Kad energijos kainos netaptų iššūkiu: VIPA finansuoja organizacijų investicijas į energijos vartojimo efektyvumą

Kad energijos kainos netaptų iššūkiu: VIPA finansuoja organizacijų investicijas į energijos...

Pastaruoju metu ženkliai išaugus energijos išteklių kainoms, vis daugiau organizacijų skiria itin didelį dėmesį energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Tai leidžia ne tik kontroliuoti ir mažinti veiklos sąnaudas bei didinti našumą (o kartu – ir pelningumą), bet ir gerina atsparumą energijos kainų svyravimams, kurie, kaip galėjome įsitikinti šiemet, gali būti skaičiuojami ir dešimtimis kartų.

Visgi ekonominiai rodikliai – ne vienintelė priežastis į darbotvarkes įtraukti energinio efektyvumo klausimą. Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas tampa vis svarbesniu ne tik didelėms įmonėms, bet ir kitoms organizacijoms, nes to vis dažniau reikalauja klientai ir partneriai. Tai ypač svarbu teikiantiems paslaugas ar prekes viešajam sektoriui, nes nuo 2023 metų vykdant visus viešuosius pirkimus jose dalyvaujančioms įmonėms bus privalomai taikomi ir aplinkosaugos bei poveikio aplinkai kriterijai (išskyrus ribotą išimčių kiekį).

Be to, didindamos savo energinį efektyvumą organizacijos prisideda prie bendrojo energijos poreikio šalyje mažinimo, ES Žaliojo kurso tikslų, tokių kaip klimato kaitos švelninimas, siekimo bei Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo. Tai ypač aktualu dabartiniame agresijos prieš Ukrainą kontekste.

Ir visgi nuo ko gi reikėtų pradėti „žaliąsias“ iniciatyvas? Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) Klientų aptarnavimo departamento vadovė Asta Gladkauskienė teigia, jog energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomet turėtų prasidėti nuo energijos vartojimo audito. „Atsižvelgus į jo rezultatus, imamasi konkrečių sprendimų: aukšto efektyvumo sistemų diegimo, atliekinės šilumos panaudojimo, pastatų modernizavimo ir pan.“, – sako VIPA atstovė. Mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių leidžia ir nuosava elektros iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo ir kitų – generacija.

Populiariausios energinio efektyvumo didinimo priemonės

  • Energijos vartojimo auditas ir energijos valdymo sistema

Energijos vartojimo auditų metu surenkama ir analizuojama informacija apie įmonės veiklą, naudojamas energijos rūšis bei kiekius ir joms tenkančias išlaidas. Taip pat nustatomos įrenginių, transporto priemonių, pastatų techninės bei energinės charakteristikos, suskaičiuojamos įmonės CO2 emisijos. Galiausiai, įvertinamos energijos sąnaudų ir išlaidų energijai bei emisijų mažinimo galimybės, parengiama ataskaita ir pateikiamos taupymo priemonių rekomendacijos.

Diegiant energijos valdymo sistemas dažniausiai pasitelkiama kompiuterizuota energijos vartojimo valdymo sistema, kuri padeda suvaldyti didžiulį informacijos kiekį, leidžia stebėti ir vertinti įrenginių bei technologinių procesų būklę ir sąnaudas, optimizuoti jų veiklos laiką. Tokia sistema leidžia greitai sutaupyti iki 10 proc. energijos sąnaudų.

  • Aukšto efektyvumo sistemų diegimo pavyzdžiai

Efektyvesnės (pavyzdžiui, naudojančios šešis kartus už kaitrines efektyvesnes šviesos diodų lemputes) ir automatizuotos (pasitelkiančios šviesos lygio jutiklius ir judesio detektorius) apšvietimo sistemos diegimas;

Šilumos siurblių diegimas. Tai šilumos atgavimo įrenginiai, dažniausiai naudojami oro kondicionavimo bei šildymo sistemoms, taip pat technologiniuose procesuose. Jie elektros energiją vartoja šilumai iš aplinkos „siurbti“ ir tokiu būdu pagamina 2,5–5 kartus daugiau šilumos nei sunaudoja elektros energijos. Dažnu atveju šilumos siurbliai diegiami kartu su atsinaujinančių išteklių elektros generacijos įrenginiais, taip dar labiau sumažinant elektros sąnaudas;

Elektros variklių keitimas į aukšto efektyvumo variklius ir automatizavimas (įrengiant kintamo dažnio pavarų valdiklį). Reguliuojant variklių darbą pagal apkrovų svyravimus energijos suvartojimą galima sumažinti iki 40 proc.

  • Atliekinės šilumos panaudojimas

Gamybos procesų metu susidarančios atliekinės šilumos panaudojimas (pavyzdžiui, pastatų šildymui), iš patalpų šalinamo oro panaudojimas iš lauko tiekiamo oro pašildymui naudojant šilumokaitį. Šis šilumos atgavimo procesas gali būti pritaikytas pramonės bei energijos gamybos procesuose ir leidžia sutaupyti iki 35 proc. energijos sąnaudų. Išskirtiniais atvejais atliekinę energiją galima parduoti kitiems vartotojams, generuojant papildomas pajamas.

  • Pastatų modernizavimas

Taikomos įvairios priemonės – nuo pastato konstrukcijų (sienų, stogo, grindų, perdangų) apšiltinimo, geresnių langų bei durų įrengimo iki sandarumo didinimo. Tai leidžia sumažinti šildymo bei vėdinimo energijos poreikį nuo 20 iki 40 proc., o diegiant priemones kompleksiškai energijos sutaupymas gali siekti iki 80 proc.

  • Nuosava energijos generacija iš atsinaujinančių išteklių

Dažniausiai organizacijos investuoja į nuosavą elektros generaciją, įsirengdamos saulės elektrines, taip pat dalyvauja saulės parkų ar vėjo energetikos projektuose. Be to, vis daugiau perspektyvų matoma ir alternatyvaus kuro (pvz., iš biomasės) panaudojimo gamybos ar kituose procesuose projektuose.

TIPS finansavimas – energiniam efektyvumui ir žaliosios energijos plėtrai

„Tvarių išteklių plėtros skatinimas“ (TIPS) yra investicijų platforma, specialiai sukurta „žaliųjų“ projektu finansavimui (paskolų forma), finansuojanti privataus ir viešojo sektoriaus organizacijas, ketinančias įgyvendinti projektus energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančios energijos srityse. Šios, VIPA kartu su „Europos energijos efektyvumo fondu“ įkurtos specializuotos platformos, finansavimas siekia 25 mln. eurų ir yra skirtas investicijoms, kurios padeda didinti energinį efektyvumą ir mažinti poreikį energijos ištekliams, CO2 išmetimus ir produkcijos savikainą.

TIPS siūlo finansavimą: technologinių procesų bei įrenginių atnaujinimui siekiant energijos taupymo, investicijoms į pastatų modernizavimą, apšvietimo atnaujinimą, pažangias šildymo, kaitinimo, vėsinimo, vėdinimo sistemas, saulės elektrines, saulės parkus ir kitas panašias priemones. Dažniausiai finansuojama iki 80 proc. projekto investicijų vertės iki 10 metų laikotarpiui, o paskolos gavėjo indėlis turėtų būti ne mažesnis kaip 20 proc.

Be to, TIPS pasirašius bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kuriems nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo suteikta TIPS paskola, galės pasinaudoti paskolų palūkanų kompensavimo priemone. Svarbu, kad paskolos sutartis nebūtų pasibaigusi ar nutraukta. Dėl palūkanų kompensavimo įmonės turėtų kreiptis tiesiogiai į INVEGĄ.

Dažniausiai užduodami klausimai apie TIPS finansavimą

  • Kuo skiriasi TIPS finansavimas nuo bankų siūlomo?

TIPS siekia, kad finansavimo sąlygos būtų lankstesnės. Dažniausiai vertinami ne tik įmonės finansiniai srautai, bet ir pats projektas bei jo būsima įtaka įmonės veiklai – mažesniems kaštams, didesniam konkurencingumui. Taip pat TIPS lanksčiau vertina tam tikrus finansinius rodiklius, kuriuos taiko bankai (pvz., finansinių skolų aptarnavimo rodiklį). Dažnai TIPS gali pasiūlyti finansavimą projektams, kurie dėl didesnės rizikos ar nepriimtinų finansavimo sąlygų bankiniame sektoriuje finansavimo, tikėtina, negautų.

  • Kokios investicijos finansuojamos iš TIPS? Ar gali būti finansuojamos inovatyvios energetinės technologijos?

TIPS finansuoja iki 80 proc. infrastruktūros investicijų, susijusių su energijos suvartojimo bei išmetamų CO2dujų kiekio sumažėjimu. Itin sveikintini projektai, kurių metu pasitelkiamos inovatyvūs sprendimai– jie gali tapti pavyzdžiu ir kitoms įmonėms.

  • Ar teikiant paraišką TIPS galima derinti energiniam efektyvumui ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimui skirtas priemones?

Galima pateikti finansavimo paraišką tiek energinio efektyvumo didinimui ar atsinaujinančių energijos išteklių diegimui skirtoms priemonėms, tiek ir jų kompleksui.

  • Ar TIPS finansavimui gali būti taikomas paskolos grąžinimo pradžios termino atidėjimas?

Taip. TIPS teikia ilgalaikes paskolas, o jų grąžinimas paprastai atidedamas projekto įgyvendinimo laikotarpiui.

  • Ar TIPS finansavimas laikomas valstybės pagalba?

Dalį TIPS lėšų sudaro VIPA įnašas. Kadangi VIPA lėšos laikomos viešosiomis lėšomis, kiekvieno projekto atveju yra patikrinama, ar įmonės gauta parama iš valstybės neviršija nustatytų maksimalių ribų pagal de minimis taisykles.

  • Noriu įgyvendinti projektą, bet neturiu reikiamų resursų ir patirties. Kur galėčiau kreiptis pagalbos?

Visų pirma rekomenduojame atlikti energijos vartojimo auditą – jis padeda identifikuoti procesus, kuriuose būtų galima daugiausia sutaupyti, ir priemones, kurias reikėtų įgyvendinti.