Lengvatinės paskolos – daugiausia smulkiesiems ūkiams
Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) 2020-2021 m. suteikė lengvatinių paskolų nukentėjusiems nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos ir nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių už daugiau kaip 134,4 mln. eurų. Daugiausia finansinės pagalbos gavo smulkieji ūkiai, kurie skolinosi iki 50 tūkst. eurų. Lengvatinių paskolų teikime dalyvavo net 32 finansų tarpininkai su aptarnavimo tinklu visoje šalyje.
Lengvatinės paskolos pagal skatinamąsias finansines priemones „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ pradėtos teikti 2020 m. Iš viso iki 2021 m. pabaigos nukentėjusiems nuo COVID-19 suteikta lengvatinių paskolų už 133,1 mln. eurų, o nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių – už 1,3 mln. eurų.
„Lengvatines paskolas nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos pasekmių pradėjome teikti 2020 m. rugpjūtį, o nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių – tų pačių metų rugsėjį. Pastarieji dveji metai buvo sudėtingi tiek dėl užklupusios pandemijos, tiek dėl vis dažnėjančių nepalankių klimato reiškinių – todėl džiaugiamės, kad finansinė pagalba galėjo pasiekti nukentėjusius smulkiuosius ūkius ir didesnes bendroves“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.
COVID-19 paskolos – per itin didelį finansų tarpininkų tinklą
Nuo lengvatinių paskolų COVID-19 pandemijos laikotarpiu teikimo pradžios 2020 m. rugpjūtį pagalbą paskolomis iš viso gavo 1 331 žemės ūkio ir žuvininkystės subjektas. Šios lengvatinės paskolos skirtos ūkio subjektų, susidūrusių su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu, likvidumui užtikrinti.
Daugiausia skolinosi ūkininkai, kuriems reikėjo iki 50 tūkst. eurų dydžio paskolos – tokių yra 57 proc. tarp visų paskolų gavėjų. Atitinkamai 50-100 tūkst. eurų skolinosi 21 proc., 100-200 tūkst. – 11 proc., 200-500 tūkst. – 7 proc. ūkio subjektų, o nuo 500 tūkst. iki 1 mln. eurų siekiančias paskolas gavo 4 proc. ūkio subjektų.
Priemonės įgyvendinime dalyvavo 3 bankai (visoje Lietuvoje klientų aptarnavimo padalinius turintys Luminor bankas ir SEB bankas, bei PayRay Bank), RATO kredito unija, SME Finance ir net 25 KREDA bei LKU kredito unijų grupės unijos. Daugiausia paskolų per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį suteikė LKU kredito unijų grupė – 36,7 mln. eurų, SME Finance – 29,1 mln. eurų, KREDA kredito unijų grupė – 23,6 mln. eurų.
Šių paskolų teikimui turėjome itin didelį visą Lietuvą apimantį finansų tarpininkų tinklą, kuris užtikrino, kad galimybės gauti paskolą būtų sudarytos visiems.
„Šių paskolų teikimui turėjome itin didelį visą Lietuvą apimantį finansų tarpininkų tinklą, kuris užtikrino, kad galimybės gauti paskolą būtų sudarytos visiems. Tokiu būdu paskoloms skirtos lėšos pasiekė ir smulkiuosius ūkininkus visoje šalyje. Tai akivaizdžiai iliustruoja ir paskolų pasiskirstymas pagal jų dydį“, – komentuoja R. Globienė.
Pagalba nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių
Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių pradėtos teikti 2020 m. rugsėjį. Šia priemone per jos teikimo laikotarpį pasinaudojo 54 ūkio subjektai, kurie per paskutinius trejus metus nukentėjo nuo nepalankių klimato reiškinių (šalnų, sausros, liūčių, gausaus sniego ir kt.). Jiems buvo suteikta 1,285 mln. eurų paskolų, skirtų finansuoti investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.
Pagal šią priemonę buvo teikiamos paskolos iki 25 tūkst. eurų. Absoliuti dauguma ūkio subjektų (89 proc.) pasiskolino maksimalią paskolos sumą. Paskolos buvo teikiamos per 10 priemonės įgyvendinime dalyvavusių LKU kredito unijų grupės unijų.
„Ši priemonė buvo ypatingai reikalinga mažesniesiems uogų augintojams, sodininkystės ar augalininkystės ūkiams, susidūrusiems įvairiais nepalankiais klimato reiškiniais. Praktiškai visi paskolas gavę ir dėl nepalankių klimato reiškinių besikreipę ūkio subjektai – buvo smulkieji ūkininkų ūkiai“, – patikslina R. Globienė.
