VIPA apie tvariąsias investicijas: kodėl verta investuoti į energijos efektyvumo didinimą ir žaliąją energiją?
Aštrėjančios klimato kaitos problemos, geopolitinis kontekstas, įvairūs reglamentai bei įstatymai ir besikeičiantis visuomenės požiūris lemia tai, kad valstybiniame ir privačiame sektoriuose veikiančioms įmonėms tampa vis labiau prasminga investuoti į vieną iš pagrindinių tvarumo elementų – žalius pokyčius. Vienas iš lengviausių būdų tai padaryti – koncentruotis į energinį efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. AEŠ energija taip pat yra ženkliai pigesnė už jos tradicines rūšis, todėl investuoti į tokius energijos šaltinius visų pirma apsimoka. Kodėl žaliajam kursui būtina skirti ypatingą dėmesį, pasakoja tvariąsias investicijas įgyvendinančios Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) verslo plėtros direktorė Kristina Vaskelienė ir Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.
Tvarumą lengviausia suprasti kaip atsakingą santykį su mus supančia aplinka. Todėl tvariai savo veiklą vykdantis verslas ar viešoji institucija turėtų siekti įvertinti įvairius socialinius, ekonominius ir ekologinius aspektus, darančius poveikį visuomenei ir planetai. Tai apima sąžiningus verslo santykius, skaidrumą, rūpestį darbuotojais ir aplinka bei dar daugiau.
Dažniausiai į tvarumą versle yra žvelgiama pro trijų skirtingų rodiklių prizmę. Tai – aplinkos, socialiniai ir valdysenos (angl. Environmental, Social and Governance, toliau – ESG) kriterijai, padedantys verslams geriau suprasti ir įvertinti savo atsakomybę darbuotojams, klientams, investuotojams, tiekėjams, bendruomenei ir gamtai.
Tačiau pastaruoju metu dėl žmonijai grėsmę keliančios klimato kaitos garsiausiai yra kalbama apie aplinkosauginį tvarumo aspektą ir aplinkai draugiškus pokyčius, kurių jau reikalauja ir žmonės. Tad galima sakyti, kad sekimas žaliuoju kursu pamažu tampa būtina bendrovių veiklos sąlyga.
Jau dabar tikėtina, kad finansinės institucijos pirmenybę teiks toms įmonėms, kurios investuoja į tvarumą, prašys šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos mažinimo planų, atliekų tvarkymo gairių, poveikio aplinkai analizės ir kt. dokumentų.
Tai reiškia, kad jau netrukus savo ŠESD emisijos skaičiavimas, jos mažinimo strategija, tvarumo kriterijų nustatymas ne tik savo produktams, bet ir tiekėjų žaliavoms, transportavimui ir kt., taps įmonių „higienos“ klausimu.
Permainų imtis skatina ir valstybė, ir Europos Sąjunga
Svarbu ir tai, kad imtis aplinkai draugiškų permainų įmones skatina ir valstybės inicijuojami reikalavimai. Pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. pabaigos 10 proc. visų viešųjų pirkimų turėjo tapti žaliaisiais.
Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos įsigydamos atitinkamas prekes ar paslaugas turėtų įvertinti, kad būtų daromas mažiausias poveikis aplinkai ir gaunamas geriausias socialinis efektas. Nuo šių metų šis reikalavimas siekia 50 proc., o nuo 2023 m. žaliųjų pirkimų reikalavimai bus privalomi visiems organizuojamiems pirkimams.
Paskatinti bei katalizuoti aplinkai draugiškas įmonių permainas – investicijas į energinį efektyvumą, AEŠ naudojančias technologijas ir kt. – siekia ir Europos Sąjunga.
Tarp šių teisės aktų yra ir ES taksonomijos reglamentas, apibrėžiantis aplinkai draugiškas ekonomines veiklas bei joms iškeldamas 6 tikslus, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimas ar perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Kol kas tai – abstraktūs tikslai, tačiau tiksliau jie bus apibrėžti nustačius konkrečius ekonominės veiklos vertinimo kriterijus bei perkėlus juos į kitus ES teisės aktus, atsižvelgiant ir į skirtingus sektorius.
Pavyzdžiui, Lietuvoje iš 2021-2027 ES investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų finansuojamos įmonės turės vertinti, kiek atitinkamas projektas prisideda prie vieno ar kelių šių aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Be to, svarbu bus ir tai, kad verslas nedarytų žalos kitiems ES taksonomijos reglamento tikslams, o valdysenos srityje atitiktų bent minimalius aplinkosauginius saugiklius bei techninius reikalavimus.
„Taip pat žalias verslų permainas skatins ir tokie dokumentai kaip įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva, tvarių finansų atskleidimo reglamentas (FSDR) ar naujoji įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSDR). Apskritai, visų šių dokumentų poreikis atsirado dėl noro nustatyti vienodus bendrovių ataskaitų apie tvarumą standartus, taip pat tai paskatino ir augantys žaliojo smegenų plovimo mastai (angl. greenwashing), kuomet įmonės bando apsimesti tvaresniais nei yra ir tokiu būdu klaidiną visuomenę“, – teigia LAVA direktorė A. Alijošiutė-Paulauskienė.
Ir nors šie pokyčiai pirmiausia palies dideles korporacijas, tačiau glaudžiai susijusios tiekimo grandinės lems, kad permainų neišvengs ir smulkesni verslai. Jų taip pat bus prašoma pateikti įvairius rodiklius, įrodančius apie savo poveikio aplinkai suvaldymą ir tvarių pokyčių inicijavimą.
Be to, tokie reglamentai kaip FSDR įpareigos ataskaitas rengti ne tik įmones, bet ir kredito įstaigas. Tai reiškia, kad atsiradus įpareigojimui savo ataskaitas viešinti ir finansuotojams, tvarumas ir kaip įgyvendinami jo siekiantys tikslai taps dar svarbesni visai tiekimo grandinei.
Žalumo aktualumas šiandieniniame kontekste auga
Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, energijos išteklių taupymas bei draugiškumas aplinkai įgavo papildomą prasmę ir palietė kiekvieną gyventoją asmeniškai. Dėl Rusijos agresijos rinkoje kylant elektros ir šildymo kainoms, aukšto energinio efektyvumo užtikrinimas ir AEŠ naudojančių technologijų diegimas tiek individualiu, tiek verslo ar valstybiniu lygmeniu, tampa vienomis iš priemonių, prisidedančių prie valstybės saugumo didinimo.
Pavyzdžiui, investicijos į pastatų energinį efektyvumą ir jų renovavimas leidžia ženkliai sumažinti energijos suvartojimą. Skaičiuojama, kad atnaujintas statinys suvartoja bent per pusę mažiau šilumos. Tai reiškia, kad tokiu būdu mažėja spaudimas visos šalies energijos išteklių importui, auginant ir jos energetinę nepriklausomybę.
Tai itin aktualu, nes šiame sektoriuje vis dar slypi milžiniški energijos taupymo rezervai. Pastatai, ypač seni ir gyvenamosios paskirties statiniai, sunaudoja apie 40 proc. ES energijos ir yra atsakingi už daugiau kaip trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos.
Lietuvoje per daugiau nei dešimtmetį įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą iki šiol buvo renovuota apie 5 tūkst. pastatų iš daugiau kaip 34 tūkst. renovuotinų, žemo energinio efektyvumo statinių. Tai reiškia, kad Lietuvoje pastatų sektoriuje matomas vis dar didelis energijos sutaupymo potencialas.
Tapti žalesniems gali padėti ir AEŠ panaudojimas, investuojant į juos naudojančias technologijas – saulės elektrines, šilumos siurblius ir dar daugiau. Šią naudą atspindi ir skaičiai. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių pagamintos elektros savikaina šiuo metu siekia apie 4–5 ct už kWh, saulės elektrinių – 6–7 ct, o paties efektyviausio Lietuvoje dujomis kūrenamo naujojo Elektrėnų bloko savikaina siekia virš 40 ct.
Pasak VIPA verslo plėtros direktorės Kristinos Vaskelienės, tvarios investicijos į energinį efektyvumą ir AEŠ neabejotinai padeda ne tik didinti valstybės nepriklausomumą nuo iškastinio kuro ar siekti pozityvių klimato kaitos rodiklių, bet ir leidžia sumažinti energijai reikalingus kaštus.
Be to, pastaruoju metu AEŠ naudojančios technologijos tampa vis labiau prieinamos tiek gyventojams, tiek valstybinėms ir privačioms įmonėms. Tai atspindi ir per metus daugiau kaip dukart išaugęs elektrą gaminančių žmonių skaičius. Šiuo metu Lietuvoje nuosavas saulės elektrines turi apie 30 tūkst. vartotojų, kai pernai šis skaičius siekė kiek daugiau nei 14 tūkst.
„Norint iki 2050 m. tapti klimatui neutralia valstybe ir kurti žalesnę, švaresnę bei nuo kitų šalių mažiau priklausomą Lietuvą, tuo pat metu apkarpant energijos sąskaitas, tiek įmonės, tiek viešosios įstaigos ir gyventojai privalo imtis atitinkamų pokyčių. Vienas efektyviausių būdų siekti šių uždavinių ir įgyvendinti ES užsibrėžtus tikslus – investuoti į tvarius projektus, pavyzdžiui, privačių ir valstybinių pastatų renovaciją, didinti energinį efektyvumą bei diegti atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančias priemones“, – sako K. Vaskelienė.
Rizikuoja prarasti klientus, talentus ir reputaciją
LAVA direktorė A. Alijošiutė-Paulauskienė teigia, kad tvarumą šalies įmonės šiandien vis dar supranta kaip šalia verslo esantį fenomeną, o pilnai tuo gyvena reta bendrovė.
„Tvarias praktikas verslai turėtų matyti kaip galimybę inovacijoms: kurti naujus produktus, planuoti ilgalaikes investicijas bei prisidėti prie žmonių ir aplinkos gerovės. Tačiau į savo esmines strategijas ar misiją tvarumą integruoja vis dar per mažai įmonių“, – sako pašnekovė.
A. Alijošiutė-Paulauskienė akcentuoja, kad kol kas didžiausią dėmesį verslai stengiasi skirti aplinkosaugos sričiai. Jos teigimu, to nedarančios įmonės jau dabar kenčia įvairiais būdais.
„Sparti klimato kaita šiandien nebeleidžia ignoruoti tvarumo ir žalumo. Galima sakyti, kad būtent verslas bei pramonės revoliucija per nepilnus du šimtmečius ir sukūrė šias problemas, kurios kelia didelę grėsmę žmonijai, o ji į tai reaguoja. Todėl į klimato kaitos pažabojimą investuoti apsimoka – tai darantys verslai gauna vis augančio progresyvių vartotojų skaičiaus dėmesį, pretenduoja pritraukti geriausius talentus, kuria gerą įvaizdį ir reputaciją“, – sako ekspertė.
Žaliosioms permainoms – VIPA finansavimas
Siekiant sudaryti daugiau galimybių privačiam ir viešajam sektoriams tvariai investuoti, VIPA teikia įvairias finansavimo priemones energinio efektyvumo didinimui. Per 9-erius veiklos metus VIPA tvarių projektų finansavimui skyrė apie 570 mln. eurų.
Įvairius projektus VIPA finansuoja ir tiesiogiai, ir per investicijų platformą „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“ (TIPS), į kurią agentūra yra investavusi kartu su Europos energijos efektyvumo fondu.
VIPA ir TIPS teikia lengvatines paskolas viešųjų ar privačių pastatų atnaujinimui, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pastatų modernizavimui, daugiabučių namų renovacijai, centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimui, gatvių apšvietimo ir gamybos įrenginių modernizavimui, investicijoms į atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančias technologijas, pavyzdžiui, saulės elektrines bei jų parkus.
VIPA lėšomis buvo atnaujinta 14 viešųjų pastatų, kurių bendra vertė siekia beveik 5,5 mln. eurų, o jų bendras plotas – daugiau kaip 50 tūkst. kv. m. Atnaujinus šiuos pastatus į aplinką išmetamas CO2 kiekis sumažėjo virš 1,1 tūkst. tonų.
Tuo pat metu 2018 m. buvo užbaigtas iš TIPS lėšų įgyvendintas projektas, kurį įgyvendino „Panevėžio stiklas“. Įgyvendinant projektą buvo atnaujintas apšvietimas bei susidariusios atliekinės šilumos panaudojimas pastato šildymui. Tai leido įmonei per metus sutaupyti 8466 MWh energijos ir sumažinti kaštus. Iš viso įmonė iš VIPA gavo 160 tūkst. eurų, o tai leido padengti 80 proc. viso projekto vertės.
Įdomu tai, kad siekiant toliau didinti savo energinį efektyvumą, „Panevėžio stiklas“ vėl kreipėsi į VIPA. Neseniai patvirtintas TIPS finansavimas leis įmonei įsirengti 1,5 MW galios saulės elektrinę. Planuojama, kad ji per metus pagamins apie 1500 MWh elektros energijos, skaičiuojama, kad projektas turėtų atsipirkti per 3–4 metus. Jo vertė siekia 1,06 mln. eurų, o TIPS paskola sudaro 847 tūkst. eurų.
TIPS savo veiklą pradėjo 2022 metų pradžioje. Platformą įkūrė VIPA kartu su investicine bendrove „Europos energijos efektyvumo fondas“ (EEEF). Pagrindinis TIPS tikslas – investicijų, kurios gali padėti mažinti poreikį energijos ištekliams ir auginti jos vartojimo efektyvumą, skatinimas.
