Konkurencinėje kovoje inovatoriams padeda finansavimas

Pernai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams Lietuvoje buvo skirta beveik 691 mln. Eur ir per metus paaugo 67 mln. Eur, tačiau nuo ES vidurkio vis dar atsiliekame. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvos išlaidų MTEP santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) sudarė 1,11 proc. Tais metais didžiausias išlaidų MTEP santykis su BPV buvo fiksuotas Belgijoje – 3,43 proc. Konkuruoti tarptautinėje rinkoje su kitais žaidėjais nėra lengva, o to priežastis – įgyti pranašumą MTEP sektoriuje siekia kiekviena valstybė, todėl finansavimo gavimas įmonėms tampa lemiančiu veiksniu sėkmingai konkuruoti su kitais rinkos žaidėjais.

Kaip pasakoja įmonės „Imunodiagnostika“ vadovas Gintautas Gylys, kurio vadovaujama įmonė gilinasi į alergijų diagnostiką, ne tiek produkto kūrimas, bet jo plėtojimas nuolatos reikalauja papildomų investicijų. Siekiant finansuoti savo veiklą iš pardavimų, reikia būti žinomam prekės gamintojui, todėl finansavimo paieškos tampa neišvengiama MTEP sektoriaus kasdienybės dalis. Įmonė, siekdama, kad diagnostiniai tyrimai būtų kuo įmanoma labiau prieinami, bet tuo pačiu ir kokybiški, produkto gerinimui kreipėsi dėl finansavimo į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

„Dėl to mums yra svarbūs išoriniai finansavimai, o INVEGOS priemonė „Perspektyva“ mums padeda pagerinti mūsų produktą. Esant tokiai situacijai, kai reikia nuolat investuoti į produkto tobulinimą, tokios priemonės yra labai patrauklios. Nors ir teikiamos paskolos su daline kompensacija, bet tai yra lengvatinė priemonė tiek terminų, tiek palūkanų prasme. Aš manau, kad įmonės, kurios dirba panašioje srityje kaip mes, galėtų puikiai tuo pasinaudoti“, – sako įmonės vadovas.

Konkuruojama tarptautiniu mastu

Kuomet verslui pritrūksta lėšų, posakis „laikas – pinigai“ įgyja tiesioginę reikšmę, nes finansavimo reikia čia ir dabar, o laukimas reiškia tik vieną – atsilikimą nuo konkurentų. Tai galioja ne tik tradiciniame versle, bet ir MTEP sektoriuje, kur konkurencija peržengia valstybių sienų ribas ir įmonės konkuruoja tarptautiniu mastu.

Išmaniąsias baterijas kuriančios įmonės „GridUp“ vadovas bei įkūrėjas Šarūnas Šutėnas dalinasi, kad be finansinės pagalbos išlikti šiame sektoriuje būtų sudėtinga, tačiau ir kreipiantis dėl finansavimo susiduriama su iššūkiais, nes jį gauti gali užtrukti ne vieną mėnesį, o kartais tenka laukti ir iki metų. Pasak jo, dabartinėmis rinkos sąlygomis versle tokiu tempu dirbti ir vystyti produktų neįmanoma.

„Manau, kad bet kokiems technologiniams produktams kurti išorės pagalba šiuo metu yra privaloma. Kad ir kaip norėtųsi gyventi idealiame pasaulyje, deja, nėra konkuruojama rinkos sąlygomis. Kiekviena šalis stengiasi įgyti pranašumą, maksimaliai subsidijuoja įvairius projektus. Ir, deja, be papildomos pagalbos konkuruoti tokioje rinkoje yra labai sudėtinga. Todėl mums labai džiugu, kad tokios priemonės atsiranda ir padeda verslams“, – teigia Š. Šutėnas.

Kiekviena šalis stengiasi įgyti pranašumą, maksimaliai subsidijuoja įvairius projektus. Ir, deja, be papildomos pagalbos konkuruoti tokioje rinkoje yra labai sudėtinga.

„GridUp“ vadovas pataria įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus, pasidomėti INVEGOS priemonėmis, kurios gali būti vienu tinkamiausių būdų finansuoti savo projektus. Pavyzdžiui, priemonė „Perspektyva“ pagal kurią paskolos arba kelių paskolų suma gali siekti iki 1 mln. Eur ir kuri gali būti panaudota personalo išlaidoms, pastatams, įrangai, moksliniams tyrimams ar kitoms tiesioginėms projekto išlaidoms. Paskolos laikotarpis – iki 10 metų, tačiau paskolos gavėjui tinkamai įgyvendinus projektą, iki 20 proc. likusios grąžinti paskolos sumos galės būti skirta kaip papildoma subsidija.

Svarbi šalies ekonomikai, bet vis dar rizikinga investuoti

Dar vienas pavyzdys – įmonė „Gluk Media“, kuri ėmėsi kurti sistemą, leidžiančią per atstumą bendrauti su trimačiu pašnekovu. Įmonės vadovas Simas Chomentauskas pripažįsta – be valstybės pagalbos vystyti šią paslaugą būtų per daug rizikinga.

„Mes savomis lėšomis tiek rizikuoti nebūtume galėję, nes tokiu atveju visą įmonės veiklą ir visą būsimą sėkmę turim koordinuoti vien į šito produkto kūrimą, kas iš verslo pusės nebūtų labai išmintinga. Jeigu tik įmonės veikla atitinka kriterijus, aš vienareikšmiškai siūlyčiau tiek priemonę „Perspektyva“, tiek apskritai pagalvoti apie tokio tipo finansavimo šaltinius. Nes mums tai davė progą ir galimybę pažiūrėt plačiau, leist sau pasvajot apie didesnės apimties projektą ir produktą“, – dalinasi S. Chomentauskas.

Jeigu tik įmonės veikla atitinka kriterijus, aš vienareikšmiškai siūlyčiau tiek priemonę „Perspektyva“, tiek apskritai pagalvoti apie tokio tipo finansavimo šaltinius. Nes mums tai davė progą ir galimybę pažiūrėt plačiau, leist sau pasvajot apie didesnės apimties projektą ir produktą.

Pasak „Gluk Media“ vadovo, tokio tipo valstybės pagalba įmonėms kartais būtina, nes neturint vertingo turto, finansų įstaigos atsisako finansuoti idėjas. Todėl tokia pagalba labai svarbi kuriant pradinę produkto versiją. Be šios paramos įmonėms yra daug sunkiau išvystyti produktą.

„Pradinės produkto formos kūrimo išoriniai investuotojai nenori finansuoti, nes jie mato labai daug rizikų. Tačiau be produkto prototipo mes negalime pritraukti investuotojų, nes neturime ko jiems parodyti. Gaunasi toks uždaras ratas, iš kurio išeiti padeda valstybės pagalba. Be jos procesai vyktų daug lėčiau“, – sako S. Chomentauskas.