Reguliavimas, susijęs su žaliaisiais finansais

(angl. United Nations Sustainable Development Goals, UN SDGs)

2015 m. priimti Jungtinių Tautų, kaip visuotinis raginimas imtis veiksmų dėl klimato kaitos, planetos, siekiant panaikinti skurdą bei užtikrinti taiką ir gerovę iki 2030 m. Integruoti ir tarpusavyje susiję 17 tikslų apima visas tris ESG dalis: balansą tarp ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo.

Plačiau

Paryžiaus susitarimas (angl. Paris agreement) priimtas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją 2015 m., o 2016 m. ratifikuotas ir visų Europos Sąjungos valstybių. Paryžiaus susitarimu siekiama stiprinti kovą su klimato kaita, užtikrinant, kad finansavimo srautai atitiktų mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi trajektoriją (vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C, palyginti su iki pramoniniu laikotarpiu ir dėti pastangas, kad ji neviršytų 1,5°C) ir kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Europos Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus.

Plačiau

Europos Žaliasis kursas (angl. European Green Deal) - tai 2019 m. pristatytas ir Europos Komisijos patvirtintas iniciatyvų rinkinys, nauja ES augimo strategija, kuria siekiama, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų neutrali klimatui. Europos žaliasis kursas apima energetiką, transporto sektorių, žemės ūkį, statybų ir pramonės sektorius.

Plačiau:

• commission.europa.eu
• consilium.europa.eu

Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (Direktyva Nr. 2014/95/ES, angl. Non-Financial Reporting Directive, NFRD) priimta 2014 m. įpareigojo dideles viešojo intereso įmones ir jų grupes atskleisti informaciją susijusią su tvarumu nefinansinėse ataskaitose, kitaip dar vadinamose tvarumo ataskaitomis. NFRD suteikia informaciją potencialiems investuotojams, vartotojams ir įvairioms suinteresuotosioms šalims reikalingą nuspręsti, ar tai verslas, su kuriuo dera jų vertybės.

Tikslas: skatinti įmonių skaidrumą ir atskaitomybę, įpareigojant reguliariai teikti tvarumo ataskaitas ir nurodyti konkrečias tvarumo politikų kryptis, bei skatinti įmones prisiimti tvaresnius, socialiai atsakingus verslo modelius.

Kam skirtas reguliavimas?
Direktyva taikoma didelėms viešojo intereso įmonėms: biržinės bendrovės, bankai, draudimo bendrovės ir kitos bendrovės, kurios nurodomos kaip viešojo intereso subjektai ir kuriose vidutinis metinis darbuotojų skaičius per metus viršija 500.

NFRD reikalavimai perkelti į LR įmonių atskaitomybės įstatymą ir LR Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymą.

Papildantys teisės aktai, gairės
Remiantis tuo, kad NFRD nenustatė standartizuoto, vieningo informacijos atskleidimo būdo, 2017 m. Europos Komisija paskelbė Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires/metodiką, siekiant padėti bendrovėms atskleisti svarbią, nuoseklią ir lengviau palyginamą informaciją bei padėti bendrovėms pagal direktyvos reikalavimus parengti aktualias, naudingas ir glaustas nefinansines ataskaitas, o 2019 m. vėliau šias gaires papildė su klimato kaita susijusiais klausimais.

NFRD 2022 m. papildė priimta Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), kuri išplėtė įmonių, teikiančių tvarumo ataskaitas skaičių ir nustatė standartizuotą, palyginamą ataskaitų teikimą.

Su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje reglamentas (Reglamentas Nr. 2019/2088, angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR) priimtas 2019 m. įpareigojo finansų rinkos dalyvius ir finansų patarėjus atskleisti informaciją, susijusią su tvarumu, finansų rinkos dalyvio ir finansinių produktų lygmenimis ikisutartinės informacijos dokumentuose, interneto svetainėje ir periodinėse ataskaitose.

Tikslas: įvestas tvarių investicijų apibrėžimas (2 straipsnio 17 dalis), nustatyti bendri informacijos apie tvarumo riziką ir neigiamą poveikį tvarumui atskleidimo standartai, o finansiniams produktams, turintiems su tvarumu susijusių tikslų, papildomi reikalavimai atskleisti pagal techninius reguliavimo standartus informaciją, kuri leistų palyginti skirtingus produktus tarpusavyje, o investuotojams – priimti informuotą sprendimą, atsižvelgiant į jų tvarumo prioritetus.

Kam skirtas reguliavimas?
Reglamentas taikomas tiesiogiai visiems finansų rinkos dalyviams, finansų patarėjams ir finansiniams produktams, nurodytiems 2 straipsnyje:

Ką atskleisti?
Informacija atskleidžiama remiantis dvigubo reikšmingumo (angl. double materiality) principu:

Finansų rinkos dalyvio lygmeniu informacija atskleidžiama interneto svetainėje:

Kiekvieno finansinio produkto lygmeniu tiek dokumentuose pateikiamuose prieš sudarant sutartį, tiek interneto svetainėje ir periodinėse ataskaitose atskleidžiama informacija:

Svarbu pažymėti, kad ir kitur pateikiama informacija (rinkodaros pranešimuose) apie finansų rinkos dalyvį ar finansinį produktą, neturi prieštarauti informacijai atskleistai pagal SFDR.

Papildantys teisės aktai, gairės
SFDR papildantys techniniai reguliavimo standartai priimti 2022 m. (pradėti taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d.) ir papildyti 2023 m. (taikomi nuo 2023 m. vasario 20 d.), kurie nustatė pagal SFDR reikalaujamos informacijos atskleidimo reikalavimus interneto svetainėje, ikisutartinės informacijos dokumentuose ir periodinėse ataskaitose.

2023 m. gruodžio mėn. vyko SFDR peržiūra ir jį papildančių techninių reguliavimo standartų peržiūra.

Tiek Europos Komisija, tiek ir trys Europos priežiūros institucijos (ESMA, EIOPA, EBA) yra pateikusios nemažai atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus dėl reguliavimo, išaiškinimų, gairių ir kt. Svarbesni iš jų:

• Konsoliduoti klausimai – atsakymai dėl SFDR taikymo;
• ESMA priežiūrai skirtas dokumentas (angl. supervisory briefing), dėl tvarumo rizikų integravimo ir informacijos apie produktus, turinčius su tvarumu susijusių tikslų, atskleidimo;
• Tvarių finansų reguliavimo taikymo laiko juosta, apimanti SFDR, CSRD ir ES Taksonomijos reglamentą.
• ESMA pastabos dėl tvarių investicijų ir aplinką tausojančios veiklos sampratų, „nedaryti reikšmingos žalos“ principo ir įvertinimų (angl. estimates) sampratos.

Europos Sąjungos Taksonomijos reglamentas (Reglamentas Nr. 2020/852, angl. EU Taxonomy Regulation) priimtas 2020 m., kuriuo sukurta ES klasifikavimo sistema, leidžianti vertinti aplinkos atžvilgiu tvarias veiklas, padidinti investicijas ir projektus į veiklas, kurios padėtų pasiekti Europos Žaliojo kurso tikslus. Taksonomija taip pat įpareigojo įmones nefinansinėse ataskaitose pateikti informaciją apie tai, kokiu mastu jų vykdoma veikla susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariomis veiklomis ir finansų rinkos dalyvius atskleisti informaciją apie jų produktų tikslų suderinimą su Taksonomija.

Tikslas: sukurti vieningą vertinimo sistemą, kuri padėtų investuotojams ir įmonėms nustatyti aplinką tausojančias ekonomines veiklas, investicijas ir ta informacija remiantis, priimti investicinius sprendimus. Įvestas vienas bendras aplinkos atžvilgiu tvarių ekonominių veiklų apibrėžimas: tokia veikla, kuri svariai prisideda prie bent vieno iš 6 aplinkos ir klimato tikslų, nedaro reikšmingos žalos nei vienam iš šių tikslų ir atitinka nustatytas minimalias apsaugos priemones.

Kam skirtas reguliavimas?
Taikymas numatytas Taksonomijos 1 straipsnio 2 dalyje ir apima finansų rinkos dalyvius, teikiančius finansinius produktus (atskleidžiama informacija pagal 5-7 straipsnius), kai kurias įmones (atskleidžiama informacija pagal 8 straipsnį).

Šiuo reglamentu nustatytas aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžimas ir įvertinimo kriterijai (3 straipsnis), tame tarpe ir principas nedaryti reikšmingos žalos (17 straipsnis).

Taksonomijos reglamentas nustatė šešis aplinkos tikslus:

• Klimato kaitos švelninimas
• Prisitaikymas prie klimato kaitos
• Tausus vandens ir jūros išteklių naudojimas ir apsauga
• Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
• Taršos prevencija ir kontrolė
• Bioįvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Aplinkos atžvilgiu tvarių veiklų pagal Taksonomiją įvertinimo žingsniai:

Kartu su papildančiais reglamentais, kurie nustatė techninės analizės kriterijus (TSC), Taksonomija šiuo metu apima 9 sektorius (pastatai, gamyba, energija, informacinės ir komunikacinės technologijos, miškininkystė, paslaugos, transportas, vandens tiekimas ir surinkimas, nelaimių rizikos valdymas). Plačiau informaciniame dokumente.

Papildantys teisės aktai, gairės

• Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos (pirmų 2) aplinkos tikslų atžvilgiu 2021 m. priimtas klimato deleguotasis aktas (pradėtas taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d.), jį papildantis deleguotasis aktas 2022 m. (taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.) ir iš dalies keičiantis deleguotasis aktas 2023 m. (taikymas nuo 2024 m. sausio 1 d.)
• Kitų 4 aplinkos tikslų atžvilgiu (tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), 2023 m. priimtas aplinkos deleguotasis aktas (taikymas nuo 2024 m. sausio 1d.).
• Atskleidimo reikalavimų įgyvendinimui (pagal Taksonomijos 8 straipsnį) 2021 m. priimtas atskleidimo deleguotasis aktas (taikymo terminai skirtingi, pradedant 2022 m. sausio 1 d.). Paskelbtas ne vienas aiškinamasis Europos Komisijos dukumentas dėl šio reglamento taikymo, juos visus galite rasti čia. Naujausias 2023 m. gruodį paskelbtas Europos Komisijos pranešimas čia.
• Schema, kaip Taksonomija susijusi su įmonių ir finansų rinkos dalyvių reguliavimu (CSRD ir SFDR).
• Europos Komisijos išaiškinimas dėl Taksonomijos taikymo ir sąsajų su SFDR.
• Taksonomijos naršyklė, kurioje pateikiamas Taksonomijos taikymo gidas su praktiniais pavyzdžiais.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (EGADP) reglamentas (taikomos finansinės taisyklės) (Reglamentas Nr. 2021/241, angl. Recovery and Resilience facility, RRF) patvirtintas 2021 m., nustato EGADP tikslus, finansavimo apimtis, turinį, formą ir teikimo taisykles.

EGADP taikymo sritis – tai europinės svarbos politikos sritys, suskirstytos į šešis ramsčius:

1. žalioji pertvarka;
2. skaitmeninė transformacija;
3. pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ir gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis MVĮ;
4. socialinė ir teritorinė sanglauda;
5. sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir
6. naujai kartai, vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės, kaip antai švietimas ir įgūdžiai.

Tikslas: reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai bei 2019-2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui.

Kam skirtas reguliavimas?
Reglamentas taikomas reformoms ir investicijoms, finansuojamoms EGADP lėšomis. Kiekviena ES šalis narė rengia atskirą EGADP planą, įtraukdama reforminius veiksmus, investicijas bei konkrečius rezultato rodiklius, jų tarpines ir galutines reikšmes (milestones and targets). Šis reglamentas taikomas visiems EGADP lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinantiems subjektams, nepriklausomai nuo jų dydžio, valdymo formos ar kitų požymių.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Ši priemonė yra bendro Europos Sąjungos „Next Generation EU“ paketo ekonomikos augimui ir pasirengimo ateities iššūkiams dalis. Jame taip pat yra tokios finansavimo priemonės, kaip REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas ir Kaimo plėtrai skirtas fondas.

EGADP reglamentas ir principas „Nedaroma reikšminga žala“ (angl. Do no significant harm, DNSH)
Reikalavimas visoms EGADP lėšomis finansuojamoms veikloms taikyti DNSH principą numatytas šiuose EGADP reglamento punktuose:
Preambulės 23 p.; 25 p.; 39 p.; 2 str. (6); 5 str. (Horizontalieji principai) 2 p.; 18 str. 4 p.; 19 str. 4d.; V priedo 2.4 ir 2.5 p.

Ekonominė veikla laikytina darančia reikšmingą žalą (Taksonomijos 17 straipsnis):

• klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
• prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai arba žmonėms, gamtai ar turtui;
• tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala: i) vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, gerai būklei arba geram ekologiniam potencialui arba ii) gerai jūrų vandenų aplinkos būklei;
• žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai: i) dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, pavyzdžiui, neatsinaujinantieji energijos ištekliai, žaliavos, vanduo ir žemė, viename ar daugiau produktų gyvavimo ciklo etapų, be kita ko, kiek tai susiję su produktų patvarumu, galimybe juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti ar perdirbti; ii) kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingų atliekų deginimą, arba iii) ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai;
• taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos, palyginti su padėtimi prieš pradedant tą veiklą, labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis, arba
• biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra: i) labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba ii) žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

Pažymėtina, kad EGADP lėšomis gali būti remiama ir į EGADP planą (kurį rengia kiekviena šalis narė) įtraukta tik tokia reforma, investicija ar veikla, kurią įgyvendinant laikomasi DNSH principo taip, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

Norint įvertinti, ar ir kaip veikla atitinka DNSH principą, vadovaujamasi Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninėmis gairėmis (žr. skiltį „Papildantys teisės aktai ir kt. dokumentai“).

EGADP lėšomis finansuojamo plano Lietuvoje įgyvendinimas

• EGADP lėšomis finansuojamas planas „Naujos kartos Lietuva“ buvo priimtas 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo.
  Detalus įsipareigojimų priedas.
• Naujos kartos Lietuva plano keitimas buvo priimtas 2023 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 28 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo. Pakeistas detalus įsipareigojimų priedas.
• Kartu su Naujos kartos Lietuva planu (kaip priedai), vadovaujantis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninėmis gairėmis, parengti ir patvirtinti principo „Nedaroma reikšminga žala“ vertinimai kiekvieno Naujos kartos Lietuva plano komponento ir jame numatytų veiksmų grupių lygiu. Visi Naujos kartos Lietuva plano patvirtinti komponentų DNSH vertinimai ir kita aktuali informacija apie NKL planą.

Papildantys teisės aktai, gairės

• Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninės gairės, skirtos padėti nacionalinėms institucijoms parengti EGADP planus pagal EGADP reglamentą. Jose nustatomos principo „Nedaroma reikšminga žala“ sąlygos, pagrindiniai atitikties DNSH vertinimo principai, vertinimo etapai (I ir II), kontroliniai klausimai ir galimi pagrindimai (kaip konkrečios veiklos atitinka DNSH principą) bei skirtingų veiklų DNSH principo vertinimo pavyzdžiai.

• Įgyvendinant visus EGADP lėšomis finansuojamus Naujos kartos Lietuva plano projektus, nepriklausomai nuo finansavimo formos (subsidijos/finansinės priemonės), vadovaujamasi taisyklėmis:
  • 2021–2027 ES fondų investicijų programos ir EGDP plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis;
  • Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis;
  • Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis;
  • Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašu.

Bendrųjų nuostatų reglamentas (Europos Sąjungos fondams taikomos finansinės taisyklės) (Reglamentas Nr. 2021/1060), patvirtintas 2021 m., nustato bendras Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo (SF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) nuostatas ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisykles.

Tikslas: Bendrųjų nuostatų reglamento taikymo sritis – remti politikos tikslus.

Kam skirtas reguliavimas?
Bendrųjų nuostatų reglamentas taikomas remti šiuos ERPF, ESF+, SF ir EJRŽAF politikos tikslus:

1. konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis;
2. žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste;
3. geriau sujungta Europa, skatinant judumą;
4. socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
5. piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą.

TPF remia konkretų tikslą – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl pertvarkos, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką remiantis Paryžiaus susitarimu, kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimus.

Lietuvos atveju šio fondo lėšos yra dedikuotos atskiram 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos prioritetui.

Bendrųjų nuostatų reglemento taikymas investicijoms Lietuvoje
2021-2027 m. ES fondų investicijų programa pradeda naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas – beveik 8 mlrd. Eurų, kuriuos sudaro Europos regioninės plėtros, Europos socialinio fondo +, Sanglaudos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšos, skirtos ilgalaikės ekonominės ir socialinės gerovės bei Lietuvos ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021-2027 m. ES fondų programą nukreiptos į šias pagrindines sritis:

• inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą;
• švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
• žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
• sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
• pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
• tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Bendrųjų nuostatų reglamentas ir principas „Nedaroma reikšminga žala“ (angl. Do no significant harm, DNSH)
Reikalavimas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamoms veikloms taikyti DNSH principą numatytas šiuose Bendrųjų nuostatų reglamento punktuose:
Preambulės 10 p. (įsipareigojimas padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti, taip pat nustatytas reikalavimas laikytis Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (7) 17 straipsnį.); 6 str. (Klimato srities tikslai ir prisitaikymo prie klimato kaitos mechanizmas), 9 str. (horizontalieji principai).

Ekonominė veikla laikytina darančia reikšmingą žalą (Taksonomijos 17 straipsnis):

• klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
• prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai arba žmonėms, gamtai ar turtui;
• tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala: i) vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, gerai būklei arba geram ekologiniam potencialui arba ii) gerai jūrų vandenų aplinkos būklei;
• žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai: i) dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, pavyzdžiui, neatsinaujinantieji energijos ištekliai, žaliavos, vanduo ir žemė, viename ar daugiau produktų gyvavimo ciklo etapų, be kita ko, kiek tai susiję su produktų patvarumu, galimybe juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti ar perdirbti; ii) kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingų atliekų deginimą, arba iii) ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai;
• taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos, palyginti su padėtimi prieš pradedant tą veiklą, labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis, arba
• biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra: i) labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba ii) žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

Norint įvertinti, ar ir kaip veikla atitinka DNSH principą, vadovaujamasi Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninėmis gairėmis (žr. skiltį „Papildantys teisės aktai, gairės“).

Daugiau apie 2021-2027 m. ES fondų investicijų programą

Papildantys teisės aktai, gairės

• Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninės gairės, skirtos padėti nacionalinėms institucijoms parengti EGADP planus pagal EGADP reglamentą. Jose nustatomos principo „Nedaroma reikšminga žala“ sąlygos, pagrindiniai atitikties DNSH vertinimo principai, vertinimo etapai (I ir II), kontroliniai klausimai ir galimi pagrindimai (kaip konkrečios veiklos atitinka DNSH principą) bei skirtingų veiklų DNSH principo vertinimo pavyzdžiai.

• Įgyvendinant visus 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos lėšomis finansuojamus projektus, nepriklausomai nuo finansavimo formos (subsidijos/finansinės priemonės), vadovaujamasi taisyklėmis:
  • 2021–2027 ES fondų investicijų programos ir EGDP plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis;
  • Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis;
  • Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis;
  • Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašu.

Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (2022 m. gruodžio 14 d. direktyva Nr. 2022/2464), angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) priimta 2022 m. įpareigoja įmones skelbti tvarumo ataskaitas apie poveikį aplinkos, socialinėje ir valdysenos srityse. Lyginant su Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (NFRD), CSRD apima daugiau įmonių ir išplečia tvarumo ataskaitų standartus. Pažymėtina, kad CSRD numato reikalavimą tvarumo duomenis patvirtinti trečiosioms šalims (limited assurance audit) ir nustato ataskaitų teikimo standartus (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS), kad skirtingų įmonių teikiama informacija būtų lengvai palyginama. Taip pat svarbu tai, kad įmonės privalo atskleisti informaciją remiantis dvigubo reikšmingumo principu (angl. double materiality) įvertindamos aplinkos ir socialinių veiksnių rizikas kylančias įmonei ir iš kitos pusės – vykdomos veiklos poveikį aplinkos ir socialiniams veiksniams.

Tikslas: kaip ir NFRD yra dvejopas. Viena vertus, įmonės privalės reguliariai teikti ataskaitas suinteresuotosios šalims (investuotojams, finansų rinkos dalyviams, vartotojams ir kt.), kurie galės įvertinti įmonių nefinansinius rezultatus. Kita vertus, direktyva skatins šias įmones taikyti geresnes aplinkos ir socialinės valdysenos praktikas.

Kam skirtas reguliavimas?
Direktyva išplečia reikalavimus ir tvarumo ataskaitas turės teikti daugiau įmonių nei pagal NFRD – visos didelės ir visos listinguojamos bendrovės (išskyrus listinguojamas labai mažas įmones).

2025 m. ataskaitas už 2024 m. pagal ESRS standartus turės teikti visos ES įmonės, kurios tvarumo ataskaitas dabar teikia pagal NFRD.

2026 m. ataskaitas už 2025 m. pradės teikti visos ES didelės įmonės, atitinkančios mažiausiai du iš trijų kriterijų:

• bendrovės balanse nurodyto turto vertė > 25 mln. Eur;
• pardavimo grynosios pajamos per metus > 50 mln. Eur;
• vidutinis metinis darbuotojų skaičius per metus > 250 darbuotojų;

2027 m. ataskaitas už 2026 m. pradės teikti visos biržoje listinguojamos mažos ir vidutinės įmonės (išskyrus labai mažas įmones), mažos ir nesudėtingos kredito įstaigos bei priklausomos draudimo kompanijos.
2029 m. ataskaitas už 2028 m. pradės teikti trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur ir kurios turi bent vieną didelę ar ES listinguotą dukterinę įmonę arba filialą, kuris gauna mažiausiai 40 mln. Eur pajamų.

Svarbu pažymėti, kad CSRD nustato reikalavimą ataskaitas teikti vienu elektroniniu formatu – XBRL, todėl 2024 m. ESRS standartus rengianti Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (angl. European Financial Reporting Advisory Group, EFRAG) turi pradėti skaitmeninės ESRS XBRL taksonomijos pasiūlymo konsultaciją (angl. draft digital ESRS XBRL Taxonomy).

Ką įmonės privalės atskleisti?
Atsižvelgiant į dvigubo reikšmingumo principą, atskleisti rizikas ir galimybes, naudojantis CSRD papildančiais 12 ESRS standartų, kurie apima visas 3 tvarumo sritis:

ESRS 1 nustato bendrus principus, kurie taikomi teikiant ataskaitas.

ESRS 2 yra privalomas visoms įmonėms, patenkančioms į CSRD taikymo sritį, pagal jį nurodoma esminė informacija, kuri turi būti atskleista, neatsižvelgiant į tvarumo sritį.

Visi kiti standartai ir atskleidimas ataskaitose priklausys nuo to, kaip įmonė įvertins jų reikšmingumą savo veiklai. Tai reiškia, kad įmonės į ataskaitas turės įtraukti tik pagal jos verslo modelį ir vykdomą veiklą svarbią (reikšmingą) informaciją ir galės neteikti tos, kuri įvertinta kaip nereikšminga.

Visgi pažymėtina, kad atskleidimo reikalavimai nėra savanoriški. Informacija privalės būti atskleista, jeigu po reikšmingumo vertinimo proceso, kuris turės būti patvirtintas išorės pagal Apskaitos direktyvos nuostatas, bus nustatyta, kad tam tikra tema įmonei vertinama kaip „reikšminga“. Standartuose reikalaujama, kad įmonės atliktų išsamų reikšmingumo vertinimą tam, kad užtikrintų, jog visa tvarumo informacija, būtina užtikrinti atitiktį Apskaitos direktyvos nuostatoms, būtų atskleista.

Jei įmonė padarys išvadą, kad klimato kaita nėra reikšminga įmonės veiklai ir neteikia ataskaitų pagal tą standartą, ji turi pateikti išsamų savo reikšmingumo vertinimo išvadų paaiškinimą. Šis reikalavimas atspindi tai, kad klimato kaita daro plataus masto sisteminį poveikį visai ekonomikai.

Biržoje listinguojamoms mažoms ir vidutinėms (MVĮ) įmonėms ir MVĮ, kurios norės savanoriškai teikti tvarumo ataskaitas, yra paskelbti ESRS projektai (juos galima testuoti ir teikti pastabas), atitinkamai LSME ir VSME.

Papildantys teisės aktai, gairės

• 2023 m. paskelbti ESRS standartai, taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d.
• Komisijos deleguotąja direktyva pakeisti labai mažų, mažų, vidutinių ir didelių įmonių dydžių kriterijai.
• ESRS standartus rengia Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG), todėl daug naudingos informacijos galima rasti EFRAG interneto puslapyje.
• EFRAG 2024 m. sausio mėn. paskelbtas pirmųjų atsakymų dėl ESRS taikymo rinkinys, o 2024 m. kovo mėn. ir antras atsakymų rinkinys. Jeigu nerandate atsakymo tarp jau atsakytų klausimų, naujus klausimus galima užduoti EFRAG interneto svetainėje.
• EFRAG parengtas dvigubo reikšmingumo vertinimo gairių pasiūlymas.

Žaliųjų obligacijų standartas (reglamentas Nr. 2023/2631, angl. EU green bond standard, EUGBS) buvo priimtas 2023 m. spalio mėn. ir pradedamas taikyti tiesiogiai Europos sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, nuo 2024 m. gruodžio 21 d. Šiuo standartu gali pradėti naudotis įmonės ir viešieji subjektai, norintys kapitalo rinkose pritraukti lėšų žaliosioms investicijoms finansuoti. Standartas naudoja ES Taksonomijoje pateiktos žaliosios ekonominės veiklos – aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų - apibrėžimus ir yra skirtas obligacijų rinkai reguliuoti bei skaidrumui užtikrinti.

Tikslas: padidinti investuotojų pasitikėjimą žaliosiomis obligacijomis, skatinti žaliųjų obligacijų rinkos plėtrą užtikrinant skaidrumą ir prisidėti prie tvarios Europos Sąjungos (ES) ekonomikos kūrimo.

Kam skirtas reguliavimas?
ES žaliųjų obligacijų standartu gali naudotis visos įmonės ir viešieji subjektai, norintys išleistas obligacijas vadinti „žaliosiomis“ ir žymėti nuorodomis „Europos žalioji obligacija“ arba „ EuGB“, atitinkantys nustatytus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus.

Kartu su šiuo Reglamentu atsiranda ir ES žaliųjų obligacijų vertintojai, jų registravimo bei priežiūros sistema.

Jis taip pat nustato savanoriškus informacijos atskleidimo reikalavimus ES platinamoms obligacijoms, kurios pristatomos kaip tvarios aplinkos atžvilgiu (angl. environmentally sustainable bonds) arba susietos su tvarumu (angl. sustainability-linked bonds) . Europos Komisija iki metų pabaigos turi paskelbti gaires, kuriose bus nustatyti šio tipo obligacijų informacijos atskleidimo šablonai.

Svarbu pažymėti, kad lėšos, gautos išleidus Europos žaliąsias obligacijas, turės būti naudojamos veiklai, atitinkančiai ES Taksonomijos (reglamento Nr. 2020/852) kriterijus. Tai reiškia, kad emitentas turės užtikrinti 3 pagrindinių ES Taksonomijos kriterijų laikymąsi tam, kad veikla galėtų būti laikoma tvari aplinkos atžvilgiu:

1. prisidėti prie vieno ar daugiau iš šešių aplinkos tikslų nurodytų ES Taksonomijoje;
2. nedaryti reikšmingos žalos nei vienam iš likusių aplinkos tikslų;
3. užtikrinti būtiniausių apsaugos priemonių laikymąsi: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų.

Tiems sektoriams, kuriems dar netaikoma ES Taksonomija ir kai kurioms kitoms reglamente numatytoms veikloms bus galima iki 15 proc. lėšų nukreipti į ES Taksonomijos neatitinkančias veiklas (5 str.).

Išleidus EUGBS atitinkančias obligacijas, emitentas privalės pateikti išsamią informaciją apie naudojimo paskirtį, projektų atrankos procesą, poveikį aplinkai ir tikrinimo bei ataskaitų teikimo mechanizmus. Taip pat pažymėtina, kad kasmet privalės teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą ir poveikį.

Remiantis EUGBS reglamentu, gautos lėšos galės būti naudojamos (pagal 4 str.):

1. ilgalaikiam nefinansiniam turtui;
2. kapitalo išlaidoms;
3. veiklos išlaidoms, kurios patirtos ne vėliau kaip prieš 3 metus iki Europos žaliųjų obligacijų išleidimo;
4. finansiniam turtui (akcijos, obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai), kuris buvo sukurtas ne vėliau kaip per 5 metus po Europos žaliųjų obligacijų išleidimo;
5. namų ūkių turtui ir išlaidoms.

Norint leisti obligacijas atitinkančias EUGBS, reikės rengti prospektą, reglamente pateiktą specialią formą, kuri turės būti patvirtinta išorės vertintojo, pajamų paskirstymo ataskaitas, obligacijų poveikio aplinkai ataskaitą ir kt.

Emitentai, besinaudojantys EUGBS ne tik užtikrins aukštesnius skaidrumo standartus ir taip stiprins savo įvaizdį bei reputaciją, tačiau ir turės prieigą prie platesnio investuotojų rato.

Papildantys teisės aktai, gairės

• Daugiau informacijos ir patį reglamentą rasite Europos Komisijos interneto svetainėje.
• Žaliųjų obligacijų principus yra paskelbusi Tarptautinė kapitalo rinkų asociacija (ICMA).
• Lietuvos bankas yra pateikęs atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie žaliąsias obligacijas.

Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentas (angl. Capital Requirements Directive IV and Capital Requirements Regulation, CRD IV, CRR), vieni iš svarbiausių ES bankų veiklos reguliavimo dokumentų, kurie nuo 2022 m. birželio 28 d. įpareigojo dideles institucijas, išleidusias vertybinius popierius, kuriais leista prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, atskleisti informaciją apie ESG rizikas.

Plačiau:

• eba.europa.eu
• bankingsupervision.europa.eu

Lyginamųjų indeksų reglamentas (angl. Benchmark Regulation, BMR) 2019-2020 m. papildytas reikalavimais lyginamųjų indeksų administratoriams, sudarantiems indeksus pagal prisitaikymo prie klimato kaitos, ES ir Paryžiaus susitarimų tikslus ir informacijos, susijusios su tvarumu, atskleidimo reikalavimus.

Plačiau

Žaliųjų teiginių direktyva (angl. Green Claims Directive) – Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlyta direktyva, skirta sureguliuoti bendrų aplinkosauginių teiginių naudojimą pristatant produktus ir paslaugas. Šia direktyva būtų draudžiama naudoti tokius teiginius, kurie nėra pagrįsti įrodymais ar naudoti kitas klaidinančias praktikas. Pavyzdžiui, kai gaminys pristatomas kaip CO2 neutralus, nors jį gaminant poveikis nėra mažinamas ir gamintojas tiesiog naudoja CO2 kompensavimo mechanizmą. Planuojamas direktyvos įsigaliojimas 2024 m. su pareinamuoju laikotarpiu iki 2027 m.

Plačiau

Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Due Dilligence Directive, CSDDD) Europos Parlamento ir Tarybos siūloma direktyva, kuria siekiama gerinti įmonių valdysenos praktikas, skatinti tvarią ir atsakingą elgseną, ir kuri nustato pareigą identifikuoti, vykdyti prevenciją, užbaigti ar sušvelninti įmonės daromą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ar aplinkai dėl įmonės veiklos, dukterinių įmonių ir visoje vertės grandinėje. CSDDD nustato, kad tam tikros didelės įmonės, turi turėti planą, kaip jų verslo strategija suderinama su Paryžiaus susitarimu, kad pasaulinio temperatūros kilimas neviršytų 1,5°C. Tikimasi, kad direktyva bus priimta 2024 m. ir per 2 metus perkelta į nacionalinius teisės aktus.

Plačiau

ESG (aplinkos, socialinių ir valdysenos) reitingų reguliavimas (angl. ESG ratings proposal) pasiūlytas Europos Komisijos 2023 m. viduryje, siekiant užtikrinti skaidresnę ESG reitingų teikėjų veiklą, geresnį investuotojų ir reitinguojamų bendrovių informuotumą ir geriau veikiančią rinką. 

Šiuo metu yra laukiama Europos Sąjungos (ES) Tarybos ir Parlamento pritarimo. Reglamentas būtų pradėtas taikyti praėjus 18 mėn. nuo jo įsigaliojimo. 

Svarbiausi pasiūlyto reguliavimo elementai/aspektai 

ESG reitingų teikėjai, registruoti ES, turės gauti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA) leidimą (angl. authorisation) ir jų veikla bus prižiūrima. 

Siekiant išvengti interesų konfliktų, numatytas verslo atskyrimas atskiriant ESG reitingavimą nuo kitų reitingo teikėjo vykdomų veiklų, proporcingi ir principais pagrįsti organizaciniai reikalavimai. Suteikiama galimybė nesteigti atskiros įmonės teikti ESG reitingams, tačiau reitingų agentūroje turi būti užtikrintas ESG reitingavimo veiklos atskyrimo principas. 

Nustatyti minimalūs skaidrumo reikalavimai ESG reitingams - reitingavimo metodikos, modelių ir pagrindinių reitingavimo prielaidų, atskleidimas interneto svetainėje. Numatytas dar išsamesnės informacijos atskleidimas apie ESG reitingus jų prenumeratoriams ir reitinguojamoms įmonėms. Taip pat numatyti ir mokesčių skaidrumo reikalavimai bei reikalavimas, kad taikomi mokesčiai už reitingavimo sąlygas būtų sąžiningi, pagrįsti ir nediskriminaciniai. 

ESG reitingų teikėjai turės pasitvirtinti ir viešai skelbti skundų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią bus galima teikti skundus dėl ESG reitingui naudotų duomenų šaltinių, metodikos ar kitų su ESG reitingų nustatymu susijusių sprendimų. 

Atskirai apibrėžta galimybė trečiųjų šalių reitingavimo paslaugų teikėjams veikti Europos Sąjungoje, jei gaunamas patvirtinimas ir jų pripažinimas (iš autorizuotų Europos Sąjungoje ESG reitingų teikėjų arba ESMA bendradarbiaujant kartu su trečiosios šalies kompetentinga institucija). 

Mažesniems reitingavimo rinkos dalyviams 3 metams numatyta paprastesnė, laikina registracijos tvarka su proporcingai mažesniais reikalavimais ir priežiūros mokesčiais. 

Pažymėtina, kad reglamentas nenustato būtinų metodų, kurie turėtų būti naudojami skaičiuojant ESG reitingus.  Reglamentavimu siekiama padidinti ESG reitingų savybių ir metodikos skaidrumą ir užtikrinti didesnį ESG reitingų teikėjų veiklos aiškumą ir interesų konfliktų rizikos prevenciją. 

PLAČIAU Europos Tarybos interneto svetainėje

Plačiau Europos Komisijos interneto svetainėje