Įmonių pertvarkos planai: kas tai ir kodėl jie reikalingi?

 196 šalių vadovai Paryžiaus susitarime 2015 m. nutarė siekti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu nedidėtų daugiau kaip 1,5 laipsnio iki 2050 m., tuo pat metu prisitaikant prie klimato kaitos. Siekiant šio tikslo, reikalinga esminė verslo ir finansų sistemos pertvarka. Kokiais veiksmais tą darys įmonės parodo parengdamos pertvarkos planą (angl. transition plan). Patikimus planus pasirengusios ir jais besivadovaujančios įmonės turės visas galimybes lengviau gauti finansavimą, pritraukti investuotojus.

Ilgalaikės strategijos dalis

Pertvarkos planas – tai įmonės bendros ilgalaikės strategijos dalis, planas, kuriuo nustatomas įmonės kelias į klimatui neutralią (Net-Zero) ekonomiką ir apima visus reikalingus atskleidimus, kurie parodytų, kaip tas kelias bus nueitas. Pertvarkos planus rengia ne tik įmonės. Pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas taip pat yra pertvarkos planas. Šie planai yra itin svarbi Europos Sąjungos, valstybių narių ir atskirų miestų bei savivaldybių, keliančių tikslus tapti klimatui neutralūs, strategijos dalis.

Nors pasaulyje vis daugiau įmonių įsipareigoja siekti neutralumo klimatui ir rengia pertvarkos planus, deja, bet ne visi šie planai pasižymi išsamumu ir kokybišku informacijos atskleidimu. Pažymėtina, kad Lietuvoje apie pertvarkos planus kalbama mažai, nors didžioji dalis įmonių ne tik neveikia žaliai aplinkos atžvilgiu (taip, kad nekenktų aplinkai), bet ir negalės staiga tapti žaliomis. Todėl tam, kad išliktų konkurencingomis ir užsitikrintų savo ateitį žaliojoje ekonomikoje, būtinai turės pasirengti patikimą pertvarkos planą.

Svarbiausias pertvarkos plano rengimo tikslas – konkrečių žingsnių, terminų nusimatymas reikalingų etapų, dekarbonizuojant savo veiklą, identifikavimas. Pertvarkos planavimas tampa itin svarbia verslo strategijos dalimi ir komunikacijos įrankiu, siekiant akcininkams, investuotojams ir klientams parodyti, kaip įmonė prisitaikys ir augs ES ir Lietuvos ekonomikai pereinant prie neutralumo klimatui. Svarbu atkreipti dėmesį į tuos sektorius, kuriuose dėl veiklos specifikos itin sunku arba kol kas technologiškai neįmanoma visiškai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir kuriuose veikiančios įmonės anksčiau ar vėliau turės pradėti galvoti, kaip pasiruošti pertvarkos planus: žemės ūkio, maisto sektoriai, cemento ar plieno gamyba ir kt.

Taip pat svarbu pabrėžti skirtumą tarp pertvarkos finansavimo ir jau plačiai diskutuojamo žaliojo (tvaraus) finansavimo. Kalbant apie pertvarkos finansus ir kuo jie skiriasi nuo tvaraus finansavimo, dėmesys turi būti koncentruojamas į tvarumo procesą, o ne fiksuotą dabartinės tvarumo būklės įvertinimą. Investuotojai pertvarkos planus naudoja norėdami suprasti įmonės įsipareigojimus, kapitalo paskirstymą, įvertinti portfelio suderinamumą su klimato politika ir tikslais. Įmonės, veikiančios intensyviu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimu pasižyminčiuose sektoriuose, norėdamos pritraukti investuotojų finansavimą (pvz., išleisdamos pertvarkos obligacijas ar kitais būdais), privalės turėti patikimus, trečiosios šalies patikrintus, pertvarkos planus.

Plano sudedamosios dalys

Remiantis ne vienos institucijos išleistomis rekomendacijomis, gairėmis ir kitais dokumentais, pertvarkos planai apima 3 esminius komponentus, kurie susijungia į ciklą:

Įmonių pertvarkos plano patikimumas yra pagrindinis aspektas, norint suteikti investuotojams pasitikėjimą, kad įmonės iš tiesų siekia dekarbonizacijos ir neužsiima ekomanipuliavimu, todėl planas turėtų turėti šiuos pagrindinius elementus ir, idealiu atveju, turėtų būti patvirtintas trečiosios šalies:

• „Net-zero“ ir tarpiniai emisijų mažinimo tikslai,
• konkrečių matavimų ir pagrindinių veiklos rodiklių (KPI‘s) naudojimas,
• vidinė sąsaja su įmonės verslo planu,
• sąsajos su nacionaliniais ir sektorių pertvarkos planais,
• vadovavimas ir atskaitomybė, skaidrumas ir patvirtinimas/užtikrinimas.

Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį, tai pačio plano rengimas. Nors įmonė gali parengti planą, nustatyti konkrečius stebėsenos rodiklius, priemones, kaip tuos tikslus bandys pasiekti, visgi itin svarbu, kad jie būtų ambicingi, pamatuojami, realistiški ir, svarbiausia, pagrįsti mokslu bei nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

Pažymėtina, kad įmonių pertvarkos planas turėtų būti suderintas su tam sektoriui būdinga Lietuvos ar ES pertvarkymo strategija. Taigi, pasirengus pertvarkos planą neužteks juo vadovautis – pertvarkos planavimas yra procesas ir pasikeitus įmonės situacijai, moksliniams tyrimams, sektoriui, kuriame ji veikia, keliamiems tikslams ar kitiems veiksniams, planas turėtų būti peržiūrimas ir tikslai, priemonės, stebimi rodikliai – atnaujinami.

Vienas iš pagrindinių iššūkių, susijusių su patikimo pertvarkos plano parengimu, yra vieningų gairių, standartų trūkumas, pertvarkos planai dažnu atveju rengiami ir naudojami kaip komunikacijos priemonė, bet ne kaip įmonės strategijos dalis ir nebūtinai atitinkantys 1,5 0C trajektoriją, suderintą su Paryžiaus susitarimu.

Informacijos daug – reikia pradėti

Įmonės, norėdamos tinkamai parengti pertvarkos planą, gali naudotis ne vienos institucijos parengtomis gairėmis, rekomendacijomis, kurios gali būti siūlomos ir konkretiems sektoriams. Investuotojai, norėdami įvertinti įmonių keliamų tikslų realumą, patikimumą ir pagrįstumą, gali taip pat naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir taikyti įvairius metodus. Apžvelgsime pagrindinius dokumentus ir siūlomus įrankius, kuriuos galima pasitelkti į pagalbą:

1. Investuotojų lūkesčiai įmonių pertvarkos planams – IIGCC „Investor Expectations of Corporate Transition Plans: From A to Zero“. Šiame dokumente galima rasti išsamius aprašymus ir kriterijus, ko tikisi investuotojai iš įmonių pertvarkos planų. Įmonės gali naudoti šias gaires kaip kontrolinį sąrašą, siekdamos įsivertinti savo pertvarkos plano atitikimą investuotojų lūkesčiams.

2. Klimato obligacijų iniciatyvos gairės pertvarkos planų vertinimui – CBI „Guidance to Assess Transition Plans" .Lengva forma pateiktos CBI (Climate Bonds Initiative) gairės, kurios gali padėti įvertinti, ar pertvarkos planai išties yra efektyvūs, ar veiksmai, kurių imasi įmonės, padeda sumažinti ŠESD emisijas.

3. Pertvarkos planų ekspertų grupės gairės – TPT Disclosure Framework. Jungtinei Karalystei iškėlus tikslą tapti pirmuoju finansų centru, suderintu su neutralumo klimatui trajektorija, parengtas tokių planų rengimo reguliavimas, bendri reikalavimai, sektoriams skirtos gairės (turto valdytojams, bankams, elektros įrenginiams, maisto pramonei, metalams, kasybai, naftai ir dujoms), remiamasi TPT kuriamais dokumentais.

4. Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvos gairės sektoriams - SBTi  Įmonėms nustatant mokslu pagrįstus tikslus pagalbai galima naudoti SBTi sukurtas ir dar kuriamas įvairių sektorių (aliuminis, plienas, transportas, aviacija, finansų institucijos, žemės ūkis, cementas, pastatai ir kt.) gaires ir prisijungti prie įmonių, įsipareigojusių eiti tvarumo keliu.

5. Glazgo finansinio aljanso perėjimui prie neutralumo klimatui rekomendacijos ir gairės finansų institucijoms, rengiančioms pertvarkos planus – GFANZ Financial Institution Net-zero Transition Plans . Rekomendacijos, orientuotos į finansų institucijas ir sujungia esamas svarbias pertvarkos planų rengimo gaires, paskelbtas šių institucijų: CDP – duomenų rinkimo, SBTi – tikslų nustatymo metodika, CA100+ - pertvarkos planų vertinimo.

6. Centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklo finansų sistemos „žalinimui“ pertvarkos planų dokumentų rinkinys - NGFS Transition plan package.  3 ataskaitos ir santrauka, apimanti rekomendacijas, kaip pasirengti planus perėjimui prie žalesnės ekonomikos. Ataskaitose analizuojami finansų institucijų ir ekonomikos pertvarkos planai, besivystančių rinkų ekonomikų iššūkiai, finansinių institucijų pertvarkos planų patikimumas.

7. Tarptautinės kapitalo rinkų asociacijos gairės emitentams – ICMA Climate Transition Finance Handbook.  Informacija apie bendrus lūkesčius, praktikas ir veiksmus, kuomet siekiama pritraukti lėšas verslo transformacijos finansavimui. Gairės apima strategijos sudarymą, trajektorijos, aktualios konkrečiam verslo modeliui numatymą, mokslu pagrįstų tikslų ir trajektorijos nustatymą bei skaidrumą ir informacijos atskleidimą apie dekarbonizacijos progresą.

8. Matavimų, tikslų ir pertvarkos planų gairės – TCFD Guidance on Metrics, Targets and Transition Plans.  Pertvarkos planas vertinamas kaip viena iš įmonės strategijos dalių, skirtų vertinti ir valdyti su klimatu susijusias rizikas ir galimybes. Išskiriami efektyvių pertvarkos planų bruožai, išsamiai aptariami pertvarkos planų elementai ir pateikiami praktiniai pavyzdžiai. Gairėse taip pat minima dar viena svarbi įmonės verslo strategijos dalis – prisitaikymo prie klimato kaitos planas (angl. adaptation plan).

9. Aplinkos apsaugos fondo akceleratorius – EDF Net Zero Action Accelerator. Pateikia daug informacijos ir patarimų, kaip siekti neutralumo klimatui, o viešai prieinamas įrankis leidžia pritaikyti tuos patarimus, atsižvelgiant į sektorių, kuriame įmonė veikia: kaip apskaičiuoti įmonės emisijas, nustatyti tikslus, kokių konkrečių veiksmų imtis, norint įgyvendinti ilgalaikius pertvarkos planus, kaip sukurti klimato pertvarkos veiksmų planą (angl. Climate transition action plan, CTAP) ir vėliau atskleisti pasiekimus, rengiat ataskaitas.

10. Europos Komisijos rekomendacija dėl pertvarkos planų ir finansavimo – Komisijos rekomendacija Nr. 2023/1425. 

Praktiniai pasiūlymai dėl pertvarkos finansavimo traktavimo. Pateikiamos rekomendacijos:

• įmonėms, norinčioms pasirengti pertvarkos planus ir gauti pertvarkos ar žaliąjį finansavimą,
• finansų tarpininkams ir investuotojams, norintiems tokį finansavimą teikti,
• valstybėms narėms, skatinti pertvarkos finansavimą ir didinti informuotumą,
• priežiūros institucijoms, atsižvelgti į EK rekomendacijas, vykdant priežiūrą ir didinti informuotumą.

Šios rekomendacijos priede taip pat pateikiama naudinga informacija, kokias metodikas naudoti, patarimai, kaip nustatyti tikslus ir integruoti į įmonės veiklą, panaudoti ES Taksonomiją tikslų nustatymui.

Pažymėtina, kad informaciją apie pertvarkos planą klimato kaitai švelninti turės atskleisti ir įmonės, patenkančios į Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) taikymo apimtį ir turinčios parengti tvarumo ataskaitas pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus, o pertvarkos planus palaipsniui pasirengti ir jais vadovautis privalės didelės įmonės, kurioms bus taikoma Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (turinčios daugiau nei 1000 vidutinį metinį darbuotojų skaičių ir 450 mln. Eur apyvartą).

Tačiau pertvarkos planą, kaip bendros įmonės strategijos dalį, pasirengti gali ne tik didelės, bet ir mažesnės įmonės, kurios nori pritraukti investicijas, strategiškai įvertinti įmonės veiklą ir savo vietą klimatui neutralioje ekonomikoje, konkrečius žingsnius ir siektinus rodiklius. Pertvarkos plano pasirengimas būtų sekantis žingsnis po įmonės situacijos įvertinimo ESG kontekste ir tvarumo ataskaitos bei tvarumo strategijos parengimo.

Lietuvoje praktika tik formuojasi

Lietuvoje neturime institucijos, kuri centralizuotai rinktų ir skelbtų informaciją apie įmonių klimato įsipareigojimus ir dekarbonizacijos planus. Prie tarptautinės SBTi iniciatyvos iš daugiau nei 8600 savanoriškai prisijungusių įmonių, 11 yra registruotos Lietuvoje, iš kurių SBTi patvirtintus tikslus turi vos 5. Taigi, neturime ir susiformavusios praktikos tokius planus rengti.

Visgi, remiantis bendromis rekomendacijomis, rengiant pertvarkos planą vertėtų atkreipti dėmesį į Lietuvoje keliamus ekonomikos pertvarkymo tikslus, kuriuos galima rasti:

• Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“
• Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse
• 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane
• Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (turėtų būti atnaujintas iki 2024 m. birželio 30 d.)
• kituose strateginio planavimo dokumentuose ar konkrečiam sektoriui taikomose gairėse, rekomendacijose (pvz. Lietuvos statybų sektoriaus kompetencijų ugdymo iki 2030 metų Kelrodis gali būti naudojamas rengiant statybų sektoriuje, Lietuvos pramonės žalioji transformacija 2050 – pramonės sektoriuje veikiančios įmonės pertvarkos planą).

Didžiausios įmonės kelių metų bėgyje tokius planus privalės pasirengti dėl reguliavimo reikalavimų, o mažesnėms įmonėms, kurių reguliavimas nepalies, netolimoje ateityje reikės spręsti dilemą, kaip gauti finansavimą, neturint pertvarkos plano.