Duonos kepyklos savininkai: „Norime, kad kuo daugiau žmonių valgytų juodą duoną ir prisimintų jos autentiškumą“

Panevėžyje įsikūrusi kepykla „Velželio duona“ gamina duoną naudojant autentišką, lietuvių liaudies recepto raugą. Idėja įsteigti mažąją bendriją ir vystyti duonos kepyklos verslą kilo dviems panevėžiečiams –  Mariui Sarapui ir Vaidui Baranauskui – susipažinusiems sporto klube, bediskutuojant apie sveiką mitybą. V. Baranauskas pasakoja apie verslo pradžią, tradicinės, lietuviškos duonos gamybos ypatybes ir finansinius sprendimus, palengvinusius verslo vystymą.

Dėl pavykusio duonos kepalo – ir naktys kepykloje

Mažąją bendriją „Naminė duonelė“ verslininkai M. Sarapas ir V. Baranauskas įsteigė 2012 metais, kai vieną dieną draugus sporto klube aplankė mintis – Panevėžyje trūksta kepyklos, kurioje būtų galima nusipirkti tikros duonos. Ši mintis paskatino  prisiminti seną, dzūkiškos duonos receptą, perimtą iš močiutės.

„Močiutė Balbieriškyje kepdavo duoną, o jos receptą man buvo užrašiusi mama. Su kolega Mariumi išsikalbėjome, jog jis turi stiprias rankas, todėl galėtų minkyti duonos tešlą. O aš visuomet buvau labiau „prie verslumo“ ir sugalvojau keletą idėjų, kaip visa tai realizuoti“, – pasakoja V. Baranauskas.

Verslo pradžioje netrūko iššūkių – teko susirasti patalpas, tačiau aplinkiniai vargiai norėjo priimti du jaunuolius, neturinčius verslo valdymo patirties ir aiškios vizijos. Išeitį pasiūlė vaikystės draugas, pirmųjų kepinių realizavimui suteikęs patalpas sodyboje, įsikūrusioje Velželio kaime.

„Tai buvo palėpė, prikrauta malkų, lentų. Bet mūsų akys degė noru kibti į darbus – be to, už patalpas nemokėjome. Pradėjome remonto darbus, nors tuo metu neturėjome pinigų, ką galėjome – darėme patys. Praktiškai vieni, savo jėgomis įsirengėme kepyklėlę“, – pasakojo verslininkas.

Norėdami pristatyti rinkai savo produkciją, verslininkai nusprendė dalyvauti Panevėžio Kalėdinėje mugėje ir pirmą kartą prekiauti savo gamybos duona. Pasiruošimo darbai vyko intensyviai, ir dėl siekiamo rezultato teko paplušėti ne vieną parą.

„Kepėme duoną ir mums niekaip nepavyko išgauti norimo rezultato. Mano kolega net naktis praleisdavo kepykloje – buvo pasistatęs lovą, bandėsi dieną ir naktį, kad pavyktų.  Nežinau, kas suveikė, galbūt jau visos paskutinės jėgos buvo sudėtos, bet mugės dienai buvo iškepti idealūs duonos kepalai“, – teigia V. Baranauskas.

Mugėje ką tik krosnyje iškepta, garuojanti duona traukė dalyvius nepraeiti pro šalį ir paragauti. Didelis susidomėjimas verslininkus privertė susimąstyti ir apie tolesnį duonos tiekimą ir prekybą.

„Kadangi neturėjome parduotuvės, teko galvoti, kaip visa tai realizuoti. Sugalvojome, kad duoną galime atvežti į namus, nemokamai. Taip ir atrodė pirmasis mūsų verslo modelis, kuris vyko su produktų pristatymu į namus“, – teigia verslininkas.

Noras puoselėti tradicinės lietuviškos duonos kepimo tradicijas

Pirminis, senovinės ruginės duonos receptas, pagal kurį „Velželio duona“ kepa savo gamybos duoną, yra gavęs tautinio paveldo sertifikatą. Šios duonos gamybos unikalumas – puoselėjamas rankų darbas, duona kepama iš to paties raugo bei laikoma lininiame audekle. Tokiam būdui prireikia apie pusantros paros.

„Mes norime tęsti tradicijas, kad duonos kepalėlis turėtų originalias skonines savybes, ir iš kartos į kartą būtų perduodamas senovinis receptas, kepimo technologijos, o skonis liktų dar bent 100 metų. Apie duoną pasakojame ir kitiems – su gamybos procesu supažindiname vaikus mokyklose, darželiuose“, – pasakoja V. Baranauskas.

Anot pašnekovo, šiuo metu lietuviai dažniau renkasi vartoti baltą duoną ir jos rūšis, madą perimant iš Pietų valstybių. Tačiau jų verslas siekia išsiskirti ir išlaikyti savo autentiškumą.

„Dabar rugiai mažiau populiarūs. Tačiau mūsų, Baltijos regiono klimatas, ypač tinkamas rugiams išauginti. Todėl norime skleisti žinutę, išlaikant tradicijos dalelę, kad kuo daugiau žmonių valgytų juodą duoną ir prisimintų jos autentiškumą.“

Dabar rugiai mažiau populiarūs. Tačiau mūsų, Baltijos regiono klimatas, ypač tinkamas rugiams išauginti. Todėl norime skleisti žinutę, išlaikant tradicijos dalelę, kad kuo daugiau žmonių valgytų juodą duoną ir prisimintų jos autentiškumą.

Šiuo metu „Velželio duona“ siūlo ruginę ir kvietinę duoną bei įvairius jos skonius – su kanapių sėklomis, saulėgrąžomis, džiovintais vaisiais, tradicinio skonio ir kitokių.

Visi receptai yra sugalvoti pačių verslo įkūrėjų ir gimsta iš eksperimentavimo.

„Kaip bazę, naudojame mūsų pirminį, becukrės duonos receptą. Tada galvojame, ko žmonėms reikėtų – naudojame įvairius miltus, sėklas, eksperimentuojame. Pasibandę, gautą rezultatą duodame įvertinti kitiems – išgautą skonį vertina bendradarbiai, šeimos nariai, draugai“, – pasakoja jis.

INVEGOS finansavimas padėjo susigrąžinti lėšas

Kaip sako įmonės bendrasavininkas V. Baranauskas, norint iškepti kokybišką duoną svarbi gerai funkcionuojanti įranga. Todėl teko atnaujinti tuo metu naudojamą krosnį, kuri leistų efektyviau dirbti. Tam reikėjo investicijų, todėl susimažinti finansinę naštą verslui padėjo INVEGOS dalinis palūkanų kompensavimas.

„Susiradome naują krosnį, kurios kaina buvo 15 tūkst. eurų. Kaina buvo didelė, todėl ryžomės kreiptis į „Šiaulių banką“ dėl finansavimo. Jį gavę, nusprendėme kreiptis į INVEGĄ dėl palūkanų kompensacijos. Esame smulkus verslas, todėl mums tai buvo išsigelbėjimas –  galimybė skirti susigrąžintus pinigus kitoms reikmėms – pakavimo medžiagoms, miltams. Dėl to labai džiaugiamės.“

Pašnekovo manymu, Lietuva yra šalis, kurioje kiekvienas, turėdamas noro, gali sukurti verslą ir dirbti. Viena iš paskatų tam – mažosios bendrijos juridinio asmens statuso atsiradimas.

„Galimybė įsteigti mažąją bendriją daugeliui padėjo pradėti savo verslą. Aš tikrai nesiskųsiu, kad Lietuvoje negalima dirbti – verslas yra rizika, jis gali būti tiek sunkus, tiek ir lengvas. Tai yra sinusoidė. Tačiau Lietuva yra gera šalis verslui, ir tas, kas nori, gali jį turėti“.

2024-aisiais minime Lietuvos dainų šventės 100-metį. Unikali savo turiniu ir dvasia, Dainų šventė leidžia atsigręžti į tai, kas svarbu kiekvienam lietuviui – tradicijas, patriotiškus jausmus, vienybę ir autentiškumą. Pasirinkimas būti autentiškiems – tai pasirinkimas būti drąsiems, gebėjimas atskleisti savo tikrąjį „aš“.

Dainų šventės šimtmetis įkvepia atsigręžti į lietuvius-kūrėjus, amatininkus, šių laikų verslininkus. Lietuviško verslo autentiškumas – tai sąsaja su sava tapatybe, ryšys su gamta ir tapatinimasis su tradicijomis. Tai, kas kuriama lokaliai, yra Lietuvos autentiškumas, kuriantis vertę mūsų valstybei.