Atnaujinta istorinė vila: menantis grafų Tiškevičių laikus, o dabar – pirmojo Palangos miesto burmistro muziejus

Lietuvoje gausu unikalių pastatų, kurie žavi ne tik savo architektūra, tačiau ir istorija. Daugelis jų skaičiuoja šimtus gyvavimo metų, tad natūralu, jog siekiant pastatus išsaugoti – būtina jų renovacija. Jau visai netrukus Palangoje esanti Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Šliūpo muziejus bus visiškai sutvarkytas. Tai – itin svarbus žingsnis ne tik pajūrio sostinei, tačiau ir visai Lietuvai.

Istorinį Lietuvos pastatą būtinai reikėjo renovuoti

Apžiūrėti istorinį pastatą ir užsukti į tarpukario laikotarpį menantį muziejų įdomu ne tik turistams, bet ir vietiniams gyventojams. Palangoje esantis Jono Šliūpo muziejaus pastatas, tai XIX a. pab. vila, kuri yra įtraukta į kultūros paveldo sąrašą. Šis pastatas vienas ryškiausių statinių Palangoje, atspindintis liaudiškos architektūros tradicijas. Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Kaikaris pasakoja, kad 2020 metais, atlikus išsamų pastato energijos vartojimo auditą, nustatyta ne itin džiuginanti pastato būklė.

„Anuomet nustatyta, kad šio, kultūros paveldo pastato, sienų rąstai ir medinis karkasas su apkalimu paveikti drėgmės, taip pat stogo skardinė danga nesandari. Muziejaus mediniai langai taip pat buvo paveikti drėgmės, prastai varstėsi, nebuvo sandarūs. Žinoma, jie neatitiko ir dabartinių reikalavimų pastatams. Audito išvados teigė, kad medinės durys laidžios šilumai, neapšiltintos perdangos po nešildoma pastoge, neapšiltintos grindys ant grunto, laidus šilumai stogas“, – vardija M. Kaikaris.

Anot jo, šaltuoju metų laiku pastate buvo patiriama viršnorminių šilumos nuostolių. Taip pat ir elektros instaliacija buvo pasenusi, vidaus elektros tinklų laidai neatitiko pastato saugaus eksploatavimo reikalavimų.

„Taip pat vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynai buvo susidėvėję. Patalpų vėdinimas vykdavo atidarant langus ir per natūralią kanalinę vėdinimo sistemą. Svarbu ir tai, kad pastatas nebuvo pritaikytas žmonių su negalia reikmėms. Pastate nebuvo tinkamų įėjimų, sanitarinių mazgų, nebuvo galimybės pasikelti į mansardoje įrengtas patalpas“, – teigia pašnekovas.

Jo teigimu, dėl tokios pastato būklės buvo kreiptasi į Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kurių pasiūlyta grąžinamoji subsidija tapo naujo etapo galimybe istoriniam muziejui. Ši subsidija skirta išskirtinai viešiesiems pastatams, kurių valdytojas yra Turto bankas arba pačios biudžetinės ir viešosios įstaigos.

Kultūros paveldo pastatų renovacija pareikalauja didelių lėšų

Kaip teigia VIPA Klientų aptarnavimo departamento Valstybės investicijų skyriaus vadovė Rūta Mikalauskienė, viešųjų pastatų modernizavimo projektai grąžinamosios subsidijos forma finansuojami nuo 2018 metų.

„Projektų vykdytojų grąžintos lėšos gali būti naudojamos pakartotinai tam pačiam tikslui – viešųjų pastatų modernizavimui. Svarbu tai, kad nemaža dalis VIPA įgyvendinamųjų viešųjų pastatų modernizavimo projektų yra kultūros paveldo pastatai. Didžioji dalis kultūros paveldo pastatų yra valdomi biudžetinių įstaigų, todėl daugelis jų yra nemodernizuoti, energetiškai neefektyvūs. Šių pastatų modernizavimas reikalauja gerokai didesnių investicijų, nes modernizuojant privaloma išlaikyti kultūros paveldo reikalavimus. Pavyzdžiui, negalima pastato šiltinti iš išorės, o galima tik iš vidaus“, – pasakoja ji.

R. Mikalauskienė sako, kad norint gauti finansavimą pagal grąžinamosios subsidijos priemonę, pirmiausia pastato valdytojas turi atlikti pastato energinį auditą. Audite nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir energijos sąnaudos pastate, parenkamos energijos taupymo priemonės, pateikiami preliminarūs paskaičiavimai, kiek CO2 ir kilovatvalandžių per metus būtų galima sutaupyti, atlikus pastato modernizavimą.

Renovacijos darbai bus baigti jau rugpjūčio pabaigoje

Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas M. Kaikaris nurodo, kad dėl šių subsidijų šiuo metu intensyviai vyksta Palangoje esančios memorialinės sodybos modernizavimo darbai. Projektui skirtas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo grąžinamosios subsidijos forma. Istorinio pastato renovacijai skirta daugiau nei 260 tūkst. eurų.

„Siekiama išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su išskirtiniu pastatu, juo naudotis“, – sako pašnekovas.

Jis patikina, kad Pirmojo burmistro Jono Šliūpo muziejuje ir toliau bus teikiamos aukštos kokybės kultūros paslaugos, siekiant didinti jų patrauklumą kuo įvairesnėms visuomenės grupėms. Numatomas ekspozicijos atnaujinimas iki 2025 metų ir naujų edukacijų parengimas, siekiant atliepti kultūrinių paslaugų poreikius regione.

„Šias paslaugas siekiama integruoti ir į bendrojo ugdymo programas. Džiugu tai, kad pastato remontas bus baigtas dar šių metų vasaros pabaigoje“, – nurodo Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas.

Pašnekovas teigia, kad šiuo metu yra atliekamas remontas ir tvarkomieji paveldosaugos darbai. Šių darbų metu apšiltintos sienos, stogas, grindys, pakeisti langai ir durys. Taip pat atnaujintos vidaus inžinerinės sistemos – šildymo-vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, elektros, elektroninio ryšio, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos. Atnaujinta ir patalpų apdaila, taip pat žmonėms su negalia įrengtas išorinis keltuvas. Svarbu ir tai, kad šiuo metu jau restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai.

Ypatingas pastatas, kuriame gyveno istorinė asmenybė

Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Šliūpo memorialinė sodyba – vertingas objektas ne tik Palangai, tačiau ir visai Lietuvai. M. Kaikaris pasakoja, kad šioje, XIX a. pab. Grafų Tiškevičių statytoje medinėje viloje , 1931–1944 gyveno gydytojas, nacionalinio atgimimo veikėjas, aušrininkas, daugelio kultūros, mokslo, politikos draugijų steigėjas ir narys, publicistas, Palangos miesto I-asis burmistras Jonas Šliūpas. Jis taip pat buvo ir medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų garbės daktaras.

„1967 metais pastatas rekonstruotas ir pritaikytas vaikų darželiui. 1988 metais jis dar sykį rekonstruotas, pritaikant pastatą muziejaus poreikiams. Svarbu tai, kad visuomenės veikėjo Jono Šliūpo namas priskiriamas prie ypatingo pastato kategorijos, įrašyto į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pastatas yra saugomas valstybės, objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis“, – nurodo pašnekovas.

Jo teigimu, istorinė vila–muziejus stovi Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje. Svarbu tai, kad atliekant kapitalinio remonto darbus yra išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, kurios svarbios etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu.