Atliekos, virstančios atsinaujinančia energija: Panevėžio rajone iškils biometano jėgainė
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad jau 2030 metais energijos suvartojimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) sieks 45 proc., o benzininio ir dyzelinio transporto miestuose sumažės perpus. Jau artimiausiais metais Lietuva sparčiai pajudės link šių tikslų: šalyje pradės veikti biometano jėgainės. Vieną tokių projektų įgyvendins Panevėžio rajone veikianti biodujų gamybos įmonė UAB „Engerta“.
Šio projekto vertė – 7,57 mln. eurų, iš kurių 4,4 mln. eurų finansavimą skyrė Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) investicijų platforma „Tvarių išteklių plėtros skatinimas“ (TIPS), plečianti finansuojamų energetikos projektų spektrą.
Gali pakeisti ir iškastines dujas, ir transporto degalus
Biometanas laikomas vienu „žaliausių“ energijos išteklių ir jo gamyba įgauna vis didesnę reikšmę Europos Sąjungoje – tikimasi, kad šios dujos atliks svarbų vaidmenį siekiant ES Žaliojo kurso tikslų. Svarbu ir tai, kad biometano gamyba prisideda prie perėjimo link žiedinės ekonomikos, nes biometano gamybos procese atliekos tampa žaliavomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat skatina biometano gamybą: Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane įvardinamas siekis, kad iki 2030 metų šalyje per metus būtų pagaminama ne mažiau kaip 950 GWh biometano.
UAB „Engerta“, įgyvendindama technologinių inovacijų diegimo procesą, per 36 mėn. pastatys 4,835 MWh galios, 500 m3/val. maksimalaus našumo biodujų jėgainę. Ji leis kasmet biometano gamybai panaudoti iki 60 tūkst. tonų atliekų ir pagaminti iki 4,4 mln. m3 biometano per metus. Numatoma, kad įgyvendinus šį projektą į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sumažės 6363,5 tonomis CO2 ekvivalento per metus. Tokį kiekį per metus galėtų absorbuoti 30–200 tūkst. medžių, priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus.
„Projektą įgyvendiname sujungę keturių įmonių kompetencijas žemės ūkio, maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo, alternatyvių ekologiškų degalų transportui ir vandenilio bei biometano infrastruktūros srityse. Matome neišnaudojamą pažangiųjų biodegalų potencialą šalyje – biodujų gamyba reikšmingai prisideda prie AEI dalies didinimo, ypač transporto ir šalies ūkio srityse. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vykdydami šį ir panašius projektus, kartu didiname Lietuvos, o kartu ir ES, energetinę nepriklausomybę, bei mažiname poreikį dujų importui iš agresiją vykdančių valstybių“, – sako Vytautas Keršys, UAB „Engerta“ vadovas.
VIPA Privačių klientų skyriaus vadovės Rūtos Mickevičienės teigimu, tokių projektų finansavimas leidžia institucijai prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros. „Biometanas gaminamas iš organinių atliekų ir gali būti naudojamas įvairiuose sektoriuose: tiek tiesiogiai jį tiekiant į gamtinių dujų tinklą ir tokiu būdu pakeičiant iškastines gamtines dujas, tiek ir kaip alternatyvus kuras transportui. Biometanas suderinamas su esama gamtinių dujų infrastruktūra, tad jį galima naudoti be didelių infrastruktūros pokyčių. Be to, biometanas gali būti naudojamas energijos gamybai vietoje, užtikrinant decentralizuotą ir patikimą energijos tiekimą pramonei, ūkiams ir bendruomenėms“, – pažymi Rūta Mickevičienė.
Vytautas Keršys teigia, kad tai pirmasis bendrovės projektas, finansuojamas VIPA, ir bendradarbiavimą apibūdina kaip sėkmingą. „Vyravo konstruktyvus dialogas, projektas buvo valdomas kokybiškai, o duomenys apdorojami labai operatyviai. Buvo akivaizdu, kad finansuotojai supranta problematiką ir yra linkę ieškoti geriausio sprendimo“, – pasakoja UAB „Engerta“ vadovas.
Mažiau atliekų ir švaresnis oras miestuose
UAB „Engerta“ jėgainėje sukurtas biometanas atitiks netaršių alternatyvių degalų apibrėžimą, t.y. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5 ir 7 dalyse numatytus biodegalų tvarumo kriterijus. Jo gamybai bus naudojamos įvairios biologiškai skaidžios atliekos, tokios kaip karvių mėšlas, komunalinės, riebalų, vaisių ir daržovių, žemės ūkio atliekos. Pagamintas biometanas bus tiekiamas į gamtinių dujų tinklus, taip pat projektuojama biometano pildymo stotis, tad dalis pagaminto biometano galės tiesiogiai pasiekti transporto sektorių.
Būtent transporto sektoriuje šiuo metu naudojama ypač mažai AEI. Pavyzdžiui, namų ūkiuose AEI iš biomasės dalis 2019 m. sudarė 38,7 proc., o transporto sektoriuje – vos 4,04 proc. Biometano gamyba šiuos rodiklius galėtų stipriai pakoreguoti. „Mūsų atveju žaliavų gabenimas bus organizuojamas biometanu varomais sunkvežimiais, tad skaičiuojame, kad vien tokiu būdu per metus sutaupysime 812 tonų CO2, lyginant su alternatyva – gabenimu dyzelinu varomu transportu“ – sako UAB „Engerta“ vadovas.
Projektas pasitarnaus ir gyvenimo kokybei miestuose bei padės savivaldybėms siekti Žaliojo kurso tikslų. „Biometanas atitinka švaraus alternatyvaus kuro apibrėžimą, o tai leis miestams atnaujinti viešojo transporto parką perkant aplinkai draugiškesnes transporto priemones. Ypač tai aktualu didmiesčiams, kuriuose daugiausia CO2 emisijų teršalų išmetama viešojo transporto priemonėse“, – aiškina Vytautas Keršys. Projekto rengėjų skaičiavimais, biometano jėgainė leis pakeisti apie 3,2 mln. litrų dyzelio per metus.
„Be visų paminėtų naudų aplinkai ir žmonėms, biometano jėgainė sukurs ir papildomų verčių. Gamindami biometaną efektyviausiu būdu panaudosime vietoje susidarančias atliekas, dėl to apie 60 proc. sumažės nemalonių kvapų Panevėžio rajone Šilagalio kaime. Projekto įgyvendinimo metu bus tvarkoma ir vietos infrastruktūra, remontuojami keliai, įrengiamas apšvietimas, galiausiai – kuriamos naujos darbo vietos. O ūkininkai galės naudoti pigų ekologišką kurą žemės ūkio technikai vietoj brangstančio ir taršaus dyzelino“, – teigia UAB „Engerta“ vadovas.
TIPS finansavimas – tvariems atsinaujinančios energijos projektams
Investicijų platforma „Tvarių išteklių plėtros skatinimas“ (TIPS) savo veiklą pradėjo 2022 metų pradžioje. Platformą įkūrė UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) kartu su investicine bendrove „Europos energijos efektyvumo fondas“ (eeef). Pagrindinis TIPS tikslas – investicijų, kurios gali padėti mažinti poreikį energijos ištekliams ir auginti jos vartojimo efektyvumą, taip pat didinti žaliosios energijos pasiūlą, skatinimas.
Šios, VIPA kartu su eeef įkurtos specializuotos platformos, jau finansuotų projektų vertė siekia 20 mln. eurų. Tai investicijos, kurios padeda didinti energinį efektyvumą ir mažinti poreikį energijos ištekliams, taip pat mažinti CO2 išmetimus.
TIPS siūlo finansavimą technologinių įrenginių atnaujinimui siekiant energijos taupymo, investicijoms į pastatų modernizavimą, gatvių apšvietimo atnaujinimą, pažangias šildymo, kaitinimo, vėsinimo, vėdinimo sistemas, saulės elektrines, saulės parkus, biometano gamybos pajėgumus ir kitas CO2 išmetimus mažinančias priemones.
Dažniausiai finansuojama iki 80 proc. projekto investicijų vertės iki 10 metų laikotarpiui, o paskolos gavėjo indėlis turėtų būti ne mažesnis kaip 20 proc.
