Gynybos inovacijų proveržis: Vakarai negali sustoti

Garsusis investuotojas, verslininkas Elonas Muskas neseniai ragino padaryti pertrauką vystant dirbtinį intelektą, nes jis darosi pavojingas žmonijai. Tačiau amerikietis Alex Karp, Palantir Technologies vadovas, kurio kompanija sukūrė ir neseniai pristatė sprendimą, paremtą dirbtiniu intelektu, padėsiantį tirti karo nusikaltimus Ukrainoje, abejoja, ar tai gera mintis.

„Jei Rusija ir Kinija būtų taikios šalys, aš pritarčiau tokiai pertraukai. Tačiau kol taip nėra, sustoti gali būti pavojinga“, - pridurdamas, kad savo produktų niekada neparduos šioms šalims, neseniai vykusioje Baltic Miltech konferencijoje Vilniuje kalbėjo amerikiečių verslininkas, programinės įrangos kūrėjas A. Karp.

Greitai sukurti neišeina

Gynybos ir saugumo sektorius išgyvena milžinišką iššūkių laikotarpį. Poreikis naujiems sprendimams yra čia ir dabar, tačiau inovacijoms sukurti reikia nemažai laiko. Investicijos, kantrybė ir mokslininkų įsitraukimas yra itin svarbūs, kaip ir greita vyriausybių skirtingose šalyse reakcija.

„Jokia technologija neatsiranda greitai, reikia bent 3-5 metų jai sukurti, ištestuoti ir išleisti į rinką“, - pabrėžė estų bendrovės Milrem Robotics atstovas Raul Rikk.

Tuo tarpu svečias iš Ukrainos, gynybos įmonės Ukroboromprom atstovas, kurio tapatybė iš anksto neskelbta saugumo sumetimais, konferencijoje Vilniuje pabrėžė, kad rusai atsaką vakarietiškoms technologijoms sukuria itin greitai.

„Mūsų naudotus dronus, kitus instrumentus rusai jau po mėnesio pažabodavo. Jie labai greitai randa sprendimą. Tačiau faktas ir tai, kad be modernios ginkluotės karą būtume pralaimėję jau po 3 mėnesių“, - sakė ukrainietis.

Dėmesys ateinantį dešimtmetį

Karas Ukrainoje bei poreikis modernizuotis paskatino NATO, ypatingai rytinio Europos Sąjungos bloko šalis didinti išlaidas gynybai. Šiandien vis dar daugiausia investicijų nukreipiama į specializuotų transportų priemonių, ginklų ir amunicijos įsigijimą. Tačiau grįžtamasis ryšys iš kovotojų Ukrainoje labai aiškiai parodė naujos kartos ginklų sistemų, kurios lemia kario saugumą ir suteikia pranašumą kovos lauke, svarbą.

„Gynybos srityje ir toliau fokusas bus į karinių sistemų esminį modernizavimą ir skaitmenizavimą, energijos suvartojimo mažinimą, robotikos ir dirbtinio intelekto svarbą karinėse operacijose – nuo dronų, skirtų pažangiam situacijos žvalgymui ir analizavimui, iki nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių, skirtų logistikai ir aprūpinimui. Taip pat akcentuojama progresyvių dieninio ir naktinio matymo sistemų svarba didinant karių saugumą. Kadangi ilgą laiką į gynybos ir saugumo sektorius investuota vangiai, dabartinė geopolitinė situacija leidžia prognozuoti, kad sektorius ateinantį dešimtmetį bus dėmesio centre“, - teigė lietuviškos bendrovės Brolis Semiconductors vykdomoji direktorė Laima Juknevičiūtė.

Pasak jos, Lietuvos gynybos sektoriaus ekosistema dar jauna, kol kas daugiau prekių bei paslaugų įsigyjama iš užsienio valstybių, tačiau šalyje stiprūs lazerinių technologijų ir fotonikos, informacinių technologijų sektoriai, kuriuose veikiančios lietuviško kapitalo bendrovės jau ne pirmus metus sulaukia ir tarptautinio pripažinimo. Net turint ribotus finansinius išteklius, Lietuvoje kuriami produktai ir technologijos jau dabar konkuruoja tarptautinėje arenoje.

Kadangi ilgą laiką į gynybos ir saugumo sektorius investuota vangiai, dabartinė geopolitinė situacija leidžia prognozuoti, kad sektorius ateinantį dešimtmetį bus dėmesio centre.

Mato nišą ir naudą lietuviškoms įmonėms

Lietuvai NATO inovacijų fonde (NIF) atstovaujanti INVEGA skelbia, kad lietuviškoms įmonėms ir startuoliams, dirbantiems gynybos, saugumo srityje arba kuriantiems naujus sprendimus, pritaikomus tiek civilių gyvenime, tiek karyboje, bus galimybė pritraukti reikšmingų investicijų.

                                                        V.Šveikauskienė, INVEGOS vyriausioji projektų vadovė

„NIF startuoja su 1 mlrd. eurų biudžetu, tačiau ateityje planuojama, kad ši suma bus didinama. Prioritetinės NIF investavimo sritys – dirbtinis intelektas, kvantinės, kosmoso technologijos, biotechnologijos, didelių duomenų apdorojimo sprendimai ir kitos inovacijos. Netrukus bus pradėtos investicijos ir pagal rizikos kapitalo finansinę priemonę MilInvest, kuriai skirta 13,5 mln. eurų valstybės lėšų ir kuri orientuosis į Lietuvoje veikiančias gynybos ir saugumo sektoriaus įmones. Esu tikra, kad daug iššūkių, kurie šiuo metu kyla saugumo, gynybos srityse, galėtų padėti spręsti ir lietuvių kuriami produktai, turime tam potencialo,“ – teigė Vilija Šveikauskienė, INVEGOS vyriausioji projektų vadovė.

Pasak L .Juknevičiūtės, tokių fondų atsiradimas ir Lietuvos įmonių bei mokslo institucijų dalyvavimas juose leis sparčiau auginti šalies gynybos sektorių, fokusuojantis į ateities technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, eksporto ir tarptautinio konkurencingumo didinimą.

„Drąsūs projektai, ambicingi tikslai leis verslams pritraukti ir išlaikyti geriausius rinkoje specialistus, sukuriant jiems įdomias, iššūkių kupinas darbo vietas. Gynybos sektorius formuosis ir augs tik tada, kai šalyje turėsime reikiamas kompetencijas, investuosime į mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, produktų vystymą ir gamybą, patirties ir know-how kaupimą“, - teigė įmonės vadovė.

Brolis Semiconductors specializuojasi lazerinių ir elektro-optikos sistemų (pvz., lazerinių žymeklių, šiluminio, naktinio matymo prietaisų) kūrime ir gamyboje – tai sistemos, kurios suteikia kariui technologinį pranašumą matyti ir taikytis sudėtingomis sąlygomis tiek dieną, tiek naktį, ir tuo pačiu – būti nematomam priešui. Anot L. Juknevičiūtės, pastaraisiais metais dominuoja užsakymai iš Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Belgijos.

Alex Karp,  Edmundas Jakilaitis, Miltech konferencijoje,   Inovacijų agentūros nuotr.

Mažiau biurokratijos

Gynybos ir saugumo srityje veikiančios įmonės, startuoliai tikėtis valstybės finansinės pagalbos lig šiol negalėjo, nes gynybos produktai buvo savotiškas tabu. Prasidėjus karui Ukrainoje, situacija pasikeitė ir šalių vyriausybės pačios tampa aktyviomis inovacijų užsakovėmis ir pirkėjomis.

„Gynybos srityje veikiančioms įmonėms reikia konkuruoti, o ne iš valstybės gauti 300 puslapių specifikaciją su taisyklėmis, ką galima kurti ir gaminti, ir ko ne. Didžiojoje Britanijoje mes tokiu būdu išleidome daug mokesčių mokėtojų pinigų, paskirstę finansavimą šimtams skirtingų įmonių, tačiau lig šiol neturime sukurto efektyvaus produkto“, - teigė Baltic Miltech renginio svečias Paul Hollingshead, buvęs britų kariškis, kompanijos Anduril Industries atstovas, atsakingas už Europos ir Afrikos regionus.

„Vienintelis būdas sustabdyti priešą, norintį peržengti jūsų šalies sieną, yra baimė. Reikia, kad jis bijotų. Pasaulyje yra daug ne kokių produktų sukurta, kad ir ta pati atominė bomba. Bet jei ne mes kursime pažangius sprendimus gynyboje, juos sukurs kažkas kitas. Pavyzdžiui, nelabai draugiškos šalys. Taigi pasirinkimas - mes arba jie. Ir šiandien Vakarų pasaulis turi milžinišką pranašumą, tad turime toliau dominuoti inovacijų vystymo srityje“, - pabrėžė amerikietis A. Karp.