Produktų teisės skyriaus vadovė Violeta: šiuolaikinis teisininkas neapsieina be klausimo „kodėl to reikia?“
Violeta Skripskienė karjerą INVEGOJE pradėjo prieš 12 metų. Per šį laiką ji turėjo galimybę išbandyti savo jėgas įvairiose įmonės teisės srityse: garantijų skolininkų administravimo, viešųjų pirkimų, produktų kūrimo. Violeta pasakoja apie savo karjeros kelią, organizacijos transformaciją ir šiuolaikinio teisininko vaidmenį.
Violeta, kaip keitėsi tavo užimamos pozicijos INVEGOJE?
Aplinkybės sudėliojo taip, kad kas keletą metų vis nerdavau į naują teisinę sritį. Ilgainiui teko prisiliesti prie įvairių INVEGOS įgyvendinamų produktų ir projektų – nuo garantijų ir paskolų, iki fondų fondų ir rizikos kapitalo.
Nuo šių metų vadovauju Produktų teisės skyriui, kuris vieningoje nacionalinėje plėtros įstaigoje kuruoja produktų teisės sritį.
Kaip galėtum apibūdint INVEGĄ prieš 10 metų ir dabar?
Per 12 darbo metų INVEGA išaugo nuo 40 iki 300 darbuotojų. Natūralu, kad organizacijai augant, teko prisitaikyti prie jos kintančių poreikių, darbo principų.
Į INVEGĄ atėjau iš advokatų kontoros ir tuo metu teko išgirsti nustebimo reakcijų iš aplinkinių dėl to, jog nusprendžiau iškeisti privatų sektorių į viešąjį. Tačiau iki tol nebuvau susimąsčiusi apie jųdviejų skirtumus, nes dirbau tik privačiame sektoriuje.
Dirbant advokatų kontoroje pradėjo kilti vidinės abejonės dėl profesinio kelio pasirinkimo. Tolesnėje savo karjeroje norėjau jausti dalelę visuomeniškumo. Todėl INVEGOS misija ir vizija puikiai atitiko mano vidines vertybes ir tai, kokios prasmės ieškojau darbe.
Labai džiugu, kad dabar darbas viešajame sektoriuje vis dažniau nebėra laikomas kaip žingsnis atgal, o pati INVEGA yra patrauklus ir geidžiamas darbdavys drąsiems, inovatyviems, savo srities talentams.
Labai džiugu, kad dabar darbas viešajame sektoriuje vis dažniau nebėra laikomas kaip žingsnis atgal, o pati INVEGA yra patrauklus ir geidžiamas darbdavys drąsiems, inovatyviems, savo srities talentams.
Galiu tik patvirtinti, kad dirbant INVEGOJE neretai tenka spręsti skubias situacijas, kompleksinius klausimus, kurie savo sudėtingumu nė kiek nenusileidžia advokatų kontorų projektams. Ypač iškilus įvairioms krizinėms situacijoms, pavyzdžiui, COVID-19 laikotarpiu, kuomet siekėme operatyviai suteikti pagalbą klientams – tuo metu neskaičiavome darbo valandų, nes darbo prasmė ir tikslas buvo svarbesni. Todėl dirbant INVEGOJE man iššūkių tikrai netrūksta.
Teisinis darbas su produktais – nemonotoniškas ir nenuobodus. Kuriant INVEGOS finansines priemones laviruojame tarp begalės teisės aktų, reikalavimų, rodiklių ir siekio visa tai padaryti kuo paprasčiau.
Jau nuo pat pradžių INVEGOJE turėjau drąsių, nebijančių keisti nustovėjusias taisykles ir eiti į priekį kolegų. Džiugu, kad per pastaruosius 10 metų, o ypač po konsolidacijos, tokių kolegų daugėja. Tad laukiu nesulaukiu, kokius kalnus kartu nuversime artimiausiais metais!
Ką veikia Produktų teisės skyrius?
Produktų teisės skyriai organizacijose yra viena iš naujesnių teisinių krypčių, atspindinti požiūrį, kad įmonės teisininkas nebėra tas specialistas, kuris įsitraukia tik kilus ginčui ar problemai. Teisininkas-produktistas yra kūrėjas, kuris turėdamas šios srities teisinių žinių gali padėti kurti pridėtinę vertę, prisidėti prie procesų efektyvinimo, kokybiškesnio ir paprastesnio galutinio rezultato.
Teisininkas gali būti ir tas, kuris kelia klausimą – „kodėl to reikia?“. Pastebiu, kad neretai kolegoms, su kuriais iš teisinės pusės susiduriame pirmą kartą, mūsų siūlymai ką nors išbraukti, o ne papildomai pridėti, atrodo neįprastai.
Šiuolaikinis teisininkas – koks yra jo paveikslas?
Iki šiol teisininkai yra laikomi „sausais specialistais“, „teisybės žinovais“, su kuriais nepasiginčysi. Tačiau džiaugiuosi, kad šis mitas griūva.
Dabar vis dažniau girdžiu posakį – „du teisininkai – trys nuomonės.“ Teisė ne veltui yra socialinis mokslas – apie žmones ir jų santykius, sutartų taisyklių laikymąsi. Jei teisinga teisinė nuomonė galėtų būti tik viena – teismuose nebūtų ginčų. Natūralu, kad taikant teisės akto nuostatas yra būtina ne tik perskaityti, kas parašyta, tačiau ir suprasti sukūrimo kontekstą – kokiu tikslu tam tikra teisinė nuostata buvo sukurta. Tik įvertinus platų kontekstą, pasitelkus teisinio argumentavimo ir teisės aiškinimo įgūdžius, teisės akto taikymas gali būti teisingas, o ne toks, kuris sukuria formalias kliūtis ar reikalavimus. Tad teisės taikymas ir teisingas aiškinimas yra kūrybinis rezultatas.
Būtent šių teisinių gebėjimų pasigendu viešajame sektoriuje – srityje, kuri ypač griežtai ir plačiai teisiškai reglamentuota. Teisės aktai nekuriami tik dėl teisės aktų savaime – jie kuriami tam, kad mes, kaip visuomenė, galėtume aiškiai ir efektyviai funkcionuoti, kurti verslus, juos plėsti, teikti paslaugas, sudarydami aiškias sąlygas ir užtikrindami lygiateisiškumą.
Kadangi tokį teisinį požiūrį, kuris dabar ateina į madą ir įgyja vis didesnę svarbą, propaguoju jau seniai, nenuostabu, kad vienu etapu jaučiausi „neteisinga“ teisininke ir netgi galvojau apie profesinės krypties keitimą. Visada norėjau rasti būdų, kaip pasiekti efektyviausią rezultatą suvaldant teisines rizikas.
Tuomet sekė laikas, kai susivokiau, kad ne su manimi kažkas negerai, o teisininko profesija su manimi kartu transformuojasi. Prasitrina ribos tarp to, kas yra teisininko kompetencija, o kas nebe. Tarpdiscipliniškumo klausimas buvo akcentuotas ir šių metų INVEGOS metinės, darbuotojams skirtos konferencijos, metu. Tad plataus požiūrio poreikis ateina į visas kitas profesijas. Tampame priklausomi vieni nuo kitų, susitelkę į tai, kad galutinis rezultatas atitiktų šių dienų poreikius. Mano vertinimu, tai ir yra tikrasis šiuolaikinis komandinis darbas.
Kad teisininkai kurtų pridėtinę vertę šiuolaikinei organizacijai, būtinos ne tik teisės žinios, bet ir kūrybiškumas, plati pasaulėžiūra, lankstumas ir gebėjimas praktiškai taikyti įvairių sričių žinias. Svarbi greita reakcija, gera iškalba, vadybiniai įgūdžiai. Tai ne tik mano nuomonė, o progresyvių, daug pasiekusių Lietuvos teisininkų, į kuriuos ir pati norėčiau lygiuotis profesinėje srityje, vertinimai.
Neseniai tapai skyriaus vadove. Kaip vertini šią patirtį?
Ši patirtis yra skatinanti tobulėti, o tobulėti ir mokytis naujų dalykų man patinka.
Mano požiūriu, viskas, kas yra susiję su vadovavimu, nėra apie patį vadovą. Vadovavimas yra apie tai, kiek tu galvoji apie kitus ir kiek tu gali kitiems duoti, patarti, palaikyti. Tada natūraliai keitiesi.
Jaučiu pareigą būti tokia vadove, kokios pati visuomet norėjau. Bet kartu jau matau, kaip lengva paskęsti kasdieniuose darbuose neskiriant pakankamo dėmesio žmogui, santykiui. Iš kitos pusės, suprantu, kad visiems neįtiksi, ne visada pataikysi, todėl visas patirtis, taip pat ir klaidas, priimu kaip natūralų augimą.
Stengiuosi atvirai klausti, domėtis, bet ir neprarasti savęs. Baisiausia, kai žmonės kažkam nepavykus ar neįvertinus pastangų nustoja stengtis, atsiriboja, užsisklendžia. Kiekvieno mūsų pagrindinė stiprybė ir yra tame, kaip reaguojame į nesėkmes, nesklandumus, ir ar iš jų išeiname kažko pasimokę.
Į visas situacijas mėgstu žvelgti pozityviai ir manau, kad toks požiūris padeda spręsti problemas, neužstrigti ir drąsiau judėti į priekį. Kaip pati sakau, optimistas yra tas pats pesimistas, kuris gyvenime ilgą laiką mokėsi pastebėti gražius ir teigiamus dalykus.
Kaip apibūdintum INVEGĄ žmogui, kuris šiuo metu svarsto apie darbą šioje organizacijoje?
Praėjusių metų pabaigoje INVEGA konsolidavosi iš 4-ių tuo metu veikusių nacionalinių plėtros įstaigų, todėl šiuo metu išgyvename pokyčių, efektyvinimo, persikrovimo etapą. Dabar yra tas laikas, kai gali pasireikšti kūrybiškumas – dėliojame naujus procesus, renkamės veiksmingiausius iš buvusių modelių.
Ką galiu pažadėti – bus nenuobodu. O jei įsigilinus į darbo specifiką nuobodulys ir apimtų – tokioje organizacijoje kaip INVEGA galimybių vidinei karjerai, pokyčiams ir srities keitimui yra daug. Tai organizacija, kurioje atrasite savo vietą.
| Ieškantiems naujų karjeros galimybių, kviečiame susipažinti su atviromis pozicijomis INVEGOJE |
