Susitarta dėl gynybos finansavimo: kokio efekto tikėtis ekonomikai?
INVEGOS vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė
Seimas ketvirtadienį susitarė dėl dalies gynybos finansavimo šaltinių. Nuspręsta didinti akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui, 1 proc. punktu keliamas įmonių pelno mokesčio tarifas, o savivaldybės įpareigotos prisidėti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surenkamomis lėšomis. Viešoje erdvėje girdisi skirtingi šio sprendimo vertinimai. Tačiau kaip tai paveiks šalies ekonomiką ir gyventojus, koks bus šių sprendimų realus efektas?
Alkoholio ir tabako akcizo kėlimas - gana dažnas sprendimas siekiant padidinti biudžeto pajamas. Nors jis tiesiogiai didina kainas, šių dviejų produktų vartojimui tai daro menką įtaką. Retas žmogus nusprendžia atsisakyti žalingų įpročių pabrangus šioms prekėms, tad šis būdas didina biudžeto pajamas be didelės žalos ekonomikai ir gyventojams, kartu tai atrodo socialiai teisinga. Kiek rizikuojame, kad padidės apsiperkančiųjų kaimyninėse šalyse, augs šešėlinės ekonomikos dalis, biudžetas gali netekti kažkiek pajamų.
Degalų akcizo poveikis kainoms - galimai trumpalaikis
Daugiau aistrų kelia akcizo degalams didinimas, tačiau jo poveikis kitų produktų kainoms nėra toks reikšmingas. Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai labai mažą dalį jų išleidžia degalams (apie 2 proc.), tad kuro brangimas jiems nėra aktualus. Daug labiau jį pajus didesnes pajamas gaunantys gyventojai, nes degalai sudaro 3 kartus didesnę jų išlaidų dalį. Visgi, akcizo degalams didinimas turi ir teigiamą efektą. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad taip žmonės skatinami rinktis mažesnių kuro sąnaudų reikalaujančius automobilius ir elektromobilius, pergalvojami keliavimo būdai, ieškoma taupymo sprendimų, kas mažina transporto sukeliamą taršą ir prisidedama prie ilgalaikių aplinkosaugos tikslų. Svarbu tai, kad akcizu apmokestinamas kuro kiekis, o ne jo vertė: tai reiškia, kad dėl naftos kainos pokyčių, kuro kaina galutiniam vartotojui gali ir mažėti.
Nuogąstaujama, kad degalų brangimas didins ir kitų produktų kainas, ypač maisto, o tam yra jautriausi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Išsamių tyrimų ir vertinimų, kurie leistų pagrįstai įvertinti šių pokyčių efektą Lietuvoje, nėra. Tačiau pastebėta, kad kuro brangimo poveikis kainoms jaučiamas iki 6 mėn., vėliau pajamų augimas kompensuoja kainų padidėjimą ir reali žmonių perkamoji galia sugrįžta.
Ekonominės skriaudos nei gyventojams, nei verslui neturėtų būti
Įmonių pelno mokesčio tarifo didinimui 1 procentu verslo atstovai pritarė, tad tai yra paskata Vyriausybei dar labiau didinti gynybos finansavimą. Nors pelno mokestis ir augs, šalies saugumo stiprinimas tik gerina verslo aplinką, skatina užsienio investicijų pritraukimą, pozityviai keičia partnerių požiūrį ir pan. Geopolitinių rizikų kontekste tai yra ypač svarbu, stiprinant Baltijos šalių, kaip saugių ir patrauklių investicijoms šalių įvaizdį. Ar tai lems kainų augimą? Nebūtinai. Įmonių veikloje yra ir kitų svarbių finansinių rodiklių, ne tik pelno dydis.
Savivaldybės buvo įpareigotos iš surenkamų GPM lėšų į Gynybos fondą įnešti 25 mln. eurų. Ir nors šiam sprendimui savivaldos atstovai prieštaravo teigdami, kad krašto gynyba yra centrinės valdžios, o ne savivaldos klausimas, tačiau toks jų įnašas sudarys mažiau kaip 1 proc. nuo savivaldybių pajamų. Tokią, santykinai mažą sumą galima surasti nenuskriaudžiant kitų savivaldos finansuojamų sričių, o, kaip dažnai ir rekomenduojama, peržiūrint ir efektyviau planuojant savo išlaidas.
Ar eilinis Lietuvos gyventojas šiuos pokyčius pajus? Didesnis krašto gynybos finansavimas turėtų padėti visiems jaustis saugiau. Ženklios įtakos ekonomikai tai neturėtų daryti, nes daugiausiai brangs ne pirmo būtinumo prekės – alkoholis ir tabakas. Svarbi bus ir mūsų visų elgsena, suvokimas, kad mokestiniai pokyčiai yra investicija į mūsų saugumą – oro gynybos sistemas, kariuomenės atsinaujinimą, NATO karių įsikūrimą Lietuvoje. Efektas būtų dar didesnis, jei gynybos reikmėms ir inovacijoms šalies viduje išleisti pinigai sugrįžtų ir skatintų ekonomiką tiek per mūsų įmonių sumokamus mokesčius, žmonių vartojimą, darbo vietas bei galėtų būti vėl įdarbinami tiek kitose valstybės srityse, tiek dar labiau stiprinant gynybos ir saugumo pajėgumus.
