Kauno „Žalgirio“ arena: investicijos į saulę atsipirks per 3 metus
Didžiausia Baltijos šalyse Kauno „Žalgirio“ arena, 2022 metais ant stogo įsirengusi galingą nuosavą saulės elektrinę, didžiąją dalį pagamintos elektros sunaudoja energijai ypač imliai komplekso daliai – baseinui. Arenos valdytojų teigimu, nuosava elektrinė padeda apsisaugoti nuo elektros kainų svyravimų, o jai skirtų investicijų atsiperkamumą pagreitina Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšomis skirtos dotacijos.
„Žalgirio“ arenos technikos aptarnavimo vadovas Vaidas Ivanauskas sako, kad pavyksta maksimaliai sunaudoti žaliąją elektros energiją arenos poreikiams – šia dalimi arenai, kuri privalo visą pasigamintą elektros energiją sunaudoti pati, nereikia pirkti elektros iš skirstymo tinklų.
„Praėjusiais metais mūsų elektrinė pagamino 348 MWh elektros, arba 10 proc. komplekso poreikio, kuris siekia apie 3300 MWh. Galvodami apie nuosavą saulės elektrinę planavome elektrą naudoti arenos poreikiams. Baseino poreikiai ir suvartojimas jame palengvina uždavinį visiškai sunaudoti pagaminamą elektros energiją, kai vasaros sezono metu arenos užimtumas renginiais yra minimalus“, – teigia jis.
„Žalgirio“ arenos baseino lankytojų amžiaus diapazonas labai platus, kartu tai užtikrina beveik nenutrūkstantį jų srautą.
Ankstyvais rytais baseiną lanko aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys kauniečiai, vėliau renkasi daugiau laisvo laiko turintys senjorai, pamainomis dirbantys medikai ir kitų profesijų atstovai bei antrų klasių moksleiviai, dalyvaujantys mokymosi plaukti projektuose. „Žalgirio“ arenos lokacija miesto centre leidžia pietų pertraukos metu pakviesti norinčius išmokti plaukti suaugusiuosius. Kiek vėliau baseine renkasi sportininkai bei plaukimo įgūdžius tobulinantys vaikai. Po darbų į baseiną atvyksta ir SPA paslaugomis mėgausi kitu metu negalintys atvykti žmonės.
„Renginiai „Žalgirio“ arenoje daro įtaką lankytojų srautui, tačiau ir čia matome tendenciją, kai krepšinio aistruoliai į rungtynes vyksta kartu su savo antrosiomis pusėmis ir, kol pirmieji stebi krepšinio rungtynes, jų antrosios pusės puikiai laiką leidžia SPA zonoje, o po apsilankymo kartu vyksta namo“, – sako V. Ivanauskas.
Į 500 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę „Žalgirio“ arena investavo 400 tūkst. eurų, pusę lėšų finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Elektrinė ėmė veikti 2022 metų rugsėjį, kuomet elektros energijos gamyba iš saulės mažėja dėl sezoniškumo. V. Ivanausko teigimu,
Prognozuojame, kad mūsų investicijos į saulės elektrinės projektą atsipirks per 3 metus. Atsiperkamumas neatsiejamas nuo rinkoje besiformuojančių elektros energijos kainų bei kitų veiksnių. Energetikos rinka yra dinamiška, per keletą pastarųjų metų matėme, kad kainų kreivė lygiai taip pat gali judėti ir žemyn, ir aukštyn. Nuosava elektrinė padeda apsidrausti nuo drastiškų kainų svyravimų, ypač užtikrinant energijai imlių veiklų poreikius.
„Prognozuojame, kad mūsų investicijos į saulės elektrinės projektą atsipirks per 3 metus. Atsiperkamumas neatsiejamas nuo rinkoje besiformuojančių elektros energijos kainų bei kitų veiksnių. Energetikos rinka yra dinamiška, per keletą pastarųjų metų matėme, kad kainų kreivė lygiai taip pat gali judėti ir žemyn, ir aukštyn. Nuosava elektrinė padeda apsidrausti nuo drastiškų kainų svyravimų, ypač užtikrinant energijai imlių veiklų poreikius“, – tvirtina V. Ivanauskas.
Kartu V. Ivanauskas pripažįsta, kad informacija rinkoje sekama ir toliau, analizuojant galimybes įsigyti daugiau žaliosios elektros energijos iš nutolusių saulės ir vėjo parkų projektų.
Pasak nacionalinės finansų įstaigos INVEGA vyriausiojo projektų vadovo Vaido Daktariūno, šiuo metu šalies verslas turi unikalią galimybę gauti lengvatines paskolas investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus, įsirengiant, pasistatant saulės ar vėjo jėgainę arba įsigyjant ją nutolusiame parke.
Privačios įmonės gali pasiskolinti iki 80 proc., o viešieji juridiniai asmenys net iki 100 proc. projekto investicijoms reikalingų lėšų.
„Nuosekliai ir kryptingai dirbame, kad visos Lietuvoje veikiančios įmonės bei įstaigos finansinių instrumentų pagalba turėtų galimybę atsisakyti taršių energijos gamybos šaltinių, pereitų prie žaliosios energijos, patys pasigamintų elektros energiją savo reikmėms, ūkio poreikiams bei galėtų užsitikrinti stabilius energijos kaštus. Juridiniai asmenys siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, gaminantys vartotojai, elektros energijos gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui, jau nuo šių metų kovo mėnesio pabaigos gali kreiptis dėl paskolų, kurios teikiamos 15 arba 20 metų laikotarpiui, o metinė palūkanų norma yra 3 procentai“, – sako V. Daktariūnas.
Naujajai priemonei skirta 549 mln. eurų plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų ir 23 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
„Siekiamas šio finansavimo rezultatas – įdiegti 460 megavatų atsinaujinančios energijos išteklių pajėgumus visoje Lietuvoje“, – sako V. Daktariūnas.
