AEI paskolos juridiniams asmenims

Pagal šią finansinę priemonę yra remiamos dviejų rūšių veiklos:

1. Saulės ir (ar) vėjo elektrinių įrengimas ant pastatų ar jų konstrukcinių dalių arba statymas ant žemės;
2. Saulės ir (ar) vėjo elektrinių įsigijimas iš parko.

Paskolos gali būti teikiamos juridiniams asmenims, kurie yra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos bei organizacijos:

1. Privatūs juridiniai asmenys:

• SVV įstatymo 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkančios: MVĮ arba didelės įmonės  
• valstybės valdomos bendrovės;
• savivaldybės valdomos bendrovės;
• kiti privatūs juridiniai asmenys.

2. Viešieji juridiniai asmenys:

• valstybės ir savivaldybės įmonės;
• viešosios įstaigos;
• savivaldybės;
• kiti viešieji juridiniai asmenys, atitinkantys pelno nesiekiantiems asmenims nustatytus kriterijus.

Paskola teikiama elektros energiją gaminti savo vartojimo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti:

• gaminančiam vartotojui arba siekiančiam tapti gaminančiu vartotoju;
• gamintojui, kurio leistina generuoti į tinklą galia lygi nuliui arba siekiančiam tapti gamintoju, kurio leistina generuoti į tinklą galia lygi nuliui.

Vystytojai pagal šios priemonės sąlygas nėra finansuojami. Vystytojai gali kreiptis paskolos pagal kitą Invega finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos, skirtos atsinaujinančių išteklių energetikos projektams finansuoti“, nuoroda čia.

Elektrinė turi būti nauja (nenaudota), t. y. parduodama ir (ar) įrengta ir (ar) pastatyta pirmą kartą. Paskolos gavėjas įsipareigoja pirkti (įsigyti) (įrengimo/statymo atveju – įrengti ir (ar) pastatyti) tik naują (nenaudotą) įrangą, t. y. pirmą kartą įsigyjama ir (ar) įrengiama/statoma saulės ir (ar) vėjo Elektrinė (ir jos įranga) arba Elektrinės dalys, įsigyjamos iš Elektrinių parkų, gali būti eksploatuojama ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo VERT leidimo gaminti elektros energiją, o tais statymo (įrengimo) atvejais, kai leidimas gaminti elektros energiją neprivalomas - nuo VERT techninės būklės pažymos išdavimo datos.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti pabaigus įgyvendinti projektą, nurodomi Aprašymo 4 punkte:

• Tuo atveju, kai Paskolos gavėjas Elektrinę stato ar įsirengia, įgyvendinęs Projektą turi pateikti prijungimo prie elektros tinklo sutarčių kopiją, VERT galutinę techninės būklės pažymos gamybai kopiją (kai privaloma), atnaujinto elektros tinklų nuosavybės ribų akto kopiją ir (ar) kitus dokumentus, pagal kuriuos galima identifikuoti, kad Paskolos gavėjas įsirengė Elektrinę ir laikomas gaminančiu vartotoju, statybos užbaigimą įrodančių dokumentų kopijas.
• Tuo atveju, kai Paskolos gavėjas Elektrinę ar jos dalį įsigyja, įgyvendinęs Projektą  turi pateikti iš Pardavėjo įsigyjamos elektrinės prijungimo prie tinklo dokumentų kopijas (nuosavybės ribų aktą) ir VERT leidimo gaminti elektros energiją elektrinėje kopiją, Elektrinės ar jos dalies įsigijimo dokumentų kopijas bei Paskolos gavėjui perduotos elektrinės (ar jos dalies) priėmimo-perdavimo akto, statybos užbaigimą įrodančius dokumentų kopijas.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios yra patirtos ne anksčiau kaip po paraiškos pateikimo INVEGAI dienos.  

Prijungimo įmoka reglamentuojama Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 ir yra lygi rangovo, laimėjusio operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl vartotojo elektros energijos įrenginių prijungimo prie tinklo, atliktų darbų bei operatoriaus ir (ar) rangovo sunaudotų medžiagų ir kitų išlaidų, tiesiogiai susijusių su vartotojo elektros įrenginių prijungimu, faktinei kainai arba faktinėms elektros tinklų įrengimo sąnaudoms ar jų daliai, kai gamintojas ar gaminantis vartotojas, suderinęs su skirstomųjų tinklų ar perdavimo sistemos operatoriumi, įrengia, stato ir (ar) rekonstruoja šiuos elektros tinklus ir organizuoja jų įrengimo, statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbus. Apskaičiuojant elektros energijos įrenginių prijungimo įmoką (preliminarią ir galutinę įmoką apskaičiuoja tinklo operatorius) yra vertinama darbų kaina ir tik naujai įsigytų įrenginių, kurie anksčiau nebuvo naudoti kitų tinklo naudotojų prijungimo metu, faktinė kaina.

Paskolos lėšos negali būti naudojamos:

1. Paskolos gavėjo išlaidoms, kurios nėra susijusios su Paskolos gavėjo Projektu;
2. Išlaidoms, kurios buvo finansuotos (apmokėtos) ar finansuojamos iš ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ir (ar) kitos tarptautinės paramos ar nacionalinių lėšų, jei, visas lėšas kartu sudėjus su Paskolos lėšomis, išlaidos būtų finansuotos daugiau nei 100 procentų išlaidų vertės;
3. Paraiškos Paskolai bei verslo plano parengimo išlaidoms padengti;
4. Žemės įsigijimo ir (ar) nuomos ir su tuo susijusios išlaidos;
5. Projektui, kuris pradėtas įgyvendinti iki Paraiškos pateikimo dienos, t. y. iki Paraiškos pateikimo dienos jau pasirašyta (-os) sutartis (-ys) ir (arba) apmokėta sąskaita dėl turto įsigijimo, prekių tiekimo ir (ar) paslaugų atlikimo, rangos darbų pradėjimo;
6. Atsiskaitymams su Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje registruotais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis;
7. Išlaidoms, kurios nėra Tinkamos finansuoti išlaidos.

Įgyvendinant Projektą, kurį vykdo privatusis juridinis asmuo, turi būti naudojamos ir Privataus finansavimo lėšos - ne mažiau kaip 20 proc. Projekto Tinkamų finansuoti išlaidų, tarp jų ne mažiau kaip 10 proc. Projekto Tinkamų finansuoti išlaidų turi sudaryti nuosavos paties Paskolos gavėjo lėšos. Privačiu finansuotoju gali būti Paskolos gavėjas ir Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje veikiantis fizinis ir (ar) privatusis juridinis asmuo

Privataus finansavimo lėšos, skirtos Projekto finansavimui, negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir šiam finansavimui gauti negali būti suteikta valstybės pagalba.

Įgyvendinant projektą, kurį vykdo viešasis juridinis asmuo, Privataus finansuotojo dalyvavimas nereikalaujamas.  

Paskolos lėšos išmokamos paskolos gavėjui pagal pateiktus mokėjimo prašymus. Kartu su mokėjimo prašymu, mokėjimo prašyme nurodytai sumai, paskolos gavėjas privalo pateikti sąskaitas faktūras ir (ar) kitus pagrindžiančius dokumentus (pvz., sutartis ir pan.). Mokėjimo prašymų teikimo tvarka nustatoma paskolos sutartyje.

Paskolos davėjo sprendimu avansiniai mokėjimai yra galimi pagal išankstinę sąskaitą faktūrą arba sutartį ir gali siekti ne daugiau kaip 30 proc. nuo Tinkamų finansuoti Projekto išlaidų sumos.

Paskolos lėšomis finansuojamas ilgalaikis turtas arba kitas INVEGAI priimtinas lygiavertis ilgalaikis turtas (t. y. ne mažesnės vertės nei Paskolos lėšomis finansuojamas turtas) turi būti įkeistas INVEGOS naudai.

PVM laikomas tinkamomis finansuoti Finansinės priemonės lėšomis tuo atveju, jei Paskolos gavėjas yra viešasis juridinis asmuo,  apibrėžtas Aprašymo 1.1.2 papunktyje ir teisės aktų nustatyta tvarka neturi galimybės įtraukti PVM į PVM atskaitą.

Ūkininkai gali kreiptis paskolos pagal kitą Invega finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos, skirtos atsinaujinančių išteklių energetikos projektams finansuoti“, nuoroda čia.

Atkreipiame dėmesį, kad:

1. Vadovaujantis finansinės priemonės aprašymu, tam pačiam projektui negali būti skirtas finansavimas iš EGADP subsidijos lėšų, t. y. projektas gali būti finansuojamas tik EGADP paskolos arba tik EGADP subsidijos lėšomis.
2. Jei Klientas tam pačiam projektui gavo subsidiją ne iš EGADP lėšų ar gaunamos paskolos schema yra pagal GBER reglamento 41 str., tuomet suteikta subsidija ir apskaičiuotas paskolos BSE (bendrasis subsidijos ekvivalentas), susijusi su tomis pačiomis tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, turi neviršyti straipsnyje nustatyto valstybės pagalbos intensyvumo. Jeigu visa galima valstybės pagalba tam pačiam projektui yra panaudota, INVEGOS paskola negalės būti suteikta.
3. Paskolos lėšos negali būti naudojamos išlaidoms, kurios buvo finansuotos (apmokėtos) ar finansuojamos iš ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ir (ar) kitos tarptautinės paramos ar nacionalinių lėšų, jei, visas lėšas kartu sudėjus su “AEI paskolos juridiniams asmenims” paskolos lėšomis tam pačiam projektui, projekto tinkamos finansuoti išlaidos būtų finansuotos daugiau nei 100 procentų išlaidų vertės.
4. Taip pat svarbu užtikrinti, kad gauta subsidija nebūtų nurodoma kaip nuosavų lėšų dalis projekte, nuosavos lėšos negali būti gautos subsidijos lėšos.

• Kai parama teikiama ne kaip subsidija (dotacijos), ji yra perskaičiuojama į bendrąjį subsidijos ekvivalentą (BSE).

Skaičiuojant paskolos BSE yra įvertinama nauda, kurią gauna paskolos gavėjas dėl lengvatinių paskolos palūkanų. Nauda įvertinama kaip skirtumas tarp paskolai taikomos palūkanų normos ir paskolos gavėjui apskaičiuotos rinkos palūkanų normos (ji nustatoma vadovaujantis  2008 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (2008/C 14/02, OL C 14, 2008 1 19, p. 6) (toliau – Komisijos komunikatas).

BSE skaičiuojama taip:

BSE = P x T x (K% + R % – M %),

P – paskolos suma, Eur;

T – paskolos laikotarpis, išreikštas metais;

K – Europos Komisijos skelbiama bazinė metinė palūkanų norma (žiūrėti palūkanas Lietuvai) http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html

R – paskolos marža pagal Komisijos komunikatą (pvz. 1%; 2,2%; 4%; 6,5%; 10% – priklauso nuo įmonės reitingo ir siūlomo įkeisti turto) ;

M – metinė palūkanų norma, už kuria yra suteikiama paskolos

• Apskaičiavus BSE, įvertinama, ar bendra pagalbos suma neviršys didžiausio galimo pagalbos dydžio, kuris vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014 (Bendrosios išimties reglamentas) 41 str. nuostatomis apskaičiuojamas taip:

D = K x L, kurioje:

D – didžiausias galimas suteikti pagalbos dydis eurais;

K – Tinkamų finansuoti išlaidų suma eurais (be PVM, išskyrus tuos atvejus kai Paskolos gavėjas yra viešasis juridinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka neturi galimybės įtraukti PVM į PVM atskaitą);

L – didžiausias galimas pagalbos intensyvumas

Didžiausias galimas valstybės pagalbos intensyvumas

• BSE turi būti mažesnė arba lygi D. Jeigu BSE yra didesnis negu D, atitinkamai yra keičiamos paskolos sąlygos (suma arba laikotarpis).

BSE ir D Skaičiavimo pavyzdys

Paskolos gavėjas yra vidutinė įmonė. Galimas pagalbos intensyvumas – 55 proc.

Skaičiuojame didžiausią galimą pagalbos dydį D

K – 100 000 Eur  (tinkamų finansuoti išlaidų suma)

L – 55 proc. (didžiausias galimas pagalbos intensyvumas)

D = 100 000 x 55%=55 000 Eur,

D –  55 000 Eur (didžiausias galimas suteikti pagalbos dydis eurais);

Skaičiuojame BSE

BSE = P x T x (K% + R % – M %),

P – 80 000 Eur (paskolos suma pagal priemonės sąlygas);

T – 5 metai (paskolos laikotarpis);

K – 4,11 proc. (pvz. 2024 04 01 dienai Europos Komisijos skelbiama bazinė metinė palūkanų norma taikoma Lietuvai. Europos Komisija palūkanų normas atnaujina kiekvieną mėnesį, balandžio mėn. palūkanos paimtos pavyzdžio skaičiavimui http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html);

M – 3 proc. (metinė palūkanų norma, už kuria yra suteikiama paskola)

R – 4 proc. (paskolos marža.  Pavyzdžio atveju daroma prielaida, kad įmonės reitingas yra BB, užstatas yra žemas, vadovaujantis Komisijos komunikatu paskolos marža, bus 4 proc.)

Pagal formulę apskaičiuotas BSE = 80 000x 5 x (4,11%+4%-3%) =20 440 Eur

Apskaičiuotas BSE diskontuojamas, taikant Europos Komisijos komunikate nustatytą diskonto dydį (K+1%=4,11%+1%), iki pagalbos suteikimo momentu esamos jos vertės (šiuo atveju skaičiuojamas 2024 m. balandžio mėn.).

Diskontuota BSE=13 480 Eur

BSE=13 480 Eur< D =  55 000 Eur

Kadangi BSE <D, vadinasi pavyzdyje nurodytomis sąlygom paskolos gavėjas gali būti 80 000 Eur paskolą su 3 proc. palūkanų norma 5 metams.

Reikšmingas žalos nedarymo principas (RŽNP) yra apibrėžtas Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje šešiems aplinkos tikslams:
1. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą klimato kaitos švelninimui, jei dėl jos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.
2. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabar ir ateityje tikėtinas klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai, žmonėms, gamtai, ar turtui.
3. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala vandens telkinių, įskaitant paviršinį ir požeminį vandenį, gerai būklei, geram ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų aplinkos būklei.
4. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, arba kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai.
5. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis.
6. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

RŽNP taikomas (nebaigtinis sąrašas):
•   Europos taksonomijos reglamentas dėl tvarios ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo (Reglamentas (ES) 2020/852);
•   Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP, angl. RRF), 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad RŽNP principas yra horizontalus visų nacionalinių atkūrimo ir atsparumo planų principas. Todėl visos Naujos kartos Lietuva priemonės turi atitikti RŽNP principą.
•   Europos Komisijos sprendimu RŽNP taiko savo programai „REPowerEU“ - Europos Sąjungos neatidėliotinam planui, kuriuo siekiama nutraukti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir spręsti klimato krizę. RŽNP taikymo pagal „REPowerEU“ programą gaires galima rasti Komisijos rekomendaciniame dokumente.
•   RŽNP taip pat minimas Reglamento (ES) 2021/10604, kuriame pateikiamos 8 Europos fondams skirtos bendros nuostatos. Fondams yra nustatytas tikslas skatinti darnų vystymąsi, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir principą RŽNP. Aštuoni Europos fondai, kuriems tenka trečdalis Europos biudžeto, yra šie:
     o Europos regioninės plėtros fondas;
     o Europos socialinis fondas plius;
     o Sanglaudos fondas;
     o Teisingo perėjimo fondas;
     o Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas;
     o Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas;
     o Vidaus saugumo fondas;
     o Sienų valdymo ir vizų priemonė;
•   Reglamente (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje nustatyta, kad investicija į ekonominę veiklą gali būti laikoma tvaria tik tuo atveju, jei ji prisideda prie socialinio ar aplinkosauginio tikslo ir nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam socialiniam ar aplinkosauginiam tikslui.

Numatoma plėsti RŽNP taikymą.

Paskolos gavėjas įvertina galimą neigiamą planuojamo vykdyti projekto ar veiklos poveikį aplinkai užpildydamas RŽNP anketą (deklaraciją), kurią turi pateikti kartu su paraiška dėl finansavimo gavimo. Atsakymai į anketos (deklaracijos) klausimus turėtų būti kuo išsamesni, prireikus pateikiant gautus leidimus, žemėlapius, nuorodas į galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Vertinant vadovaujamasi šiais principais:
•   RŽNP vertinimu siekiama nustatyti, įvertinti ir, jei įmanoma, sušvelninti bet kokį galimą neigiamą poveikį 6 aplinkosaugos tikslams. Jei reikia, paskolos gavėjas turi aprašyti priemones, skirtas tokiam neigiamam poveikiui sumažinti.
•   Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama į veiklos ir (ar) projekto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą, t. y. per kelis jo kūrimo etapus (pirkimo, gamybos, naudojimo ir gyvavimo pabaigos etapus).
•   Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama ne tik į tiesioginį (veiklos, projekto poveikį įgyvendinimo metu), bet ir į svarbiausią netiesioginį poveikį, kuris atsiranda įgyvendinus projektą, ir kuris yra pagrįstai nuspėjamas.
•   Paskolos gavėjas turi pagrįsti kiekvieną savo atsakymą dėl kiekvieno aplinkosaugos tikslo. Priešingu atveju RŽNP bus neatliktas, o projektas neatitiks finansavimo teikimo reikalavimų. Tas pats bus taikoma ir tuo atveju, jei bus pateikti neišsamūs atsakymai, pavyzdžiui, „NE“, „TAIP“, „netaikoma“, „Poveikio šioje srityje nėra“, „Ne, mūsų projektas neturės neigiamo poveikio“.
     o Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad numatomas poveikis atitinkamam aplinkosaugos tikslui yra nereikšmingas arba jo nėra, vis tiek reikia pateikti trumpą ir tinkamą pagrindimą. Poveikio mažinimo tikslo pavyzdys: „Šį projektą sudaro teorinis tyrimas arba juo ketinama nustatyti mokslinių tyrimų metodą. Jokių kelionių nėra ir nenumatoma, kad išmetamas CO2 kiekis labai padidės. Todėl projektas turės nereikšmingą poveikį klimato kaitos švelninimui.“
     o Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad projektas daro didesnį nei nereikšmingą poveikį vienam ar keliems aplinkosaugos tikslams, reikės atlikti išsamesnę analizę, pvz., atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bioįvairovės vertinimą ir t. t.
•   RŽNP savianalizės metu taip pat turėtų būti įvertinama reikšmingo poveikio aplinkai rizika ir jos mažinimo priemonės.
•   Atliekant RŽNP vertinimą naudinga pasinaudoti šia informacija:
     o kokybine informacija (įrangos gyvavimo ciklas, būsimos klimato rizikos įvertinimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo valdymas statybvietėse, energijos šaltiniai naudojami įrangai ir transporto priemonėms maitinti, ir t. t.);
     o technine informacija (technologijos, infrastruktūros tarnavimo laikas, brėžiniai, schemos ir t. t.);
     o kiekybine informacija (statybinių atliekų tvarkymas, infrastruktūros energijos suvartojimas, su įrangos gamyba susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kt.).

Taip. Paskolos gavėjas įvertina projekto poveikį kiekvienam iš šešių aplinkosaugos tikslų, net jei vienas iš tikslų ir nesusijęs su nagrinėjamu projektu (bet koks poveikis tokiam tikslui taip pat turi būti peržiūrėtas ir ši analizė užfiksuota arba turi būti pateiktas pagrindimas, kodėl projektas neturės jokio poveikio šiam tikslui).

Ne. RŽNP vertinimas susijęs tik su neigiamu projekto poveikiu. Teigiamas projekto poveikis aplinkai gali būti įtrauktas į kitas dokumentų rinkinio dalis, tačiau jis pats savaime nėra svarbus atliekant RŽNP vertinimą, t. y. neužtikrina, kad nėra svarbios rizikos ar didelės žalos. Tai, kad projektas daro teigiamą poveikį vienam iš aplinkosaugos tikslų, neužkerta kelio tam, kad šis projektas gali padaryti reikšmingą žalą kuriam nors kitam aplinkosaugos tikslui.

Taip, jeigu veiklos finansuojamos iš EGADP lėšų.

Išimtys:
• Projekto veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje, išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) 5.2 punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro
• Projekto veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447;
• Projekto veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais.

Įgyvendinant ir pasibaigus projektui. Projektų vadovai arba rangovai padeda vykdyti RŽNP stebėseną, kuriai vadovauja valdžios institucija. Projekto vadovas arba rangovas įgalioja viešąją instituciją apsilankyti vietoje ir pateikia institucijai visus tokiai stebėsenai reikalingus dokumentus ir informaciją. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (nenuspėjamam įvykiui arba naujai informacijai, kuri gali turėti įtakos RŽNP laikymuisi), rangovas arba projekto vadovas turi automatiškai ir nedelsdamas pranešti apie tai valdžios institucijai.

Nesilaikant RŽNP paskolos gavėjas patirs pasekmes, kurios nustatytas paskolos sutartyje, priemonės aprašyme ar nuostatuose, ar kitame teisiniame dokumente.