Virtualios realybės žaidimų verslas: įkvėptas dvynių dukrų ir iš Londono grįžusio sūnaus
Lina Janulevičienė prieš gerus metus net negalvojo, kad taps virtualių žaidimų verslo savininke. Kone visą gyvenimą su inžineriniais tinklais dirbusią moterį kardinaliai keisti veiklos kryptį pastūmėjo dešimtmetės dvynės dukros ir tuo metu dar Londone gyvenęs sūnus. Didžiausias atžalų hobis – virtualios realybės žaidimai ir kinas – tapo Linos verslo idėjos pagrindu.
Iš Pagėgių miestelio kilusi Lina Janulevičienė į sostinę atvyko po mokyklos baigimo. Kaip ir dauguma jaunuolių, studijų tikslais. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigusi šildymo, vėdinimo ir dujų tiekimo inžinieriaus specialybę, šia kryptimi Lina suko ir toliau. Ne vienerius metus moteris dirbo inžiniere ir projektuotoja, tačiau vis pamąstydavo ir apie nuosavą veiklą.
Sukaupusi pakankamai patirties ir pagaliau pasiryžusi, 2014 metais L. Janulevičienė įkūrė pastatų inžinerinių tinklų projektavimo įmonę „Linanta“. Nors moteriai sekėsi neblogai, pati Lina atvirauja, kad nuolat jautė, jog tai – dar ne ta veikla, kuria iš tiesų norėtų užsiimti gyvenime.
Pašnekovė prisimena, kad mąstant apie alternatyvas galvoje vis šmėstelėdavo pramogų sritis. Mintį apie virtualios realybės žaidimus Linai visiškai natūraliai pamėtėjo jos vaikai. Dešimtmetės dvynukės itin mėgsta žiūrėti virtualios realybės filmukus. Taigi, prisimena Lina, vis kildavo minčių, kad iš to būtų galima padaryti puikią pramogą. Idėja, kaip sako pati Lina, buvo labai aiški – sukurti kuo stipresnį virtualios realybės efektą.
Vis dėlto, prisimena Lina, ryžto veikti ilgą laiką jai trūko. Nors ragino ir mergaitės, ir vyresnėlis sūnus Antanas, tuo metu dar gyvenęs Londone, žengti žingsnį moteris vis nedrįsdavo.
„Pasiryžti buvo sunku, juk jau turėjau savo verslą visiškai kitoje srityje. Labiausiai padėjo iš Londono sugrįžęs sūnus, su kuriuo kartu pradėjome pasirengimo darbus ir buvo kur kas lengviau“, – kas galiausiai padėjo pralaužti ledus, įvardijo moteris.
Dabar jau besivystant idėjai Lina prisimena, kad ryžtis kišti galvą į visai nepažintą rinką buvo iš tiesų baisoka, ypač dėl konkurencijos joje. Teko daug dirbti ir domėtis, ką galėtų pasiūlyti kažką naujo, kitokio.
„Sunkiausiai, kuriant verslą, yra pasiryžti įgyvendinti būtent savo idėją. Įveikti baimę, kad gali nepasisekti dėl stiprios konkurencijos“, – atviravo pašnekovė.
„Pirmiausiai įnirtingai ieškojome įrangos. Jungtinėse Amerikos valstijose suradome dvi įmones, turinčias virtualių žaidimų įrenginius, kurių labai norėjome ir mes. Susisiekėme su jomis, kad sužinotume jų atsiliepimus. Jie ne tik gerai įvertino norimą įsigyti įrangą, bet ir paskatino, padrąsino mus. Pasiūlė, kokius tiekėjus-partnerius rinktis“, – verslo pradžią prisiminė Lina.
Dar vienas iš nemenkų iššūkių, verslininkės teigimu, – laikas. Naujausios įrangos pristatymas į Lietuvą užruko, taip pat nemažai laiko pareikalavo ir įvairiausių dokumentų tvarkymas. Vis dėlto, kalbant apie iššūkius, pasak Linos, negali nepaminėti finansinio aspekto. Dalį idėjai įgyvendinti reikalingų pinigų šeima turėjo, tačiau norint įsigyti naujausios kartos įrangą reikėjo pradėti galvoti apie išorinio finansavimo galimybes.
„Kurdama savo pirmąjį verslą, projektavimo įmonę, buvau pasinaudojusi „Invegos“ (red. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) parama. Tada apie ją sužinojau internete. Šiandien tą paskolą jau esame visiškai grąžinę. Įgyta patirtis pasitarnavo ir naujo verslo finansavimo paieškos klausimu. Kurdama „Virtualiosios realybės vaizdų“ įmonę, jau žinojau apie „Invegos“ administruojamų priemonių naudą, todėl kreipiausi dėl lengvatinės paskolos pagal priemonę Verslumo skatinimas 2014-2020 . Jos reikėjo naujausios žaidimų įrangos įsigijimui“, – kaip sprendė finansinius klausimus, pasakojo moteris.
Pirmieji verslo idėjos įgyvendinimo darbai prasidėjo 2017-ųjų sausį, o duris „Virtualiosios realybės žaidimai“ atvėrė rugpjūčio viduryje. „Tai – naujausios kartos, pažangiausios technologijos: 2017 metų stimuliatoriai, kėdės, kinas ir visa kita įranga“, – pasakojo moteris.
Pasiryžusieji panirti į virtualią realybę gali įsitaisyti manevringoje hidraulinėje sėdimoje platformoje su specialiaisiais efektais. Lina tikino, kad naujausios kartos virtualūs akiniai „VIALUX“ leidžia ne tik matyti vaizdą 360 laipsnių kampu, bet juose yra įmontuoti ir itin jautrūs galvos judesius fiksuojantys jutikliai. Pagal juos ir keičiamas vaizdas, kurį žiūrėdamas pro akinius mato žmogus.
„Kad kiekvienas galėtų pajusti dar stipresnį virtualios realybės efektą, integruota ir specialaus garso sistema. Siekiant sudaryti ne tik kuo realesnį vaizdą, bet ir pojūtį, pasitelkiama ir daugybė kitų efektų. Priklausomai nuo to, kas matoma akiniuose, pučiamas švelnus oras, kėdė vibruoja, masažuoja nugarą ar kojos liečiamos virvute. Taip pat siūlome ir labai platų spektrą virtualių žaidimų, kuriuos žaisdamas kiekvienas gali pats tapti „herojumi“, – dalį specialiųjų efektų, kuriais pasitelkiant kuriama virtuali realybė, išvardino pašnekovė.
„Virtualiosios realybės vaizdai“ įsikūrė „Akropolyje“ Vilniuje, tačiau Lina tikina, kad vienas iš įmonės tikslų – mobilumas. Šeima jau įsirengė virtualios realybės autobusiuką, kuris netrukus bus pasirengęs keliauti. Taip virtuali realybė galės pasiekti įvairias šventes, renginius ar atvykti į bet kuriame Lietuvos mieste vykstantį gimtadienį.
