„aromama“: darbas tik dėl pinigų ilgainiui netenka prasmės

Daugiau nei pusė gyvenimo Giedrė Veličkienė, prekės ženklo „aromama“ kūrėja, kurį valdo Giedrės ir Remigijaus Veličkų šeimos sukurta įmonė „Filmai ir kvapai“, gyvena su eteriniais aliejais. Šeima pomėgį pavertė verslu, apie kurį šiandieną jau žino daugelis ir kuris ne tik atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, bet ir visų šių iššūkių akivaizdoje išaugo. O prie verslo plėtros prisidėjo ir suteiktas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) finansavimas.

Meilė iš pirmo kvapo

Kaip pasakoja G. Veličkienė, kelionė kvapų pasaulyje prasidėjo nuo 14 metų, jai apsilankius pas masažistę, vieną iš pirmųjų pradėjusią mokyti aromaterapijos Lietuvoje. Masažistei pravėrus dėžutę su eteriniais aliejais, „aromama“ kūrėja suprato, kad kvapai yra jos pašaukimas.

„Pažadinta smalsumo susipažinti su kvapų terapija artimiau, nuvykau į pirmuosius savo kursus, vėliau išmokau masažuoti, maišyti įvairius mišinius sau ir artimiesiems. Požiūrį į kvapus pakeitė šeimos pagausėjimas, kuomet norėjosi suteikti naujam šeimos nariui viską, kas geriausia, natūraliausia. Taip ir užsivedė visas šis reikalas“, – pradžią prisimena G. Veličkienė.

Giedrės ir Remigijaus Veličkų šeima

Norėdama pasidalyti savo patirtimi su kitomis mamomis, ji pradėjo vesti nemokamus kursus, kuriuose pasidalydavo ir įvairiais receptais, ką pačios mamos galėtų pasigaminti namuose. Tačiau vis sulaukdavo prašymų pagaminti, nes trūkdavo laiko, žinių ar resursų. Taip ji pradėjo vežtis produktus į kursus ir juos pardavinėti.

Galiausiai žinia apie gaminamus produktus pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. 10 pardavimų per savaitę išaugo iki 50 ir nemažėjo. Todėl matydama, kad visa tai jau virsta kažkuo daugiau, pradėjo reklamuotis ir skleisti žinią apie savo kuriamus produktus.

„Supratimas, kad tai bus gyvenimo kelias ir tai gali išaugti į verslą, buvo tuo momentu, kai jau nebespėjau gaminti pati ir pamačiau, kokia yra paklausa ir kaip žmonėms yra įdomu, nauja. Ir man buvo džiaugsmas bei azartas to dalyko – kaip žmonės atranda natūralius produktus, jais domisi“, – pasakoja verslininkė.

Sėkmę lėmė per pandemiją priimti teisingi sprendimai

Kuomet dauguma įmonių prasidėjus COVID-19 pandemijai susidūrė su nemaloniais iššūkiais, „aromama“ buvo vienas iš tų retų atvejų, kada per pandemiją skaičiavo rekordinį pelną.

Remigijus Velička pasakoja, kad išvengti katastrofos padėjo laiku priimti teisingi sprendimai. Pandemijos įkarštyje buvo nuspręsta persikelti į naują modernų pastatą su nauja įranga, kas padėjo išvengti didelių elektros resursų. Prie pastato įsigijimo prisidėjo ir INVEGA. Įmonė pasinaudojo priemone „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“. Šios lengvatinės paskolos teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis – 45 proc. paskolos dalis yra skolinama taikant 0 proc. metinių palūkanų, o 55 proc. paskolos daliai taikomos rinkos sąlygas atitinkančios metinės palūkanos.

Nors viskas susidėjo sunkiu tarpandeminiu laikotarpiu, sėkmė, laiku priimti teisingi sprendimai mums padėjo pasiekti norimų rezultatų.

„INVEGOS mums prireikė, kada atsirado pastatas ir poreikis naujai įrangai įsigyti. Nors viskas susidėjo sunkiu tarpandeminiu laikotarpiu, sėkmė, laiku priimti teisingi sprendimai mums padėjo pasiekti norimų rezultatų. Prie to labai prisidėjo ir tai, kad pandemijos laikotarpiu turėjome reikalingą produktą bei stiprią elektroninę prekybą. Žmonės per pandemiją norėjo apsisaugoti, stiprintis, o mūsų produktai tam ir yra skirti. Aišku, tai yra ir ilgametis įdarbis, nes labai daug kalbame apie ligų profilaktiką, tinkamą higieną, todėl manau, kad žmonės per visą šį laiką išmoko mumis pasitikėti, atrado mūsų produktų naudą“, – apie pandeminį laikotarpį pasakoja R. Velička.

Vienus iššūkius vejasi kiti

R. Velička teigia, kad krizinėse situacijos visi susiduria su iššūkiais, o įmonėms pinigai yra būtini, kad būtų iš ko pirkti žaliavas, mokėti algas, mokesčius ir visus kitus dalykus. Tačiau jei nutinka krizinės situacijos, jos paliečia ir darbuotojus bei visus žmones, todėl atsiranda dar daugiau iššūkių su visais tais dalykais susitvarkyti.

„Šiuo metu susiduriame ne tik su išaugusiomis energetikos kainomis. Visgi labiau atkreipiame dėmesį į žmones, jų elgseną, norą išleisti pinigus. Klientų srautą turime, nors prekių krepšelis ir pamažėjo, bet žmonės vis dar investuoja į savo sveikatingumą. Sveikata visais gyvenimo etapais prie bet kokių krizių ir prie bet kokių problemų, kurios mus supa, visada mums buvo prioritetas. Vis sakau, kad labai lengvą verslą daryti, kada viskas gerai, o kai sunku, tada labiausiai ir prireikia stiprybės nepasiduoti, rasti naujus būdus verslui išlaikyti. Taip pat reikia ir suprasti, kad visada gerai nebus, nes versle viskas banguoja“, – teigia R. Velička.

Pandemijos, karai, krizės – jos tikrai daro įtaką ir mūsų emocinei būklei, todėl pasitaiko visko. Tačiau jeigu matai visame kame prasmę, jeigu dirbi ne tik dėl pinigų, tai viskas tuomet yra išsprendžiama.

Jam pritaria ir G. Veličkienė. „Pandemijos, karai, krizės – jos tikrai daro įtaką ir mūsų emocinei būklei, todėl pasitaiko visko. Tačiau jeigu matai visame kame prasmę, jeigu dirbi ne tik dėl pinigų, tai viskas tuomet yra išsprendžiama“, – teigia ji.

Sėkmę nulemia prasmės pojūtis

Verslininkai dalijasi ir verslo sėkmės ingredientu, kas gali būti naudinga visiems, kas nori pradėti veiklą, bet nedrįsta arba turi išskirtinį produktą ar paslaugą.

„Reikia atrasti dalyką, kuriame tikrai matai prasmę. Nes daug žmonės prisigalvoja – nori daryti tą ir aną, gal to trūksta rinkoje, gal to nėra... Iš tikrųjų tereikia atrasti, kas tau pačiam įdomu, nes kada darai su energija, su meile – viskas ir einasi, kad ir koks būtų tas produktas ar paslauga“, – apie verslo prasmingumą pasakoja G. Veličkienė.

Iš tikrųjų tereikia atrasti, kas tau pačiam įdomu, nes kada darai su energija, su meile – viskas ir einasi, kad ir koks būtų tas produktas ar paslauga.

G. ir R. Veličkos pripažįsta, kad nereikia iš anksto skaičiuoti pinigų, pelnų, atsiperkamumo – tiesiog reikia dirbti iš širdies. Nes darbas tik dėl pinigų ilgainiui netenka prasmės.

„Pradėjus verslą nereikia bijoti padirbėti 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę. Ir ne tik pradžioje, bet visą laiką. Kuomet turi savo verslą, niekada neuždarai durų ir pamiršti apie darbus lygiai 17 val. Nes net ir nedirbant, viskas sukasi aplink tavo verslą“, – apie iššūkius prabyla R. Velička.