoti – 102 mln. Eur Europos reginionės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų

Finansinės priemonės, finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis

• Paskolos energetikos bendrijoms – 206,6 mln. EUR
• AEI paskolos juridiniams asmenims – 22,5 mln. EUR

Finansinės priemonės, finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšomis

• AEI paskolos juridiniams asmenims – 549 mln. EUR