Tiesioginės ŠESD emisijos: kaip jas skaičiuoti?

Lietuva, drauge su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijas 40 proc. (lyginant su 1990 metais). Šiemet Europos Komisija (EK), remdamasi Europos mokslo patariamosios tarybos išvadomis, pateikė dar ambicingesnį ES 2040 m. klimato kaitos švelninimo tikslą – išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m, siekiant neutralumo klimatui 2050-aisiais. Taigi vis daugiau įmonių ir organizacijų bus prašomos pateikti savo anglies pėdsako informaciją.

Įmonės ar organizacijos veiklos anglies pėdsakas – tai ne tik į aplinką išskiriamas CO2, bet ir CH4, N2O, bei kitos kenksmingos dujos (pvz. hidrofluorangliavandeniliai, HFC), perskaičiuojant jas į CO2 ekvivalentą pagal standartinius koeficientus ir gautas emisijas žymint CO2e. Kone visi šiuo metu galiojantys ar svarstomi anglies pėdsako atskleidimo reikalavimai (pvz. ES tvarumo ataskaitų teikimo direktyvoje, CSRD) remiasi ŠESD protokolu, pagal kurį ŠESD emisijos skirstomos į tris lygius: tiesiogines (pirmo lygio), ir netiesiogines, susidarančias dėl vartojamos elektros ar energetinių išteklių įsigijimo (antro lygio) bei susidarančias tiekimo grandinėje (trečio lygio).
Pirmo lygio – tiesioginių – ŠESD emisijų stebėjimas ir mažinimas yra būtinas pirmas žingsnis siekiant bet kokių su tvarumu susijusių tikslų, nes būtent šios emisijos sudaro iš pačiai įmonei priklausančių ar jos kontroliuojamų stacionarių ar mobilių taršos šaltinių kuro sąnaudų. Stacionarūs taršos šaltiniai, pavyzdžiui, yra įmonės pastate esantis boileris, kūrenamas dujomis, arba šalčio mašinose naudojami šaldymo agentai (t.y. fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, F-dujos). Mobilūs taršos šaltiniai, pavyzdžiui, yra įmonės veiklai naudojamas automobilių parkas.

Šaldymo agentų kiekio kilogramais, atitinkančio 100 tCO2 ekvivalento, reikšmių sąrašas:

  Aušalas       kg/100 tCO2e
R134a               69,9
R23                   6,8
R32                   148
R404A              25,5
R407A              47,5
R407C               56,4
R407F               54,8
R410A                 48
R413A                48,7
R417A              42,6
R422A             31,8
R422D             36,6
R423A             43,9

Pastaba: Naudojamo aušalo 100 tCO2e kiekio riba, perskaičiuota kilogramais, LR Aplinkos ministerija

Taigi, norint suskaičiuoti pirmo lygio veiklos emisijas, reikia identifikuoti įmonės valdomus taršos šaltinius ir žinoti per metus jų suvartoto kuro (gamtinės dujos, benzinas, propanas, dyzelinas, ir t.t.) bei šaldymo agentų kiekius (litrais, kilogramais, tonomis, ir pan.). Žinant kuro bei šaldymo agentų suvartojimus, juos reikia konvertuoti į CO2e naudojant tinkamus taršos ir grynosios šiluminės vertės koeficientus/faktorius.

Taršos ir grynosios šiluminės vertės faktoriai tiesioginėms emisijoms pateikiami Nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje ir skelbiami Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapiuose, bei Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale.

Paimkime, pavyzdžiui, įmonę, identifikavusią du įmonės tiesiogiai valdomus taršos šaltinius: automobilių parką ir įmonės patalpose esančią šalčio mašiną. Įmonė per metus savo šalčio mašiną papildė 20 kg šaldymo agento R-401A. Tokio veiksmo generuotos tiesioginės emisijos naudojant Aplinkos ministerijos skelbiamą taršos koeficientą, pagal kurį 48 kg R-401A šaldymo agento išmeta 100tCO2e, būtų 41,67 tCO2e (nes 1 kg R-401A generuoja 2,083 tCO2e).

Pastaba: Išsamesnis šiluminių verčių ir išmetamų teršalų sąrašas 2022 m. Nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje, Šilumingumo ekvivalentai OPS portale bei Lietuvos energetikos instituto studijos „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimo“ ataskaita (2016 m.)

Taip pat įmonė suskaičiavo, kad per metus į savo turimus ir įmonės veikloms naudojamus automobilius įpylė 5000 litrų automobilių benzino. Deginant kurą, tokį kaip automobilių benzinas ar dyzelinas, į aplinką išmetamas ne tik CO2, bet ir CH4 bei N2O, todėl skaičiuojant šių veiksmų tiesiogines ŠESD emisijas, reikia suskaičiuoti, kiek kuro sudeginimas išskyrė CO2, CH4, ir N2O, ir tuomet visų ŠESD dujų išmetimus konvertuoti į CO2e.

Verta pastebėti, kad Nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje teršalų faktoriai pateikiami tonomis ŠESD dujų šiluminės vertės vienetui (dažniausiai tonomis vienam teradžauliui, TJ), taigi visų pirma sunaudotą kurą litrais reikia konvertuoti į energijos vienetus, atitinkančius šilumos kiekį, gautą sudeginus tą kiekį kuro. Kiek energijos vienetų teradžauliais buvo išgauta iš 5000 litrų automobilių benzino? Visų pirma, konvertuojame benzino kiekį į svorio vienetus (5000 litrų x 0,775 kg/litrui = 3875 kg, naudojant konversijos faktorių paremtą Orlen laboratorijos duomenimis A95 oktaninio skaičiaus benzinui). Tuomet naudodami grynosios šiluminės vertės koeficientus, galime išskaičiuoti sunaudoto benzino energijos vienetus (3,875t x 43,95 GJ/t = 170,31 GJ). Taigi 5000 litrų automobilinio benzino degdami išskyrė 0,1703 TJ šiluminės energijos.

Naudojant taršos faktorius, išsiskiriant tokiam kiekiui šiluminės energijos iš automobilinio benzino, į aplinką buvo išmesta 0,1703 TJ x 70,13 tCO2/TJ = 11,94 tCO2, 0,1703 TJ x 0,003 tCH4/TJ = 0,0005 tCH4 ir 0,1703TJ x 0,0006 tN2O/TJ = 0,0001 tN2O. Išmestų ŠESD dujų kiekius reikia konvertuoti į CO2e. 1 kg N2O prilyginamas 298 kg CO2 ekvivalento, o 1 kg CH4 prilyginamas 25 kg CO2 ekvivalento. Taigi, 5000 litrų automobilių benzino sukuriamas tiesioginis ŠESD pėdsakas – 11,94 + 0,0005 x 298 + 0,0001 x 25 = 12,1 tCO2e.

Kadangi pavyzdyje įmonė teturėjo du tiesiogiai valdomus taršos šaltinius - automobilių parką ir šalčio mašiną - jos tiesioginės pirmo lygio ŠESD emisijos yra šių taršos šaltinių emisijų suma (t.y. 41,46 + 12,1 = 53,56 tCO2e ). Ar 53,56 tCO2e tiesioginių emisijų yra daug? Palyginimui, 2022 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 19,3 mln. TCO2e.
Tiesioginių įmonės emisijų apskaičiavimas leidžia suprasti įmonės daromą poveikį aplinkai, o siekiant švelninti įmonės daromą poveikį klimato kaitai svarbu dėti pastangas kiek įmanoma šias emisijas mažinti. Įmonė pavyzdyje galėtų savo automobilių parke benzininius automobilius palaipsniui keisti elektromobiliais bei investuoti į natūralaus šaltnešio, pvz. amoniako, pagrindu veikiančią šalčio mašiną. Įgyvendinus šias priemones, įmonė galėtų iš esmės eliminuoti tiesiogines savo veiklos ŠESD emisijas, su sąlyga, kad natūralus šaltnešis šalčio mašinoje bei elektra, kuria bus kraunami įmonės elektromobiliai, bus žali.

Šis iliustratyvus anglies pėdsako skaičiavimo pavyzdys atitinka ir plačiau aprašytas tiesioginio anglies pėdsako skaičiavimo metodikas tvarumo atskaitomybės kontekste, pvz. savanoriškus verslo tvarumo ataskaitų teikimo standartus (VSME), paskelbtus Europos Finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG). Pažymėtina, kad

Lietuvoje yra specialistų ir konsultantų, pasirengusių padėti įmonėms suskaičiuoti savo anglies pėdsaką ir įsivertinti tiesioginių emisijų mažinimo galimybes klimato kaitos švelninimo kontekste.