INVEGA rudenį pasitinka su optimistinėmis nuotaikomis ir naujais pasiūlymais verslui

INVEGA rudenį pasitinka su optimistinėmis nuotaikomis ir naujais pasiūlymais verslui

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas mano, kad trečiojo karantino nebus. Anot jo, dauguma verslo įmonių pergalvojo strategijas, įsivertino perspektyvas ir tinkamai pertvarkė savo veiklą. O sunkiau iš krizės išeinančioms, naujai besikuriančioms ir veiklą norinčioms plėsti, bet stokojančioms lėšų įmonėms, į pagalbą, kaip ir anksčiau, ateis INVEGA. Šalia jau veikiančių priemonių bendrovė verslui netrukus pasiūlys ir keletą naujų.

„Teiginys, kad trečiojo karantino nebus, gal yra griežtas, tačiau manau, kad tiek valstybė, tiek verslas suprato, jog užsidaryti, nedirbti, nevykdyti ekonominės veiklos brangiai kainuoja, be to, surenkama mažiau mokesčių. Dabar, palyginus su praėjusių metų rudeniu, turime kitokią situaciją: skiepus ir galimybę susiorganizuoti šalies gyvenimą taip, kad verslas kuo mažiau nukentėtų ekonomiškai ir kitaip. Apribojimai bus, jų neišvengsime, su tuo reikia išmokti gyventi, tačiau kartu yra ir galimybių: investicijos į technologijas, inovacijos, gamybos ir procesų skaitmeninimas“, – teigė K. Motiejūnas.

Užpildo finansavimo rinkos trūkumus

INVEGA jau beveik 20 metų savo veikla ir priemonėmis užpildo verslo finansavimo rinkoje esančius trūkumus: siūlo tokį finansavimą ir tada, kai jo verslas negali gauti iš tradicinių finansavimo šaltinių arba kai bankų paskolos verslui per brangios. Sunkiais laikotarpiais ši nacionalinės plėtros įstaiga stebi situaciją, ją analizuoja kartu su Vyriausybe ir rengia tokias priemones, kurios atitinka nūdienos iššūkius ir poreikius.

Per pirmąjį ir antrąjį karantiną daugiausia dėmesio buvo skirta tokioms priemonėms, kurios leido verslui palaikyti likvidumą, išgyventi sunkius laikotarpius sumažėjus pajamoms. Daugiausia tai buvo lengvatinės paskolos, garantijos už paskolas, imamas iš kitų finansuotojų bei dotacijos.

Tikiu, kad verslas per du buvusius karantinus jau suprato ir išmoko, kad reikia gyventi ir rūpintis ne tik šia diena, bet ir galvoti apie ateitį. O ateitis yra investicijos, joms reikalingas finansavimas.

„Esant reikalui, panašias priemones diegtume ir šį rudenį. Tačiau noriu atkreipti dėmesį ir tikiu, kad verslas per du buvusius karantinus jau suprato ir išmoko, kad reikia gyventi ir rūpintis ne tik šia diena, bet ir galvoti apie ateitį. O ateitis yra investicijos, joms reikalingas finansavimas. INVEGA turėjo, turi ir dar plečia priemonių, skatinančių investicijas ir jas atpiginančių priemonių tiek iš tradicinių, tiek iš kitų, alternatyvių šaltinių, spektrą,“ – patikino įmonės vadovas.

Verslas sugebėjo persiorientuoti

Pasak K. Motiejūno, per pirmąjį karantiną visi buvo šoko būsenoje, nežinojo, kaip pasisuks reikalai, kokia ateitis laukia vienos ar kitos verslo šakos: „Džiugu, kad didžioji dalis verslo pergalvojo strategijas ir veiklą, įsivertino perspektyvas ir tinkamai pertvarkė savo veiklą. Matome, kaip išsiplėtė elektroninė prekyba visose srityse: nuo maisto produktų iki baldų ir kitų prekių, kaip verslai prisitaikė prie to, kad žmonės gali mažiau išvykti į užsienį ir iš pradžių daugiau laiko leido namuose, o vėliau – Lietuvoje“.

Pokarantininis laikotarpis rodo akivaizdų darbuotojų trūkumą ir verslai puikiai suvokia, kad išeitis yra investicijos į technologijas, inovacijos, gamybos ir procesų skaitmeninimas. „Priešingu atveju būtų stabdoma gamyba arba verslas nesiplėstų. Tačiau Lietuvos verslininkai yra įžvalgūs, moka greitai įvertinti situaciją, persitvarkyti, ir šis laikotarpis tą parodo“, – įsitikinęs K. Motiejūnas.

Reikia pagalbos atsitiesti

Be jokios abejonės, dėl verslo specifikos ne visoms šalies įmonėms atsitiesti sekasi vienodai gerai ir čia pagalbos ranką tiesia INVEGA, turinti kelias dešimtis jau išbandytų finansinių priemonių ir užtikrinanti jų įvairovę.

„Noriu pabrėžti, kad kol kas nesibaigė ir kai kurios kovidinės priemonės: iki šiol teikiame lengvatines paskolas turizmo sektoriui, viešbučiams, restoranams, lengvatines paskolas vis dar gali gauti tos įmonės, kurių veikla buvo sustabdyta per antrąjį karantiną. Galvojame apie ateitį ir rengiame nemažai naujų priemonių šalia anksčiau įdiegtų alternatyvių finansavimo šaltinių, tokių kaip rizikos kapitalas, skatinsime paskolas iš alternatyvių skolintojų“, – teigė įstaigos vadovas.

Dėmesys – ne tik verslo pradinukams

Vienas iš naujų finansinių instrumentų – tiesioginės INVEGOS paskolos „Startuok“. „Netrukus įdiegsime naujas, tiesiogiai INVEGOS išduodamas, paskolas taip vadinamiems verslo pradinukams – jaunoms įmonėms iki 3 metų, kurios, kaip rodo atlikti tyrimai, sunkiai gauna finansavimą iš tradicinių investuotojų.

K. Motiejūnas patikino negalįs išskirti, kurios nors ekonominės veiklos ar sferos, kurioje būtų pastebimas gausesnis naujai besisteigiančių įmonių skaičius, naujos įmonės sparčiai steigiasi ir imasi veiklos įvairiose srityse. Tai džiugina, nes reiškia, kad verslininkai mato perspektyvą, turi idėjų ir yra vis drąsesni jas įgyvendinti. Nemaža jų dalis gauna finansavimą iš tradicinių šaltinių, o tiems, kuriems negali padėti rinka, padeda INVEGA. Finansavimo jaunoms įmonėms dažniausiai reikia veiklos pradžiai: apyvartinėms lėšoms papildyti,investicijų įrangai įsigyti, darbo aplinkai sukurti ar patalpoms įsigyti.

Šiek tiek įžengėme ir į kapitalo rinką: neseniai pradėjome įgyvendinti naują priemonę „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“, kuri kompensuos dalį kaštų įmonėms, kurios nori kotiruoti savo vertybinius popierius – akcijas ir obligacijas – biržoje. Tokiu būdu norime paskatinti įmones aktyviau išleisti į biržą savo vertybinius popierius ir prisitraukti kapitalo“, – naujienas pristatė K. Motiejūnas.

Dar viena INVEGOS ruošiama naujovė Lietuvos rinkoje: investicijos į privačius skolos fondus, kurie arba galės skolinti verslui, arba išpirkti verslo išleidžiamas obligacijas. „Taip norime sukurti dar vieną alternatyvaus finansavimo segmentą, kuris būtų aktyvus verslo finansuotojas. Pavyzdžiui, obligacijos JAV sudaro apie 10 proc. verslo bendro finansavimo, o Lietuvoje nesiekia net 1 proc. Prie kapitalo rinkos plėtros skatinimo dirba nemažai institucijų, prisideda ir INVEGA: skatina naujas, neišsivysčiusias arba mažai pažengusias verslo finansavimo formas, suteikia joms impulsą, paaugina, kad ateityje jos jau galėtų finansuoti savarankiškai verslą Lietuvoje“, – aiškino INVEGOS vadovas.

Atliepia pasaulines tendencijas ir ES politiką

K. Motiejūnas pabrėžė, kad ruošiant naujus finansinius instrumentus INVEGA atsižvelgia į pasaulines tendencijas ir ES politiką.

Europos Komisija yra parengusi ES atsparumo didinimo ir ekonomikos gaivinimo planą, kuris užduoda tokį toną, kad privalome galvoti apie ateitį, investuoti, strateguoti, kaip galėtume būti efektyvesni ir stipresni ateityje.

„Europos Komisija yra parengusi ES atsparumo didinimo ir ekonomikos gaivinimo planą, kuris užduoda tokį toną, kad privalome galvoti apie ateitį, investuoti, strateguoti, kaip galėtume būti efektyvesni ir stipresni ateityje. Minėtas planas remiasi 6 ramsčiais: žaliąja pertvarka, skaitmenine transformacija, ekonomine bei socialine ir teritorine sanglaudomis, konkurencingumu ir našumu, sveikatos, ekonomikos ir socialinių institucijų atsparumu bei naujai kartai skirta politika. Reikia suprasti, kad ir ES ir valstybės investicijos, tarp jų ir per finansines priemones, kurias įgyvendina INVEGA, daugiausia bus skirtos finansuoti minėtas kryptis, skatinti verslą, kuris steigiasi arba veikia ir transformuojasi“, – sakė K. Motiejūnas.

Lietuvai tenka nemaža šio ESgaivinimo plano lėšų dalis. Jau parengtas planas ir patvirtintas priemonių sąrašas, numatantis konkrečius veiksmus ir kokias sritis vystyti. „Išvardintinoms kryptims plane ir priemonių sąraše skiriama išties daug dėmesio ir lėšų. EK, kaip žinia, labai gerai įvertino Lietuvos planą, tiek Vyriausybė, tiek kitos institucijos aktyviai ruošiasi panaudoti lėšas, iš EK jau gautas avansas, skirtas pradėti vykdyti planą. Skirtingai negu kiti ES finansavimo šaltiniai, šis planas turi griežtus reikalavimus: finansavimas bus skirtas tik tada, jei EK matys realius pokyčius ir realiai atliktas reformas, ir realiai padarytą poveikį. Tiek plano įgyvendintojai, tiek valstybė lėšas privalės panaudoti, taip kad jos tikrai padarytų poveikį, kad įvyktų numatytos reformos, nes antraip gali paaiškėti, kad visa tai finansavome iš biudžeto“, – pabrėžė INVEGOS vadovas.