Duotas startas vieningo nacionalinio finansuotojo sukūrimui, kuris atvers naujo lygmens galimybes Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus plėtrai

Sausio 26 d. Vyriausybės ministrų pasitarime pritarta Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimui ir numatyti tolesni žingsniai siekiant šio tikslo. Pasitarime ministrai sutarė šiuo metu veikiančias NPĮ – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), UAB Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (ŽŪPGF) ir UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ konsoliduoti INVEGA pagrindu ir pavesti Finansų ministerijai atstovauti valstybę akcininkės teisėmis.

Iki šiol kiekviena iš šių įmonių veikė siauresnėse ar platesnėse nišose, fokusavosi į skirtingus tikslus ir prioritetus. Tuo tarpu naujasis jungtinis darinys sudarys sąlygas vieningam ir integruotam investicinių resursų pritraukimui, finansinių priemonių kūrimui ir įgyvendinimui.

Pasak VIPA generalinio direktoriaus Gvido Dargužo, pokyčiai vykdomi siekiant konsoliduoti ir sustiprinti nacionalinių plėtros įstaigų kompetencijas ir užtikrinti valdomų fondų bei finansinių priemonių tęstinumą. Pradėtas procesas leis ženkliai padidinti bendrą projektų srautą ir, kas ypatingai svarbu, – pritraukti daugiau lėšų iš rinkų, tarptautinių finansų įstaigų ir privataus kapitalo. Tai – natūralus sekantis etapas, siekiant strateginių valstybės tikslų: finansavimo apimčių bei finansavimo prieinamumo užtikrinimo šaliai svarbiose srityse, kuriose pastebimas rinkos nepakankamumas.

Konsoliduota nacionalinė plėtros įstaiga (NPĮ) įgis galimybę sutelkti daugiau lėšų ir kompetencijų svarbioms Lietuvos ekonomikos sritims: skatinti tvarųjį finansavimą, energijos efektyvumo didinimą, plėtoti viešąją ir ekonominę infrastruktūrą bei viešojo intereso projektų finansavimą, vystyti finansinių paslaugų ekosistemą, plėsti galimybes inovacijų bei verslo finansavimui. Viešasis ir verslo sektoriai sulauks daugiau ir lankstesnių svarbiausius jų poreikius atliepiančių finansavimo sprendimų tvariai plėtrai užtikrinti. NPĮ konsolidavimas taip pat praplės galimybes subjektams kreiptis dėl finansavimo ir įgyvendins vieno langelio principą.

„Tikime, kad bendradarbiaujant su kitomis NPĮ ir ministerijomis užtikrinsime sklandžią įmonių konsolidavimo proceso eigą, apjungsime resursus ir kompetencijas, o pereinamojo laikotarpio metu sklandžiai finansuosime projektus bei plėtosime naujas iniciatyvas“, – sako G. Dargužas.

Viešųjų investicijų plėtros agentūra į naują darinį įneš išskirtines kompetencijas

VIPA šiuo metu teikia finansines paslaugas, įgyvendina ir administruoja finansines priemones, susijusias su viešojo sektoriaus investicijomis, skirtomis socialinės ir ekonominės infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, viešųjų paslaugų ir viešojo intereso sričių projektams vystyti. Agentūroje sukauptos kompetencijos tvaraus finansavimo, energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių (žaliosios energetikos) plėtros finansavimo srityse.

Iki 2021 m. pabaigos VIPA sukūrė ir šiuo metu valdo 17 aktyvių tikslinių fondų, priemonių bei iniciatyvų, o jiems bendros sutelktos lėšos sudaro daugiau kaip 800 mln. Eur. Jau finansuota daugiau nei 1100 projektų įvairiose viešojo intereso srityse: daugiabučių namų modernizavimo, centrinės valdžios bei savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo, vandentvarkos infrastruktūros, gatvių apšvietimo modernizavimo, švietimo įstaigų modernizavimo, kultūros paveldo objektų atnaujinimo bei kitose viešosios ir ekonominės infrastruktūros plėtros srityse.

Tarp VIPA prioritetinių veiklos sričių – finansavimo prieinamumo gaminantiems vartotojams didinimas per tarpusavio skolinimosi platformas, laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) infrastruktūros plėtra, darnaus transporto plėtra, finansavimo švietimo įstaigų plėtrai didinimas. Taip pat rengiamasi finansuoti atsinaujinančių energijos išteklių bendrijų plėtrą, mažąją renovaciją. Kuriamos gyvenamųjų kvartalų modernizavimo finansavimo schemos bei kitos iniciatyvos.

Išskirtinis VIPA projektas – bendra su Europos energijos efektyvumo fondu investicija į komanditinę ūkinę bendriją „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“ (TIPS), kurios pagrindinis tikslas – tvarių investicijų finansavimas, prisidedant prie tiesioginių klimato kaitos padarinių mažinimo. Į TIPS yra pritraukta ir 12,5 mln. Eur Europos investicijų banko paskola. VIPA yra šios finansavimo platformos valdytoja ir teikia finansavimą saulės parkų įrengimui bei energijos efektyvumo projektams. Tai unikalus projektas Lietuvoje ir viena pagrindinių tvaraus finansavimo plėtros krypčių.

VIPA kompetencijos kurti ir įgyvendinti finansinius įrankius pripažintos tarptautiniu mastu: tarp bendrovės partnerių ir investuotojų – tokios tarptautinės organizacijos kaip Europos energijos efektyvumo fondas (EEEF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas (EIB), Europos Tarybos vystymo bankas (CEB) ir kitos. 2021 m. VIPA tapo Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo (3SIIF) nare.

Lietuva atsižvelgė į gerąjį kaimynų pavyzdį

Užsienio šalių praktika rodo, kad daugelyje šalių judama link finansinių priemonių valdymo konsolidavimo, steigiant vieną stiprų strateginį nacionalinį plėtros banką ar fondą arba apjungiant skirtingas NPĮ į įmonių grupę. Vienas iš tokių pavyzdžių – Latvijos nacionalinė plėtros įstaiga ALTUM, kuri siūlo valstybės pagalbą įvairiems ūkio subjektams, pasitelkdama finansines priemones.

ALTUM kuria ir įgyvendina valstybės pagalbos programas, siekdama kompensuoti rinkos trūkumus, kurių negali užpildyti privačios finansų institucijos. Įstaiga taip pat buvo konsoliduota, sėkmingai sujungus tris savarankiškai veikiančias valstybines NPĮ. Šiuo metu vienoje integruotoje struktūroje sutelkti visi nacionaliniai Latvijos ištekliai.

Europoje yra ir daugiau panašių pavyzdžių, kuomet valstybių strateginiai finansiniai resursai sutelkiami didelėse nacionalinėse įstaigose, pvz. Bpifrance (BPI) Prancūzijoje, KfW Vokietijoje, Cassa Depositi e Prestiti (CDP) Italijoje, Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK) Lenkijoje, Vækstfonden Danijoje, Hrvatska banka za obnovu i razvitak (HBOR) Kroatijoje ir kiti. Užsienio šalių patirtis rodo, kad didelės ir reikšmingus finansinius išteklius valdančios nacionalinės struktūros, neretai veikiančios ir tarptautiniu mastu, nėra sukuriamos iškart, o formuojasi etapais, įvairių mažesnių įmonių bei fondų sujungimų ir prijungimų būdu.

VIPA generalinis direktoriaus Gvidas Dargužas, foto: VIPA

LR Finansų ministerijos pranešimas:
Sutarta jungti Nacionalines plėtros įstaigas: augs investicijų ir tvaraus verslo finansavimo galimybės