Sąvokos

Europos Sąjungos fondų administravimo sistema, įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą (ESP), reaguodama į situaciją šalyje ir siekdama lankstumo, spartina investicijų pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą tempą.

Tam tikslui Finansų ministras kovo 23 d. patvirtino Laikinąją tvarką, skirtą supaprastinti projektų administravimą. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.

Visas dokumentas: Įsakymas dėl finansų ministro 2014 . spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.

Kaip pasiteirauti dėl Jums aktualių Laikinosios tvarkos pasikeitimų, skaitykite Lietuvos verslo paramos agentūros puslapyje „Laikinoji tvarka“.

Alternatyvaus finansavimo teikėju arba alternatyviu finansuotoju gali būti:

• Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veikiančios finansų įmonės (išskyrus kredito įstaigas ir jų susijusias įmones), kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro skolinimas juridiniams asmenims ir individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, įskaitant faktoringą ir finansinę nuomą (lizingą);
• Kolektyvinio investavimo subjektai*, kurių veiklos dokumentai numato kolektyvinio investavimo subjekto lėšų investavimą paskolos formomis, ar, jei jų valdymas perduotas valdymo įmonėms, valdymo įmonės.

* Subjektai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

• jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
• jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
• jis buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitikimą įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
• jis piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu.

Socialinio poveikio projektas – tai projektas, pagal kurį įmonės pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo nuostatomis. Verslo subjektas gali veikti tradiciškai, t. y. siekti pelno, tačiau į verslą tiesiogiai integravus socialinę misiją, jis tampa SVV subjektu, vykdančiu socialinio poveikio projektą. Tokių verslų metinės pajamos iš ekonominės veiklos, kuria sprendžiamos socialinės problemos, turėtų sudaryti ne mažiau 30 proc. visų metinių pajamų ir (ar) ne mažiau 30 proc. įdarbintų darbuotojų turėtų būti iš socialiai pažeidžiamų grupių.

Galimi SVV subjekto, vykdančio socialinio poveikio projektą ir veikiančio ne ilgiau kaip penkerius metus veiklos modeliai:

1. Verslo subjektas savo veikloje įdarbina socialiai pažeidžiamus asmenis,
   arba
2. Verslo subjektas, vykdydamas veiklą, sprendžia visuomenės socialines problemas bent vienoje iš šių sričių:
   1. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa;
   2. Kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas;
   3. Ligų prevencija, pacientų teisių gynimas ir tarpusavio pagalbos stiprinimas;
   4. Visuomenės sveikatinimas;
   5. Žmogaus teisių ir lygių galimybių gynimas ir užtikrinimas;
   6. Vaikų ir jaunimo švietimas ir ugdymas bei pensinio amžiaus žmonių neformalus švietimas ir asmenybės ugdymas;
   7. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge nustatytų socialinių paslaugų teikimas;
   8. Neįgaliųjų veiklos sąlygų gerinimas ir galimybių laisvai judėti bei naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis užtikrinimas;
   9. Mokymai ir reintegracija į darbo rinką neįgaliųjų, iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų, priklausomybės ligomis sergančių asmenų, profesinės kvalifikacijos neturinčių asmenų, ilgalaikių bedarbių, pabėgėlių.

MVĮ – tai yra labai maža, maža ir vidutinė įmonė.

1. MVĮ kategorijai priklauso vidutinės įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. Eur ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. Eur;
2. MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 mln. Eur;
3. MVĮ kategorijoje labai maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 mln. Eur.

Didelė įmonė – įmonė, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 1 punkte.

Taip, jeigu viešoji įstaiga reguliariai vykdo ekonominę veiklą ir atitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įstatymo sąlygas.

Paskolos gavėjas laikomas veikiančiu Lietuvos Respublikoje tuo atveju, jei jis kuria darbo vietas Lietuvos Respublikoje ir (arba) nuo savo vykdomos veiklos moka mokesčius arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įmokas į Lietuvos Respublikos biudžetą. Atitikimas šiam reikalavimui vertinamas pagal viešus valstybinių registrų duomenis.