VIPA padeda prikelti kultūros objektus antram gyvenimui: lankytojų laukia už 1,5 mln. Eur atnaujinta Panemunės pilis
Istorinio ir kultūrinio paveldo Lietuvoje gausa stebina tiek vietos gyventojus, tiek žavi į šalį atvykstančius turistus. Tačiau daugelis paveldo objektų yra apleisti, pasenę ir nepritaikyti dideliems lankytojų srautams. Siekiant pagerinti Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies įvaizdį namų ir užsienio rinkose, kultūros paveldo objektų valdytojai yra raginami pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir atnaujinti pastatus – tokiu būdu atnaujinta ir Jurbarko rajone esanti Panemunės pilis.
Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) teikia lengvatines paskolas kultūros paveldo objektų modernizavimui (atnaujinimui). 2017 m. siekiant skatinti investicijas į kultūros paveldo objektus, LR Kultūros ministerijos ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) iniciatyva buvo įsteigtas Kultūros paveldo fondas (KPF), finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
„Įsteigtas fondas yra viena priemonių, kuriomis stengiamasi atnaujinti ir visuomenės poreikiams pritaikyti kuo daugiau ypatingą kultūrinę reikšmę turinčių Lietuvos objektų. Matome, kaip nyksta nesaugomos ir neatnaujinamos vertingos paveldo objektų savybės, todėl investicijomis siekiama jas išsaugoti ir atskleisti, pritaikyti naujoms reikmėms bei tokiu būdu didinti Lietuvos gyventojų ir užsienio turistų susidomėjimą šalies kultūros paveldu,“ – teigia VIPA Klientų aptarnavimo departamento vadovė Asta Gladkauskienė.
Naudojantis finansine priemone gali būti atnaujinami visi į šalies kultūros vertybių registrą įtraukti kultūros paveldo objektai: dvarai, pilys, architektūriniai ir kultūriniai ansambliai ir kt., o Panemunės pilį pašnekovė vadina pavyzdiniu KPF projektu: „Su projektą vykdžiusia Vilniaus dailės akademija sutartį pasirašėme dar 2020 m. pradžioje, o kiek daugiau nei po metų lankytojams buvo pravertos jau atsinaujinusios pilies durys – statinių kompleksas sėkmingai pritaikytas platesnei kultūrinei veiklai vykdyti“.
Įgyvendinę objekto atnaujinimo projektą, jo valdytojai įsipareigoja pasitelkiant rinkodaros priemones sukurti naujus lankytojų srautus ir užtikrinti objekto prieinamumą lankytojams. Ne mažiau nei penkerius metus po investicijų panaudojimo projekte pabaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai privalo sudaryti sąlygas visuomenei lankytis sutvarkytame kultūros paveldo objekte.
Kaip pažymi A. Gladkauskienė, laiko pasinaudoti laisvomis lėšomis kultūros paveldo objektų atnaujinimui liko nedaug. Nors minima finansinė priemonė šiuo metu yra aktyvi, visi iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos paramos lėšų finansuoti projektai turi būti užbaigti iki 2023 m. pabaigos. Tiesa, šios priemonės vykdymui ateityje jau patvirtinti 5,5 mln. eurų iš 2021-2027 m. ES investicijų programos lėšų bei numatyti beveik 1,4 mln. eurų privačių lėšų.
„Pagal Kultūros ministerijos 2015 m. atliktą analizę, finansavimo paveldo objektų sutvarkymui poreikis net 6 kartus viršijo galimą skirti ES fondų finansavimą, dalis tvarkomų objektų negalėjo būti atverti lankymui. Dėl to KPF yra neabejotinai aktuali finansinė priemonė: baigiantis ES investicijų laikotarpiui matome, kad fondo lėšos baigiamos pilnai panaudoti, o atsirandant poreikiui finansuoti naujus projektus, mes užtikriname fondo veiklos tęstinumą“, – teigia Daiva Nazarovienė, LR Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vyriausioji patarėja.
Laikui bėgant sklandžiai fondo veiklai užtikrinti reikės vis mažiau viešojo finansavimo šaltinių – fondo biudžetą papildys iš sėkmingai įgyvendintų projektų sugrįžtančios lėšos, pažymi Kultūros ministerijos atstovė.
Panemunės pilis – projekto sėkmės pavyzdys
KPF teikiamų investicijų pagalba per kelerius metus finansuoti net penkių kultūros paveldo objektų atnaujinimo darbai. Vienas projektas šiuo metu tebėra atnaujinamas, dviejuose projektuose vykdytojai laukia svarbių tvarkybos darbų aktų, dar du projektai yra visiškai užbaigti.
Vienas jų – geriausiai iki šių dienų išlikusi renesansinė rezidencinė Panemunės pilis. Vystant projektą, vykdytojai restauravo ir įveiklino nesutvarkytą pilies pietinio korpuso dalį. Projekto įgyvendinimas leido atskleisti vertingas pilies istorines, memorialines, architektūrines ir menines savybes, paskatino naujų kultūros paslaugų pilyje prieinamumą, ženkliai padidino į kultūrines veiklas Panemunės pilyje įsitraukiančių dalyvių skaičių.
Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 1,5 mln. Eur, iš kurių 350 000 Eur sudarė VIPA KPF fondo lengvatinėmis sąlygomis suteikta paskola. Projektui įgyvendinti taip pat naudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Siekiama išsaugoti istorinę ir kultūrinę pilies vertę
Beveik nepakitęs autentiškas keturių Panemunės pilies korpusų, aplink įkurto parko ir tvenkinių ansamblis atskleidžia turtingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją ir kultūrą bei leidžia lankytojams iš arti susipažinti su skirtingų epochų ir jas atspindinčių renesanso, baroko bei klasicizmo stilių derme.
„Už ypatingą Panemunės pilies svarbą Kaunui ir visai Lietuvai turime dėkoti čia gyvenusiai bajorų Gelgaudų šeimai, tarp kurios narių – ir aukštas pareigas ėję LDK pareigūnai, ir 1830-1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas. Gaila, bet po sukilimo pilis neteko ja besirūpinusių nuolatinių šeimininkų, o įvairūs palikuoniai ja rūpinosi gana vangiai, metams bėgant pilis neteko dalies savo didybės ir grožio“, – pasakoja Vilniaus dailės akademijai priklausančios Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius.
Anot pašnekovo, Panemunės pilies išsaugojimu susirūpinta dar tarpukariu, tačiau realūs pilies tvarkymo ir atnaujinimo darbai pradėti tik praėjusio amžiaus pabaigoje. Naujojo pilies šeimininko – Vilniaus dailės akademijos – pastangomis, pilies korpusų ir aplinkos tvarkymo darbai tęsiami iki šių dienų, o per kelis dešimtmečius Panemunės pilis tapo svarbiu kultūrinio pažinimo turistiniu objektu ir išskirtine meno edukacijos vieta.
„Lietuvai atkūrus nepriklausomybę suskubta gelbėti sparčiai nykstantį rytinį pilies korpusą, panaudojant Europos Sąjungos paramą, restauruoti vakarinis ir dalis rytinio korpuso bei du bokštai. Čia veikia viešbutis ir restoranas, konferencijų salė, dar po kelių metų duris atvėrė ir istorinė XVIII a. pilies virtuvės ekspozicija su informaciniu centru. Naujausiu projektu buvo siekiama sutvarkyti bei visuomenės reikmėms pritaikyti pietinį pilies korpusą“, – nuveiktus darbus vardija M. Daraškevičius.
Lankytojams siūlo pasijusti istorijos dalimi
KPF lėšų pagalba atnaujintos Panemunės pilies atstovas pasakoja, didžiausiu iššūkiu tvarkant šį kultūros paveldo objektą tapo bandymas bendram darbui sutelkti visus suinteresuotus asmenis: darbą reguliuojančias ir prižiūrinčias valstybės tarnybas, įvairius tarnautojus, vietos bendruomenę, Vilniaus dailės akademijos tyrėjus ir kt. Kantrybės pareikalavo ir tinkamų konservavimo, restauravimo darbų metodų bei specialistų atranka.
„Panemunės pilis tvarkoma jau ne vieną dešimtmetį, todėl džiaugiamės su kiekvienais metais matydami vis gražesnėmis spalvomis atgimstantį paveldo objektą. Atnaujinta Panemunės pilis gyvybinga, joje vyksta išskirtiniai kultūriniai renginiai, renovuotas pilies pastatas į regioną pritraukia daugiau turistų iš Lietuvos bei užsienio, kurie gali pilyje ir apsigyventi bei nors trumpam pasijusti Lietuvos praeities didybės dalimi“, – sako M. Daraškevičius.
Baigus pietinio pilies korpuso tvarkybos darbus, lankytojams atvertos svarbiausios Panemunės pilies istorinės reprezentacinės erdvės, sukurta interaktyvi, pilies istoriją pasakojanti ekspozicija, galerijoms, renginiams pritaikytos erdvės. Vasaros sezonui parengta ir speciali programa, kurioje renesanso periodų kostiumų, tapybos, fotografijos parodos, moksliniai ir pramoginiai, senosios ir džiazo muzikos renginiai.
Panemunės pilis lankytojams atvira kiekvieną dieną nuo antradienio iki sekmadienio, nuo 10 iki 18 val. Lankytojams siūlomos įvairaus amžiaus vaikų grupėms ir suaugusiems skirtos edukacinės programos bei įvairios teminės ir trumposios apžvalginės ekskursijos.
