Sultinius verdantis verslininkas puodus kaičia sekmadienio vakarą

„Dešimt kartų sudėtingiau nei maniau, tačiau nesigailiu nė vienos dienos“, – kaisdamas milžiniškus puodus sultiniui virti sako Tadas Zujus, mažosios bendrijos „Sukčius“ įkūrėjas, vadovas ir virėjas. Pats gamybos ceche besisukantis vyras juokauja, kad mėgsta pasukčiauti ir savo namų virtuvėje – laiką taupo naudodamas jau paruoštą natūralų sultinį, kuriam paprastai pagaminti prireikia net ir dvylikos valandų.

Ir maistas, ir vaistas

Sultinių gamybos verslą organizuojantis T. Zujus nerimauja ir džiūgauja artėjant žiemai. Būtent šaltuoju metų laiku jo sultiniai sulaukia didžiausios paklausos, nes sultinys – ne tik maistas, bet ir populiari natūrali priemonė gelbstinti nuo peršalimo ligų. Kai karščiuojantis ligonis nenori valgyti, sultinys organizmui suteikia ir skysčių, ir naudingų medžiagų. Sultinyje gausu natūralaus kolageno, amino rūgščių, kalcio, magnio fosforo.

T. Zujus per mėnesį pagamina apie 1500 litrų sultinių: jautienos, vištienos, kalakutienos. Juos gardina įvairiais prieskoniais ir žolelėmis. Planuose – ir sultinys veganams be gyvūninės kilmės produktų. Tačiau vyras dar tik kuria šio sultinio receptą. „Iš sultinio išėmus kaulus, pabėga ir tikrasis sultinio skonis“, – paaiškino T. Zujus.

Maisto gamyba besidomintis vyras vardija, kad geras sultinys – dažno patiekalo gamybos pagrindas. Jis pagardina ne tik sriubą ar padažą, bet tinka ir daugiaryžiui, paelijai. O ir jo paties šeimos dažnai valgoma rytinė grikių košė, išvirta natūraliame sultinyje yra labai soti ir skani.

„Visais nevalgymų periodais sultinys gelbėdavo mano vaikus, kurie sultinį pamėgo nuo mažų dienų. Žinojau, kad jo suvalgę vaikai gaus visaverčių maisto medžiagų ir nenusilps“, – aiškino du mažylius auginantis trisdešimtmetis verslininkas.

Gamybos patalpoms – lengvatinė paskola

Nors antrus metus skaičiuojantis sultinių gamybos verslas dar neleidžia išmaitinti šeimos, vyras į darbą žvelgia optimistiškai. „Viskas pagal planą. Skaičiuoju, kad 2021 m jau turėtume gauti pelno“, – sako „Sukčiaus“ įkūrėjas.

Lengvatinė INVEGOS administruojama paskola iš „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“, jam padėjo įsirengti gamybos patalpas. Kredito unijų teikiama paskola fiziniams asmenims arba labai mažoms ir mažoms įmonėms suteikia palankias sąlygas gauti finansavimą pradėti arba plėtoti iki 1 metų veikianti verslą. Priemonė įgyvendinama teikiant finansavimą paskolų iki 25 tūkst. eurų forma. O dabar planuojama, kad darbo užmokesčio išlaidų kompensacija pagal priemonę „Subsidijos verslo pradžiai“ leis įdarbinti pagalbininką. Antrasis darbuotojas T. Zujaus įmonėje bus žmona Daiva, kuri padės jam rinkodaros klausimais, o pats jis ir toliau galės suktis virtuvėje.

„Man visada patiko gaminti maistą, buvo svarbi jo kokybė, domėjausi  iš kokių produktų jis gaminamas. Tačiau buvau nuo to toli. Prieš restoraną dirbau logistikos įmonėje, o maisto gamyba atrodė lyg svajonė. Net nežinau, kodėl nepasirinkau šios profesijos“, - prisiminė pašnekovas. Jis ėmėsi virti sultinius, nes seniai pastebėjo, kad rinkoje nėra šio natūraliai pagaminto produkto, o jį išsivirti gali sau leisti retas, nes visi skuba ir yra labai užsiėmę.

Užkaičia sekmadienio vakarą

Kasdien skubėti tenka ir pačiam verslininkui. Neretai jo darbo savaitė prasideda sekmadienį vakare. Tuomet jis važiuoja į gamybos cechą, kur valo daržoves, krosnyje iškepa kaulus ir viską užkaičia dideliuose katiluose, kur sultinys verda apie 12 valandų. Tuomet pirmadienio rytą į ugdymo įstaigas dar spėja nuvežti savo vaikus ir vėl grįžti į darbą. Tačiau darbą 17 val. jis baigia labai retai.

„Sultinį išvirti savo virtuvėje tikrai paprasčiau. Čia būtina viską tiksliai suplanuoti ir apskaičiuoti. Net nesitikėjau, kad šiame versle be sultinių gamybos egzistuoja dar milijonas kitų dalykų. Tikrai sudėtinga suvaldyti darbo organizavimo procesus, pavyzdžiui, kad laiku atvažiuotų visi produktai“, – aiškino T. Zujus

Sultiniui virti reikalingus šimtus kilogramų kaulų verslininkas perka iš tiekėjų, surenkančių juos iš ekologinių ūkių. Tiesa, reikėjo gerokai pavargti, kol sudėliojo visą reikalingą tiekimo grandinę: jautienos ir kalakutienos kaulų surado greitai, o vištas auginančių ir reguliariai žaliavą sultiniui galinčių tiekti ūkių teko paieškoti.

Pora mėnesių teko pavargti ir kol pavyko nustatyti tikslų sultinių vartojimo terminą. Tam į pagalbą pasitelkė net laboratoriją, kuri nustatė, kad natūralūs sultiniai šaldytuve gali stovėti dešimt savaičių.

Ragavo giminės ir kaimynai

Ar pašnekovas prisimena pirmojo savo masinei gamybai paruošto sultinio skonį? Pirmajai degustacijai savo namų virtuvėje jis išvirė keturis litrus sultinio.

„Tuomet ragavo ir vertino visi – draugai, giminaičiai. Mes pripratę prie skonio standartų, kuriuos suformuoja įvairūs skonio stiprikliai ir natūralūs produktai dažnai atrodo be skonio. Todėl man buvo svarbu, kaip žmonės įvertins natūralų produktą. Visos pastabos padeda man tobulėti“, – pasakojo pašnekovas.

Jo gaminamo sultinio, pavadinimu „Sukčius“, supilstyto į stiklinius butelius, jau galima įsigyti ir didžiuosiuose prekybos centruose. Tad ir keliaudamas po užsienį verslininkas panašių produktų dairosi vietos parduotuvių lentynose.

„Randu, perku ir dažnai apsigaunu, nusiviliu. Tai nebūna natūralūs produktai, o tie patys sultinio kubeliai, ištirpdyti ir paruošti dar greitesniam vartojimui. Tad skubantiems siūlau pasukčiauti natūraliai ir pilti į puodą lietuvišką „Sukčių“, – su šypsena paragino smulkaus verslo įkūrėjas.