Draudimas nuo klimato kaitos sukeltų stichinių nelaimių: kaip Lietuva atrodo Europos kontekste?
Praėjusią savaitę trijų Europos priežiūros institucijų paskelbtoje informacijoje apie finansinius produktus, turinčius tvarumo savybių, ir į ką atkreipti dėmesį juos renkantis, skiriama dėmesio draudimui nuo klimato kaitos sukeltų stichinių nelaimių. Toks draudimas apsaugo nuo finansinių nuostolių, patiriamų dėl stichinių nelaimių. Kadangi stichinių nelaimių pasitaiko vis dažniau, tokio draudimo poreikis auga, todėl svarbu žinoti, nuo kokių stichinių reiškinių galima apsidrausti ir kaip tą padaryti.
Deja, vasarą Europos centrinio banko (ECB) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) atlikta analizė atskleidė, kad Europos Sąjungoje (ES) bendrai draudimas padengia tik maždaug ketvirtadalį visų dėl stichinių nelaimių patiriamų nuostolių. Lietuvoje nuo 1980 m. draudimas kasmet padengė vidutiniškai mažiau nei 5 proc.dėl stichinių nelaimių patirtų ekonominių nuostolių.
Palyginti draudimo nuo skirtingų stichinių nelaimių prieinamumo galimybes skirtingose Europos šalyse galima naudojant EIOPA sukurtą Draudimo nuo klimato kaitos sukeltų stichinių nelaimių spragos švieslentę. Naujausioje švieslentės versijoje pateikiama potvynių, miškų gaisrų žemės drebėjimų, vėjo audrųrizikų ir galimybių gyventojams bei verslams apsidrausti nuo šių stichinių nelaimių vertinimai 30-čiai Europos valstybių.
Lietuvoje didžiausią nuostolių riziką kelia potvyniai ir vėjo audros. Draudimo nuo vėjo audrų prieinamumas ir gyventojams, ir verslui Lietuvoje šiuo metu EIOPA vertinamas kaip labai geras, tačiau pažymima, kad draudimas nuo vėjo audrų, nors ir labai geidžiamas, daliai Lietuvos gyventojų yra per brangus: EIOPA vertinimais, iki pusės Lietuvos gyventojų neišgali įsigyti norimo lygio apsaugos nuo vėjo padaromų nuostolių. Tuo tarpu draudimo nuo potvynių prieinamumas vertinamas prasčiau, ypač gyvenantiems Nemuno deltoje ar ten veikiantiems verslams. Taigi, nors Lietuvoje ir potvynių, ir vėjo audrų rizikos kol kas nėra didelės, vertėtų atkreipti dėmesį į draudimo nuo šių stichinių nelaimių galimybes ir papildomai investuoti į apsaugos nuo jų padarinių priemones, kurias įsidiegus, būtų siūlomos palankesnės draudimo sąlygos.
