P. Lagarde: „Lietuvos nacionalinė plėtros įstaiga bus itin svarbi įtemptų ekonomikos ciklų metu“
Orientacija į klientą, profesionalumas ir bendradarbiavimas – tokias verslo ir asmenines vertybes akcentuoja nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nepriklausomas stebėtojų tarybos narys, Prancūzijos nacionalinio plėtros banko „Bpifrance“ vykdantysis direktorius Pascal Lagarde. Finansų ekspertas interviu pasidalino savo įžvalgomis apie sukauptą patirtį „Bpifrance“, taip pat kokie finansiniai sprendimai ekonomikoms suteikia didžiausią paspirtį bei kodėl tvarumo kelyje reikšmingą vaidmenį atliks nefinansinė pagalba įmonėms.
Prieš 10 metų prisijungėte prie „Bpifrance“. Kokios buvo pagrindinės prielaidos ir sąlygos steigti Prancūzijos nacionalinį plėtros banką?
Pažadas 2012 m. įsteigti „Bpifrance“ (Prancūzijos viešųjų investicijų banką) iš tiesų buvo tuo metu naujai išrinkto F. Hollande prezidentinės programos dalis. Buvo sumanyta pertvarkyti tuo metu veikusias viešąsias finansų įstaigas, kurios buvo atsakingos tik už tam tikras atskiras ekonomikos skatinimo sritis, pavyzdžiui, inovacijas, paskolas, garantijas, nuosavo kapitalo SVV ir stambias įmones. Pokyčiais buvo siekiama sukurti patogesnę, vieno langelio principu veikiančią instituciją, kurioje verslininkai galėtų gauti reikiamas paslaugas. Taigi, sakyčiau, nuo pat pradžių mus labai stipriai palaikė patys aukščiausi politikos atstovai. Šiomis permainomis buvo siekiama supaprastinti verslininkų kasdienybę ir paskatinti šalies ekonomiką.
Dabar panaši situacija yra ir Lietuvoje. Idėja sukurti visų esamų institucijų sintezę turi itin stiprų politikų palaikymą. Lyginant su Prancūzija, pagrindiniai sistemų skirtumai yra tik parametriniai. „Bpifrance“ parama apima tiek inovacijų finansavimą, tiek nefinansinę paramą įmonėms. Lietuvos nacionalinė plėtros įstaiga taip pat investuos į žemės ūkį, nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą.
Neseniai „Bpifrance“ šventė jubiliejų. Kaip vertinate praėjusį dešimtmetį, koks jis buvo? Su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip juos sprendėte?
Susidūrėme su daugybe iššūkių, tuo pačiu itin vertiname mūsų pasiekimus. Iš pradžių buvo labai svarbu sukurti ir įdiegti bendrą kultūrą tarp skirtingų įmonių grupių darbuotojų. Anksčiau buvome susitelkę į labai mažas rinkos dalis, tokias kaip nuosavas kapitalas, paskolos, garantijos, inovacijų finansavimas. Tik vėliau supratome, kad derindami savo specializacijas, išskirtines kompetencijas ir produktus savo klientų labui galime nuveikti kur kas daugiau. Sakyčiau, kad antrasis mūsų iššūkis buvo sukurti naują prekės ženklą, naują įmonės tapatybę, kurią atpažintų ir įvertintų mūsų klientai. Trečiasis iššūkis – sukurti naujus finansinius produktus, pasiūlyti naujo tipo finansavimo modelius, kuriuos sukūrėme jau pažinodami rinką, taip galėjome pasiūlyti finansavimo paslaugas visam įmonių spektrui.
„Bpifrance“ veikia pagal decentralizuotą modelį, o nacionalinė plėtros įstaiga Lietuvoje bus centralizuota. Kokie yra geriausi „Bpifrance“ verslo modelio praktiniai sprendimai, kuriuos rekomenduotumėte įdiegti Lietuvos nacionalinėje plėtros įstaigoje?
Svarbiausia, kad visa organizacija ir visos jos suinteresuotosios šalys būtų orientuotos į klientus. Visose organizacijose: nuo mažesnių, tik specifines paslaugas teikiančių, iki didesnių universalias paslaugas teikiančių organizacijų, kliento kelias yra labai svarbus. Antras dalykas – rinkos išmanymas ir analizavimas. Būtina suvokti, kada ir kokie procesai vyksta rinkoje. Šių žinių reikia tam, kad galėtume strategiškai ir kokybiškai planuoti, o ekonominiame cikle, vykstant pokyčiams, greitai adaptuoti produktus ir jų tikslus. Mano nuomone, trečias svarbus dalykas – palaikyti labai gerą žmogiškąjį ryšį su tarpininkais ir klientais, taip pat turėti puikius IT sprendimus, užtikrinti gerus investicijų portfelius ir optimalų rizikų valdymą.
Vieni iš „Bpifrance“ strateginių prioritetų yra dekarbonizacija ir žalioji pramonės transformacija. „Bpifrance“ skyrė 23 mlrd. eurų paskatinti įmones tvarumo kryptimi. Kaip, Jūsų manymu, būtų efektyviausia paskatinti Lietuvos įmonės įgyvendinti tvarumo ir žaliojo kurso tikslus?
Tai labai sudėtingas klausimas. Turiu omenyje, kad dauguma šių įmonių žino, kad jos turi diegti pokyčius aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse, taip pat perorientuoti verslą atliepiant žaliojo kurso tikslus. Iššūkis yra tai, kad įmonės tiksliai nežino, kaip tai padaryti ir kokiomis lėšomis transformaciją finansuotis. Šių kompetencijų vis dar stinga ne tik įmonių viduje, bet ir išorėje.
Taigi, visų pirma, siūlyčiau mažoms įmonėms teikti tam tikrą nefinansinę pagalbą, pavyzdžiui, esamos situacijos įvertinimus, konsultacijas, suteikti galimybę dalintis gerąja praktika ir patirtimi. Antrasis žingsnis – sukurti ir suteikti joms tam tikras specializuotas finansines paslaugas, tokias kaip ilgalaikės paskolos arba prieigą prie kapitalo, kad šios įmonės galėtų finansuotis kartais ilgą ir brangią kelionę į ekologiškesnę ateitį.
Kaip kinta verslo poreikiai ir kokie, Jūsų nuomone, finansiniai instrumentai yra efektyvūs? Kaip užtikrinate gyvą dialogą su įmonėmis ir rinkos dalyviais?
Šiuo metu Europoje verslo modeliai keičiasi šviesos greičiu. Klimato kaita, skaitmeninės technologijos, ESG (aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos kryptys), suvereniteto klausimai, energijos kainos, infliacija, karas Ukrainoje – tai lūžio taškai, kurie verčia pergalvoti, kaip verslas veikia šiandien. Ilgalaikis finansavimas ir perskirstymas – du pagrindiniai elementai, kurie yra itin svarbūs finansiniams tarpininkams ir ekonomikos dalyviams, o taip pat ir verslininkams, kad įmonės galėtų būti atsparesnės ekonominiams bei geostrateginiams sukrėtimams ir pasirengti skaitmenizacijos bei klimato iššūkiams. Lietuvos nacionalinei plėtros įstaigai taip pat labai svarbu palaikyti glaudžius ryšius su visais rinkos dalyviais – klientais, finansų tarpininkais ir suinteresuotomis šalimis. Svarbu suprasti, kas kiekvienam yra svarbu ir kokie yra rinkos poreikiai skirtinguose jos segmentuose.
Jau kuris laikas dirbate Lietuvos nacionalinės plėtros įstaigos stebėtojų taryboje. Kokius verslo ar kultūrinius skirtumus pastabėjote?
Noriu pasakyti, kad stebėtojų taryboje buvau labai šiltai sutiktas. Vos po kelių minučių pradėjome rimtus darbus ir niekas nebelaikė manęs užsieniečiu. Tai buvo itin šiltas ir malonus sutikimas. Ir apskritai, manau, kad Lietuvos verslo bendruomenė yra labai atvira išorės įtakai ir žmonėms. Taip pat pastebėjau itin didelį Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus darbo skaidrumą ir atvirumą. Kai gavau pasiūlymą dalyvauti atrankoje, maniau, kad procesas bus kooptacinis, tačiau viskas buvo daug rimčiau, turėjau ne vieną pokalbį, perėjau komisijos atranką. Prie tokių atrankų tikrai nesu pripratęs. Antras dalykas, kuris mane labai nustebino, yra tai, kad visi labai atvirai reiškia savo nuomonę. Tai labai skiriasi nuo prancūziško mentaliteto. Mes ne visada sakome, ką galvojame, stengiamės išvengti konflikto. Lietuvoje tu sakai, ką galvoji, vyksta diskusija, priimamas sprendimas, ir visi juo patenkinti. Net, jei jis buvo ne toks, kokį manei esant tinkamą iš pradžių. Man tai buvo gan didelis skirtumas.
Kaip, Jūsų manymu, turėtume vertinti ir matuoti nacionalinės plėtros įstaigos veiklos sėkmę ateityje?
Manau, kad įstaiga atliks esminę rolę skatinant Lietuvos ekonomiką ir pramonės transformaciją, tai bus viena svarbiausių finansų įstaigų šalyje. Jos sėkmę galėsime vertinti trimis kriterijais. Visų pirma – klientų, finansinių tarpininkų ir kitų suinteresuotų šalių pasitenkinimas įstaigos darbu. Antras – mokslinis, objektyvus finansavimo programų vertinimas. Trečias sėkmės kriterijus – sukurta tvari, pelninga organizacija, kuri gali ryžtingai veikianti esant bet kokiems ekonomikos ciklams. Aš, žinoma, labai norėčiau būti šios įstaigos kūrimo dalimi.
Klausykitės interviu su „Bpifrance“ vykdančiuoju direktoriumi Pascal Lagarde:
