Nuo karo Ukrainoje nukentėjęs lietuviškas gamybos verslas rado išeitį
Sumažėjęs vartojimas, trikdžiai eksporto rinkose, pabrangęs skolinimasis – smulkiojo ir vidutinio verslo šių dienų realybė. Bankai atidžiai vertina gavėjo kreditingumą, paskolos poreikį, todėl finansavimo prieinamumas rinkoje vis dar sudėtingas. Kaip prognozuoja Lietuvos bankas, teigiamų pokyčių pramonėje sulauksime nebent kitų metų pirmąjį pusmetį, tačiau verslui finansinės pagalbos reikia jau dabar. Kokias išeitis tokioje situacijoje randa verslas?
Bankai pasakė „ne“
Įmonės „ZALA Arms“, užsiimančios šaudmenų gamyba, vadovas Valdas Žala pastebi, kad finansavimą gauti nėra paprasta netgi žinomoms įmonėms su istorija.
„Didelė dalis bankų nefinansuoja mūsų sektoriaus įmonių. Kyla problemų su pinigų srautais, nes bankai tikrina visas įplaukas. Pavyzdžiui, pinigines įplaukas iš Ukrainos tikrino mėnesį ir tik po to įskaitė pinigus į sąskaitą. Gauname daugiau negatyvių klausimų, nei supratimo, valstybei turime įrodinėti, jog mūsų šoviniai nenaudojami kare Ukrainoje, nors taip ir norisi užduoti klausimą – ar taip pat būtų, jei karas vyktų vienoje iš Europos Sąjungos šalių?“, – sako V. Žala.
Pasak V. Žalos, šaudmenų gamybos sektorius nuo 2020 m. „kunkuliuoja“, o gamintojams jau antrus metus apribojus užsakomo parako kiekį, jaučiamas jo stygius visoje Europoje.
„Pandemijos metu susidūrėme su medžiagų stygiumi, o prasidėjus antram karo etapui Ukrainoje ir sulaukus daugiau užsakymų, trūko pajėgumų. Šiais metais įsigijome naują šaudmenų liniją, kurios pagalba gamybinius pajėgumus planuojame pakelti iki 10 mln. vnt. per metus“, – pasakoja V. Žala.
„ZALA Arms“ prireikė paskolos medžiagų pirkimui bei įrangos įsigijimui, tad INVEGOS lengvatinė paskola nuo karo nukentėjusiam verslui tapo išeitimi. Ši įmonė ir anksčiau buvo pasinaudojusi INVEGOS finansine pagalba.
„Dėl finansavimo kreipiamės į bankus, bet keli net nesigilinę atsakė, jog su šia veikla nedirba, atsisako finansuoti, todėl INVEGOS pasiūlymas buvo tinkamiausias. Su juo buvo viskas paprasta ir aišku, o taip pat ir mažesnė administracinė našta – neretai nereikalaujama užstato ir paslaugų įkainiai, procentai yra mažesni“, – patirtimi dalinasi V. Žala.
Paskolos teikiamos iki lapkričio
Kaip pastebi INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Aistė Masiulionienė, labiausiai nukentėjusiais sektoriais išlieka pramonė bei gamyba. Siekdama sušvelninti ekonominį poveikį, valstybė verslui siūlo pasinaudoti finansavimo galimybėmis. Pavyzdžiui, INVEGA pernai pradėjo teikti tiesiogines paskolas apyvartinėms lėšoms ir investicijoms tiems verslams, kurie nukentėjo nuo karo Ukrainoje. Iš viso paskoloms skirta 50 mln. eurų.
„Nuolatos ieškome sprendimų, kaip padėti verslams, kurie dar neturi sukaupę ilgametės patirties arba neturi pakankamo turtinio užstato, bet yra gyvybingi ir gali užtikrinti paskolos gražinimą. To siekėme COVID-19 pandemijos metu, to siekiame ir dabar, kuomet bankai atidžiau vertina paskolos poreikį ir ją gauti tampa sudėtinga. Šiuo metu esame suteikę 23 paskolas už daugiau nei 15,6 mln. Eur“, – sako A. Masiulionienė.
Specialistė ragina suskubti pasinaudoti šia pagalbos priemone, nes laiko pateikti paraišką ir gauti paskolą liko visai nebedaug – jos bus priimamos iki š. m. lapkričio 10 d.
Dėl šių paskolų gali kreiptis visų dydžių įmonės ir pasiskolinti iki 10 mln. Eur apyvartinėms lėšoms (ne ilgesniam nei 3 m. laikotarpiui) arba investiciniams projektams (iki 6 m. laikotarpiui) finansuoti.
