Tvarumo direktyva perkeliama į nacionalinius teisės aktus: netrukus palies visas didžiąsias įmones
Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami CSRD (Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos Nr. 2022/2464) reikalavimai, įsigaliosiantys jau šių metų liepos 1 d. Skaičiuojama, kad reikalavimas už 2024 m. kartu su įmonės vadovybės ataskaita teikti išsamią ir tarpusavyje palyginamą tvarumo atskaitomybę, palies apie 250 didelių viešojo intereso įmonių, o nuo 2025 m. tai bus aktualu ir visoms Lietuvoje veikiančioms didelėms įmonėms ir jų grupėms. Žaliųjų finansų institutas primena, kad įmonės informaciją apie tvarumą turės įtraukti į vadovybės ataskaitas pagal naujuosius Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS, angl. ESRS).
Svarbiausi pokyčiai:
- Didžioji dalis direktyvos reikalavimų perkeliami į LR įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą ir į LR finansinių ataskaitų audito įstatymą
- Įstatymuose minima tvarumo ataskaita nebus atskirai rengiama ataskaita – ji bus teikiama kartu su metiniu vadovybės pranešimu
- Nustatomas vienas bendras Europos tvarumo ataskaitų standartas, kuriuo privalės vadovautis įmonės, turinčios rengti tvarumo ataskaitas
- Tvarumo ataskaitose pateikiama informacija ženklinama pagal ES elektroninį ataskaitų teikimo formatą
- Nustatyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo reikalavimai, numatant, kad šią paslaugą gali teikti auditorius arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas
- Nustatyti užtikrinimo specialisto veiklos reikalavimai ir jų darbo kokybės priežiūra bei išimtis dėl 8 mėn. praktikos reikalavimų pareinamuoju laikotarpiu
- Atliekami administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybes ir baudas už tvarumo informacijos nepateikimą ir kt.
- Įstatymų projektus ir aiškinamąjį raštą galite rasti čia.
Didelėms įmonėms ir jų grupėms – duomenų surinkimo iššūkiai
Apklausų duomenimis, didžioji dalis didelių įmonių vertina, jog iššūkių sukels ataskaitų teikimo procesų pritaikymas prie naujų reguliavimo standartų ir net 83 proc. įmonių nurodo, kad surinkti patikimus duomenis, siekiant atitikti CSRD reikalavimus taip pat bus sudėtinga.
Žaliųjų finansų institutas sulaukia klausimų, kaip bus taikomos direktyvos nuostatos ir joje numatyti kriterijai didelių įmonių grupių atveju (atskleidžiant informaciją apie tvarumą nuo 2026 m.), todėl pažymi, kad turi būti vertinamas bendras įmonių grupės vidutinis metinis darbuotojų skaičius, turtas metų pabaigoje ir metinė apyvarta. Tai reiškia, kad jeigu įmonių grupė atitinka du iš trijų įstatymuose numatytų kriterijų (įmonių grupėje dirba daugiau nei vidutiniškai 250 darbuotojų ataskaitiniais metais, turtas viršija 25 mln. Eur ar apyvarta viršija 50 mln. Eur), įmonė būtų priskiriama prie didelės įmonių grupės kategorijos ir privalės rengti konsoliduotą tvarumo ataskaitą už 2025 m.
Kiekvienos įmonės situacija individuali, todėl siekiant įmonėms padėti suprasti, kaip įmonių grupėje turės būti rengiamasi tvarumo atskaitomybei, Žaliųjų finansų institutas parengė praktiniais pavyzdžiais paremtą informacinį dokumentą. Jame rasite patarimus, padėsiančius įvertinti, ar įmonei ir įmonių grupei reikės teikti atskiras, ar konsoliduotas tvarumo ataskaitas, žingsnius ir patarimus rengiantis atskaitomybei, esmines tvarumo atskaitomybės dalis.
Tvarumo atskaitomybės teikimo pareiga paliečia ne visas įmones, tačiau tos įmonės, kurios privalės rengti ataskaitas, jau dabar pradeda prašyti savo susijusių per partnerystes bei tiekimo grandines įmonių tvarumo duomenų. Tos pačios informacijos prašys ir vis daugiau finansų įstaigų, į kurias kreipsis įmonės, norėdamos gauti finansavimą. Įmonėms, kurioms tvarumo atskaitomybės teikimo pareiga netaikoma, bus parengti savanoriški tvarumo ataskaitų teikimo standartai, kuriais naudojantis įmonės galės parengti tvarumo ataskaitą. Taip įmonei ne tik pavyks išlaikyti konkurencinį pranašumą – ji bus pasirengusi pateikti reikiamą informaciją ir atitikti finansuotojų keliamus reikalavimus bei investuotojų lūkesčius, užtikrinti skaidrumą.
Pirmoji pagalba link tvaresnės veiklos ar rengiant pirmąją tvarumo ataskaitą, gali būti Lietuvos bankų asociacijos paskelbtas ESG klausimynas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiuoklė, Aplinkos apsaugos fondo skaičiuoklė įmonėms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarumo ir atsakingumo indeksas ir kt. Tai nemokami įrankiai, kurių rinkoje pradedama siūlyti vis daugiau, ir kurie gali padėti mažoms įmonėms žengiant pirmus žingsnius, norint įsivertinti poveikį aplinkai, taip pat suprasti, kokius klausimus apima tvarumas, kokių duomenų reikia ir kaip juos pradėti rinkti.
Į Žaliųjų finansų institutą besikreipiančios įmonės vis dažniau kelia klausimus „Nuo ko pradėti, kaip tvarumą integruoti į įmonės procesus?“, o ne „Kam to reikia?“. Taigi, sąmoningumas vis auga, o tvarumas mažais žingsniais įsitvirtina įmonių kasdienėje veikloje.
