INVEGOS veikla prisideda prie kasmetinio beveik 2% šalies BVP sukūrimo
INVEGA ateina ten, kur numato valstybės strateginiai tikslai ir ten, kur verslui trūksta finansavimo, nes privatiems kreditoriams ir investuotojams rizikos yra per didelės. Tai ir smulkiojo verslo, ir startuolių finansavimas, investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, ir garantijos palengvinančios finansavimo gavimą iš rinkos. INVEGOS svarba ypač išryškėjo 2020 m., prasidėjus pandemijai. Kai situacija buvo itin neapibrėžta ir rinka neturėjo didelio noro skolinti, valstybė per INVEGĄ į rinką įliejo daugiau nei 600 mln. Eur ir tokiu būdu suteikė verslams galimybę laisviau atsikvėpti, perorientuoti savo veiklą bei toliau augti.
Apie INVEGOS paskirtį ir ateities planus kalbamės su Inga Beiliūniene, „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinio direktoriaus pavaduotoja ir verslo plėtros direktore.
Kodėl valstybė turi įsikišti į rinką ir per INVEGĄ kurti finansines priemones verslui?
Mes, INVEGA, atstovaudami valstybei, ateiname į finansavimo rinką tada, kai privatiems investuotojams ir skolintojams rizikos yra per didelės ar, pvz., jie dar nėra atradę rinkos, kur galėtų investuoti. Matydami tokį rinkos trūkumą, sukuriame ir pasiūlome finansines priemones, kuriomis užpildome turimas spragas ir tokiu būdu paskatiname investicijų plėtrą į valstybei strategiškai svarbias sritis.
Siekiant rinkos darnumo, joje veikia rinkos dėsniai, kaip, pvz., privatūs investuotojai, įvertinę galimas rizikas, investuoja ten, kur gali uždirbti. Mes, INVEGA, atstovaudami valstybei, ateiname į finansavimo rinką tada, kai privatiems investuotojams ir skolintojams rizikos yra per didelės ar, pvz., jie dar nėra atradę rinkos, kur galėtų investuoti. Matydami tokį rinkos trūkumą, sukuriame ir pasiūlome finansines priemones, kuriomis užpildome turimas spragas ir tokiu būdu paskatiname investicijų plėtrą į valstybei strategiškai svarbias sritis.
Tyrimai atskleidė, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams vis dar sunku gauti skolinį finansavimą iš finansų įstaigų: 14 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų negalėjimą pasiskolinti lėšų nurodo kaip didžiausią veiklos problemą (ES vidurkis – 8 proc.). Todėl siekdami padėti verslui, savo produktų portfelyje turime ne vieną priemonę, kuri palengvina reikalingo finansavimo gavimą.
Tarkime, pasinaudoję finansine priemone „Verslumo skatinimas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo” (VSF2), labai mažos ir mažos įmonės bei fiziniai asmenys, veikiantys pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą, veiklą vykdantys iki 1 metų, gali gauti iki 25 tūkst. Eur lengvatinę paskolą verslo pradžiai ar plėtrai, o jei neturi pakankamo užstato, INVEGA dar gali suteikti paskolos garantiją.
Jeigu verslas veikia iki 3 metų arba įmonės vykdo socialinio poveikio projektus ir veikia iki 5 metų, rekomenduojame pasinaudoti paskolomis „Startuok“. Maksimali tokios paskolos suma investicijų atveju gali būti iki 3 mln. eurų. Paskolos teikiamos rinkos sąlygomis, o socialinio poveikio projektams paskolos palūkanoms taikoma 30 proc. nuolaida. Taip skatiname tokių projektų plėtrą Lietuvoje.
Iki 2010 m. rizikos ir privataus kapitalo investicijų nuo BVP rodiklis Lietuvoje nesiekė net 0,01%, kai ES vidurkis buvo 0,33%. Tai buvo ženklas, kad valstybei reikia nukreipti žvilgsnį į rizikos kapitalo rinką.
Iki 2010 m. rizikos ir privataus kapitalo investicijų nuo BVP rodiklis Lietuvoje nesiekė net 0,01%, kai ES vidurkis buvo 0,33%. Tai buvo ženklas, kad valstybei reikia nukreipti žvilgsnį į rizikos kapitalo rinką. INVEGA, siekdama skatinti rizikos kapitalo rinką kaip alternatyvųjį finansavimo šaltinį, siūlo ne vieną finansinę priemonę, skirtą kapitalo investicijų plėtrai. Pavyzdžiui, rizikos kapitalo priemonėse ne tik valstybė investuoja per INVEGĄ, bet yra pritraukiamos ir privataus kapitalo lėšos per verslo angelus ar kitus privačius investuotojus. Reikia pažymėti, kad rizikos kapitalas yra skirtas įmonėms, kurios diegia inovatyvius verslo sprendimus, kurie yra rizikingi, tačiau įmonės dėl to turi didžiulį potencialą išaugti ir net virsti vienaragiais. Kadangi šiuo atveju nėra aiškus tokių verslo sprendimų atsiperkamumas, bankai ir kitos finansų įstaigos nelinkę skolinti tokiems startuoliams. Tam, kad būtų galima prisidėti prie naujų perspektyvių įmonių finansavimo, reikėjo padėti išplėtoti investuotojų (verslo angelų) bendruomenę, rinkai pasiūlyti naujų bendrai su privačiais investuotojais įgyvendinamų finansinių priemonių, todėl buvo įkurtas INVEGOS dukterinės įmonės valomas rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“. Vienas iš sėkmingiausių šio fondo veiklos pavyzdžių yra startuolio „Interactio“ akcijų pardavimas.
2019 metais „CoInvest Capital“ kartu su 8 verslo angelais į startuolį „Interactio“ investavo 435 tūkst. eurų. 261 tūkst. eurų tuomet investavo fondas, o likusią dalį, 174 tūkst. eurų, aštuonių verslo angelų komanda. 2021 m. viduryje „CoInvest Capital“ pardavė visas, o verslo angelai dalį įsigytų „Interactio“ akcijų. Šiuo atveju verslo angelų grąža iš investicijos pasiekė beveik 34 kartus, vietoje 9 kartų, nes fondas, investuodamas valstybės lėšas, riboja savo investicijų grąžą ir beveik visą pelną atiduoda su juo investavusiems verslo angelams, taip paskatindamas verslo angelus aktyviau investuoti į rizikingesnius verslus.
Kodėl koncentruojatės į paskolas, investuojate į kapitalą, o ne į subsidijas?
Kai skoliname ar investuojame, lėšos po kurio laiko bent iš dalies sugrįžta ir jas galime vėl naudoti verslo finansavimo poreikiams patenkinti. Naudojant tokias finansines priemones kaip paskolos, garantijos ar rizikos kapitalo investicijos, ne tik užtikrinamas ilgalaikis lėšų naudojimas, bet įsijungia ir finansinis svertas. Remiantis mūsų priemonėmis, dalį lėšų turi pridėti mūsų produktus įgyvendinantys finansų tarpininkai (bankai, kredito unijos, alternatyvūs finansuotojai) ar privatūs investuotojai.
Pavyzdžiui, paskolų garantijų multiplikatorius, priklausomai nuo garantuojamo portfelio rizikos, gali siekti ir 6,25, ir 8, ir dar daugiau. Vadinasi, su 10 mln. Eur garantijoms skirtų valstybės lėšų galime suteikti garantijų 62,5-80 mln. Eur paskolų portfeliui.
Kalbant apie paskolas, kaip jau buvo minėta, joms skirtos lėšos sugrįžta, todėl galime vėl ir vėl išduoti naujas paskolas skirtingiems verslo subjektams ir jų skirtingiems poreikiams. Tuo atveju, jeigu paskolos, teikiamos verslui, yra labiau rizikingos, bankai, kredito unijos, kiti finansuotojai turi pridėti 10% ar 25% savo lėšų. Ir atitinkamai, jeigu rizika mažesnė, jie turi prisidėti didesne dalimi.
Verslo pradžios atveju, pvz., jeigu startuoliai tik pradeda veiklą, INVEGA gali investuoti visą 100% investicijų portfelio, tačiau vėlyvojoje įmonių augimo stadijoje mūsų investicijos kartais siekia ir tik kokius 5% investicijos vertės, o kitą dalį investuoja privatūs investuotojai.
Taigi kuo sverto rodiklis aukštesnis, tuo daugiau privataus kapitalo yra mobilizuojama finansinių priemonių įgyvendinimui. Palyginimo pagal sverto rodiklį rezultatai rodo, kad 2007–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje įgyvendintų skolinių finansinių priemonių svertas svyruoja nuo 1 iki 5, rizikos kapitalo investicijų – nuo 1 iki 4,2, o garantijų – nuo 1 iki 10.
Savo ruožtu subsidijos yra vienkartinė priemonė, negeneruojanti tokios grąžos, be to, ji nemotyvuoja pagalvoti, o kaip bus grąžinti pinigai, neskatina atsakingai kurti verslo planų. Tačiau subsidija gali būti papildoma paskata šalia finansinės priemonės, pvz., paskolos gali būti derinamos su palūkanų kompensacijomis ar jauno verslo darbuotojų darbo užmokesčio dalies padengimu.
Pernai INVEGAI sukako 20 metų. Nuo ko prasidėjo jos veikla ir kaip ji keitėsi?
Veiklą pradėjome nuo paskolų garantijų teikimo, vėliau priemonių ratas plėtėsi – atsirado lengvatinės paskolos, pradėjome dirbti su alternatyviais finansuotojais, sutelktinio finansavimo platformomis. Kaip minėjau, Lietuvoje ilgą laiką stigo rizikos kapitalo investicijų, tad prisidėjome ir prie šios srities vystymo. Valstybės vardu atnešdami dalį investicijų ir atsisakydami dalies grąžos privačių investuotojų į inovatyvias įmones naudai, paskatiname ateiti daugiau privačių lėšų į šį sektorių.
Per 20 veiklos metų iš viso verslui pasiūlėme 55 priemones, finansavimą suteikėme beveik 50 tūkst. verslų, o INVEGOS investicijų apimtis siekia daugiau nei 2 mlrd. eurų. Mūsų finansavimo priemonės per 20 metų leido pritraukti daugiau nei 1.4 mlrd. eurų privataus kapitalo lėšų.
Per 20 veiklos metų iš viso verslui pasiūlėme 55 priemones, finansavimą suteikėme beveik 50 tūkst. verslų, o INVEGOS investicijų apimtis siekia daugiau nei 2 mlrd. eurų. Mūsų finansavimo priemonės per 20 metų leido pritraukti daugiau nei 1.4 mlrd. eurų privataus kapitalo lėšų.
Vis dėlto didžiausių iššūkių tikriausiai tapo pandemija?
Pandemijos metu INVEGOS svarba ypač išryškėjo. 2020 m. pradžioje šalį buvo apėmusi ir „verslo nefinansavimo“ pandemija, jei taip galima pavadinti, todėl valstybei skubiai reikėjo griebtis veiksmų. Apskritai, COVID-19 pandemija atnešė sparčius ir didelius pokyčius, stipriai pakeitusius INVEGOS veiklą: buvo praplėstos įmonės veiklos kryptys ir iš finansines priemones kuriančios bei administruojančios įmonės, tapome ir tiesiogiai paskolas teikiančia institucija.
Ilgą laiką INVEGA dirbo ne tiesiogiai su verslu, o per partnerius – finansų tarpininkus. Tačiau pandemijos metu pradėjome pagalbą teikti tiesiogiai, nes verslui reikėjo greitai suteikti lėšų, o finansų partneriai ne visuomet norėjo prisiimti jiems tenkančią rizikos dalį. Sustojus kreditavimui, pasiūlėme specifines priemones ten, kur labiausiai jų reikėjo.
Visų pirma į rinką per apyvartines paskolas labiausiai nukentėjusioms įmonėms buvo įlieta 200 mln. Eur. Vėliau valstybės pagalba tapo tikslingesnė, orientuota į labiausiai nukentėjusius sektorius, pavyzdžiui, turizmo, maitinimo.
Pirmaisiais pandemijos metais, t. y. 2020 m., finansavome priemonių už daugiau nei 600 mln. Eur – tris kartus daugiau nei bet kada iki 2020 m. Tam, kad tai būtų pasiekta, pandeminei situacijai buvo pritaikytos 5 jau veikiančios INVEGOS priemonės ir per itin trumpus terminus sukurtos 6 naujos tikslinės finansinės priemonės.
Bet geriausiai situaciją gali atspindėti skaičiai – pirmaisiais pandemijos metais, t. y. 2020 m., finansavome priemonių už daugiau nei 600 mln. Eur – tris kartus daugiau nei bet kada iki 2020 m. Tam, kad tai būtų pasiekta, pandeminei situacijai buvo pritaikytos 5 jau veikiančios INVEGOS priemonės ir per itin trumpus terminus sukurtos 6 naujos tikslinės finansinės priemonės.
Mes ir dabar reaguojame į situaciją rinkoje ir šalyje. 2022 m. vasario 10 dieną atnaujinome „Tiesioginių COVID-19 paskolų“ teikimą, atsižvelgę į tebesitęsiančią įtampą dėl pandemijos ir susidariusią ekonominę situaciją, kai verslui stipriai išaugo apyvartinio kapitalo poreikis. Pagal šią priemonę yra teikiamos apyvartinės ir investicinės paskolos tik tiems verslo atstovams, kurie turi realų finansavimo poreikį, geba grąžinti paskolą, tačiau dėl įvairių priežasčių rinkoje finansavimo negauna. Vienas iš reikalavimų, pateikti INVEGAI tris atsisakymo finansuoti verslo subjektą pažymas iš finansų įstaigų, jau sulaukė įvairių komentarų. Šis konkretus pavyzdys ir atskleidžia, kad valstybė per INVEGĄ nekonkuruoja su privačiomis finansų įstaigomis, o užpildo rinkos trūkumą ten, kur jis yra, ir suteikia verslams galimybę išlaikyti ir vystyti verslus.
Naudojate Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių mokesčių mokėtojų pinigus. Ar skaičiuojate savo investicijų atsiperkamumą?
Mums iš principo labai svarbus efektyvus lėšų panaudojimas. Reikia pažymėti, kad dėl finansinių priemonių specifikos, jų atsiperkamumas yra skaičiuojamas tikrai ne kasmet. Įvairūs tyrimai yra atliekami kas kelerius ar net keliolika metų, nes finansinių priemonių rezultatai pasirodo po ilgesnio laiko tarpo.
Pavyzdžiui, 2021 m. liepą buvo įvertintas laikotarpis nuo 2009 iki 2020 m. Apžvalga parodė, kad tuo laikotarpiu keturių nacionalinės plėtros įstaigų priemonės sukūrė papildomai beveik 9 mlrd. Eur BVP nominaliąja išraiška, o pratęsus poveikio prognozę iki 2030 m., skaičiuojama, kad suminis priemonių efektas BVP per 2009–2030 m. viršys 17 mlrd. Eur. Šie įvertinimai leidžia teigti, kad 2009–2020 m. laikotarpiu finansinės priemonės lėmė vidutiniškai 1,9% didesnį šalies metinį nominalaus BVP augimą, lyginant su scenarijumi be finansinių priemonių. Taigi INVEGOS, kaip didžiausios ir siūlančios daugiausiai įvairių priemonių, indėlis į šias priemones siekia apie 75%.
Kaip Jūs nusprendžiate, kokių finansinių priemonių šiuo metu reikia?
Paprastai mes, atitinkama ministerija ar privatus verslas identifikuoja problemą. Be abejo, yra stebima finansų rinka, ekonominė šalies situacija ir iš to taip pat daromos atitinkamos išvados. Bet kuriuo atveju, prieš sukuriant ir pasiūlant bet kokią finansinę priemonę, yra atliekamas jos poreikio vertinimas: apklausiami verslai, finansų rinkos dalyviai, pasidomima gerosiomis praktikomis kitose šalyse. Rengiant šį vertinimą, tariamasi su suinteresuotomis šalimis, ir galutinai jam pritaria iš atsakingų ministerijų ir nacionalinių plėtros įstaigų bei socialinių-ekonominių partnerių sudarytos darbo grupės.
Kai yra priimamas principinis sprendimas, tada INVEGA, remdamasi poreikio vertinimu bei savo patirtimi, konstruoja finansinę priemonę, kurios detalios sąlygos yra aptariamos viešai su rinka, o vėliau pagal nustatytas procedūras jos yra patvirtinamos bei priemonė pradedama įgyvendinti.
Įprastomis sąlygomis visas procesas užtrunka iki pusės metų, o kartais ir metus ar net ilgiau (tas ypač būdinga rizikos kapitalo priemonėms). Tiesa, pandemijos metu dėl reikalingos didelės skubos šie terminai buvo ir vis dar yra gerokai trumpesni.
Kaip keitėsi finansinės priemonės per šiuos 20 metų, kokių pokyčių galime tikėtis ateityje?
Kaip minėjau, pradėjome nuo paskolų garantijų teikimo, tada atsirado palūkanų kompensacijos, lengvatinės paskolos, rizikos kapitalo priemonės. Be to, esame nemažai prisidėję prie finansinėms priemonėms taikomos teisinės bazės ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje kūrimo. Buvome ir vis dar atskirais atvejais esame finansinių priemonių srityje pionieriai. Štai, pavyzdžiui, vieni pirmųjų iš ES šalių valstybės pinigus įliejome į sutelktinio finansavimo platformas ir paskatinome šį finansavimo būdą plėtotis Lietuvoje. INVEGOS sutelktinės paskolos „Avietė“ pripažintos gerosios praktikos pavyzdžiu Europos Sąjungoje. Panašias funkcijas, kaip INVEGA, atliekančios institucijos kitose šalyse taip pat atidžiai seka, kaip vystoma Lietuvos alternatyvių finansuotojų rinka.
Be to, šiuo metu kuriame naują priemonę „Perspektyva“, kuria sieksime skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą bei inovacines veiklas, suteikiant verslo subjektams palankias finansavimo sąlygas paskolų forma. Rengiama ir daugiau naujų finansinių priemonių, kurios prisidėtų prie tvaraus verslo atsiradimo ir plėtros.
Atvirai galime pasakyti, kad kuo toliau, tuo labiau koncentruojamės į finansines priemones, o ne į subsidijas, nes jos pritraukia privačių investuotojų lėšas, sukuria grįžtančių lėšų efektą, kuris padeda taupyti mokesčių mokėtojų lėšas, t. y. nereikia vis iš naujo įlieti mokesčių mokėtojų pinigų arba reikia įlieti jų daug mažiau nei būtų subsidijų atveju, siekiant padėti verslui. Taip užtikriname verslams didesnes ir įvairesnes finansavimo galimybes.
Ką patartumėte verslui, kuris nori pasinaudoti Jūsų pagalba?
Į INVEGĄ reikia žiūrėti kaip valstybei atstovaujančią instituciją, tačiau nepamiršti to, kad jai taip pat yra taikomi tam tikri reikalavimai, kaip ir kitoms finansų įstaigoms, kurios veikia privačiomis sąlygomis. Mes lygiai taip pat turime pažinti savo klientus, užtikrinti pinigų plovimo prevencijos politiką, valdyti rizikas ir pan.
Inga Beiliūnienė
Suprantama, kad verslai labiausiai nori subsidijų, tačiau finansinės priemonės sukuria didesnę vertę ne tik valstybei, bet ir pačiam verslui. Reikia suvokti, kad, nors ir lengvatinėmis sąlygomis gautas lėšas, reikės grąžinti. Vadinasi, reikia gerai įvertinti savo verslo idėją, tikslinį klientą, įsivertinti konkurencinę aplinką ir rinkos poreikį, pagalvoti, kokią vertę verslas kurs ir kaip ta kuriama vertė pavirs pinigais verslininkų sąskaitose. Visa tai turi atsispindėti verslo plane, su kuriuo einama pas finansuotojus arba tiesiai į INVEGĄ.
Kas būtų, jeigu prieš 20 m. INVEGA nebūtų įkurta?
Jeigu nebūtų buvę INVEGOS, manau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek būtų įkurta panaši institucija atstovaujanti valstybei, nes šis sprendimas yra neišvengiamas. Tokiu pačiu keliu eina ne tik ES, bet ir kitos pasaulio valstybės – Japonija, Pietų Korėja, Jungtinės Amerikos Valstijos bei kitos šalys. Tose šalyse taip pat veikia į INVEGĄ panašios įstaigos, kurios vienu ar kitu būdu formuoja finansų rinkas bei skatina valstybės požiūriu strateginius sektorius, įliedamos lėšas ten, kur to dėl įvairių priežasčių vienos privačios finansų institucijos, be valstybės įsikišimo, negali padaryti.
