INVEGA: kaip kūrėme priemones, pasiekusias 58 tūkst. verslų

„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) – nacionalinė plėtros įstaiga, įkurta padėti Lietuvos verslui gauti reikiamą finansavimą. Šiandien skaičiuojame, kad per 21-erius veiklos metus INVEGA finansavo bene 58 tūkst. verslų.

Per daugiau nei du dešimtmečius sukurta ir rinkai pasiūlyta daugiau nei 60 skirtingų priemo-nių. Vertinama, kad paskolų, garantijų, rizikos kapitalo ar kompensacijų forma INVEGA į šalies ekonomiką įliejo 2,7 mlrd. eurų naujų investicijų. Palyginimui – 2001 metais INVEGA bu-vo sudariusi vos 28 sutartis už 1,84 mln. eurų, tad nueitas netrumpas kelias.

Kaip kuriamos įvairios finansavimo priemonės ir kaip tai veikia mūsų šalies ekonomiką?

Dėmesys – ten, kur to reikia

INVEGA savo dėmesį kreipia ten, kur numato valstybės strateginiai tikslai, ir ten, kur verslui trūksta finansavimo, o privatiems kreditoriams ir investuotojams rizikos yra per didelės. Tai gali būti ir smulkiojo verslo, startuolių finansavimas, ir investicijos į mokslinius tyrimus.

Atitinkamai kuriamos ir finansinės priemonės. Visų pirma, finansinių priemonių kūrimas prasideda nuo rinkos tyrimo ir finansavimo poreikio identifikavimo. INVEGA su privačiais finansuotojais nekonkuruoja, o siekia užpildyti trūkumą rinkoje ir palengvinti verslui finansavimo gavimo sąlygas. Šiame etape analizuojama, kokio finansavimo trūksta, įvertinami scenarijai, kaip finansavimo pasiūlos trūkumą būtų galima užpildyti, ir pasirenkama geriausia alternatyva.

Pavyzdžiui, prieš 10 metų rizikos kapitalo sektorius Lietuvoje buvo vienas labiausiai atsiliku-sių. Iki 2010 m. rizikos ir privataus kapitalo investicijų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) Lietuvoje nesiekė nė 0,01 proc., kuomet Europos Sąjungos (ES) vidurkis buvo 0,33 proc. Tai buvo ženklas, kad valstybei reikia nukreipti žvilgsnį būtent į rizikos kapitalo rinką.

Džiugu, kad šiandien rizikos bei privataus kapitalo ekosistema auga ir stebime į gerąją pusę pasikeitusią situaciją – vien investicijos per INVEGOS įgyvendinamą finansinę priemonę „Akceleravimo fondas“ iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigos siekė beveik 9 mln. eu-rų.

Svarbus ir priemonės paruošimo greitis, ypač krizių metu. Greičiausiai įvairias finansavimo priemones sukūrėme ir pradėjome įgyvendinti pandemijos laikotarpiu. Tuomet priemonės buvo pasiūlytos rinkai per kelias savaites, nes greita finansinė pagalba buvo ypač svarbi šalies verslui.

Efektas ekonomikai iki 2030 m. – 17 mlrd. eurų

INVEGOS siūlomos priemonės prisidės prie tolesnio Lietuvos ūkio augimo. Ekspertų skaičiavimu, nuo 2009 iki 2020 m. nacionalinių plėtros įstaigų priemonės sukūrė papildomai beveik 9 mlrd. eurų BVP nominaliąja išraiška. Iki 2030 metų, skaičiuojama, suminis priemonių efektas BVP pasieks 17 mlrd. eurų.

Vien 2009-2020 m. laikotarpiu finansinės priemonės lėmė vidutiniškai 1,9 proc. didesnį šalies metinį nominalaus BVP augimą, lyginant su scenarijumi be finansinių priemonių. INVEGOS kaip didžiausios plėtros organizacijos, siūlančios daugiausiai įvairių finansavimo priemonių, indėlis į šias priemones siekė apie 75 proc.

INVEGOS priemonių svarba ypač išryškėjo 2020 m., prasidėjus pandemijai. Kai situacija buvo itin neapibrėžta ir finansuotojai neturėjo didelio noro skolinti, valstybė per INVEGĄ į rinką įliejo daugiau nei 600 mln. eurų ir tokiu būdu suteikė verslams galimybę laisviau atsikvėpti bei toliau augti.

Naujų finansavimo priemonių paketas

INVEGA rinkai artimiausiu metu pateiks įvairių rūšių skatinamąsias finansines priemones: rizikos kapitalo priemonę „Plėtros fondai 3“, gynybos pramonės inovacijoms skatinti skirtą rizikos kapitalo priemonę „MILInvest“, pradedančiajam verslui – paskolų priemonę „Verslumo skatinimo fondas 3“, o taip pat paskolas pagal priemonę „Atviras kreditų fondas 3“.

Be to, planuojama prisidėti prie kapitalo rinkos Lietuvoje plėtros skatinimo. Tai bus daroma pasiūlant šalies verslui priemonę „Garantijos už obligacijas“, pagal kurią bus teikiamos individualios garantijos už verslo subjektų obligacijas.

Atsižvelgiant į verslo poreikį, finansinės priemonės yra ruošiamos ir naujuoju finansiniu laiko-tarpiu. 2021-2027 m. į Lietuvos rinką planuojama įlieti daugiau kaip 300 mln. eurų verslui skir-tų ES struktūrinių fondų lėšų.

Šiomis lėšomis bus finansuojamas platus priemonių paketas, apimantis paskolų ir rizikos ka-pitalo priemones. Jos bus skirtos skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo kūrimąsi, augimą ir plėtrą, inovacijų pasiūlą, tvarią pramonės transformaciją, pramonės įmonių gamybos procesų automatizavimą ar skaitmeninimo technologijų diegimą.

Naujos INVEGOS įgyvendinamos priemonės leidžia tikėtis dar didesnio proveržio Lietuvos verslo ekosistemai. Didžiausią dėmesį sutelksime būtent ten, kur labiausiai reikės Lietuvos verslui.