Lietuvių startuolis rado būdą, kaip paslaugą užsisakyti greičiau: meistras atvyks norimu laiku

Lietuvių startuolis rado būdą, kaip paslaugą užsisakyti greičiau: meistras atvyks norimu laiku

Gyvename amžiuje, kuriame laikas nepaprastai svarbus – kiekviena minutė, valanda ir data yra kruopščiai apskaičiuojama. Atsižvelgdami į šį laiko trūkumą, startuolio „Discontract“ įkūrėjai lietuviams ir europiečiams sukūrė išmanią alternatyvą, leidžiančią norimas paslaugas užsisakyti greičiau, patogiau ir nesukant galvos dėl atlikto darbo kokybės.

Svarstote, kodėl šiandien šis verslas kaip niekad svarbus? Anot vieno iš įmonės įkūrėjų ir vadovo Gedimino Jankaus, tai tapo stipria pagalba ne tik verslams, bet ir elektroninių ir fizinių parduotuvių klientams, kurie gali užsakyti meistrų paslaugas visoje Lietuvoje. Taip pat tai pagalba meistrams – pandemijos metu dalis jų neteko darbo, o šis naujas sprendimas leido grįžti į rinką ir dirbti jiems norimu laiku.

Patogus ir saugus būdas užsakyti meistrą

Pirmosios užuomazgos apie startuolį pasirodė prieš ketverius metus. Kartą bendraįkūrėjams toptelėjo sukurti platformą, kurioje būtų galima greitai užsisakyti įvairias paslaugas – pavyzdžiui, išsikviesti meistrą elektros instaliacijai, santechnikos montavimui, valymui, pervežimui ir daugiau nei 50 skirtingų paslaugų.

„Pastebėjome, kad žmonėms atsirado poreikis išsikviesti meistrą trumpalaikėms paslaugoms. Todėl 2019 m. pradėjome vystyti šią idėją kartu su bendraįkūrėjais. Verslo vystymą pradėjome Lietuvoje, taip pat išsiplėtėme į Lenkiją, Varšuvą, o šiuo metu plečiamės į 40 Lenkijos miestų“, – apie verslą, kuris skirtas elektroninėms ir fizinėms parduotuvėms bei privatiems klientams, pasakoja G.Jankus.

„Discontract“ bendraįkūrėjas ir vadovas Gediminas Jankus

Netrukus internete ir telefonuose pradėjo šmėžuoti išmanioji platforma „Discontract“, leidžianti pagal rekomendacijas, įvertinimus pasirinkti paslaugos teikėją. Tačiau, kad ir kaip džiugiai tai skambėtų, kartu su platformos atsiradimu pasirodė ir pirmieji iššūkiai.

Žvelgdamas į verslo pradžią, Gediminas prisimena galvosūkiais virtusius tikslus – buvo svarstoma, kokie produktai ir paslaugos galėtų tapti konkurencingi ne tik Europoje, bet ir visoje pasaulinėje rinkoje.

„Galvojome, kaip padaryti patogų užsakymą, kaip sukurti API (aplikacijų programavimo sąsajas – red. past.) integraciją, skirtą verslams, elektroninėms ir fizinėms parduotuvėms, dokumentaciją verslui ir, žinoma, kaip apdrausti paslaugos teikėjus 1 mln. Eur draudimu. Mūsų komandos stiprioji pusė visada buvo informacinės technologijos ir pardavimai, todėl tai išsprendėme labai greitai.

O antruoju etapu tapo edukacija, galėjusi pritraukti paslaugos teikėjus Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Su tuo irgi greitai susitvarkėme. Išsiaiškinome, kaip, naudojant internetinę reklamą, pritraukti paslaugos teikėjus, tiesioginiais skambučiais ir kitomis priemonėmis“, – pasakoja įmonės bendrįkūrėjis.

Meistrai apdrausti 1 mln. eurų

Įmonės pavadinimas plačiai nuskambėjo ir po 2020 m. užklupusios pandemijos, pareikalavusios dalį meistrų ir verslų padaryti priverstinę pauzę: „Meistrai parodė norą persiorientuoti arba tiesiog išmokti naudotis įvairiomis platformomis ar programėlėmis. Galiausiai šios problemos nebeliko. Pasiteisino mūsų iššūkis edukuoti, pakviesti keistis. Todėl šiandien jau turime 700 paslaugos teikėjų.“

Negana to, prisijungę prie šios platformos, meistrai gali jaustis saugiai – kiekvienas jų apdraustas 1 mln. eurų Lloyd’s civiliniu draudimu. Anot įmonės direktoriaus, tai istorinis žingsnis Baltijos šalyse.

„Anksčiau niekas taip nedrausdavo. Šioje vietoje mes sukūrėme pasitikėjimą tiek meistrams, klientams, tiek verslams. Jei įvyktų draudiminis įvykis, jie žinotų, kad yra apdrausti“, – tikina G.Jankus.

Meistrams suteikta ir daugiau privalumų – paslaugos teikėjas visas užduotis mato mobiliojoje programėlėje, kurioje yra data, laikas, gali skambinti arba parašyti žinutę klientams, o po atliktų darbų platforma automatiškai išsiunčia sąskaitas visoms šalims, o paslaugos teikėjui atlygis pervedamas iš karto. Įmonės vadovas mano, kad platforma ne tik palengvina komunikaciją, bet ir padeda Lietuvoje mažinti šešėlinę ekonomiką.

„Visi meistrai iškart gauna apmokėjimą, turi draudimą ir nereikia rūpintis jokiais kitais dokumentais. Dėl šių papildomų pajamų jie gali pinigus skirti šeimai, mokslui, įsigyti būstą. Bankai įvertina gautas pajamas“, – pabrėžia jis.

Startuolis ketina plėstis į naujas rinkas, įskaitant Ukrainą

„Tokio produkto, kuris leidžia verslams ir jų klientams užsakyti meistrus ir paslaugas konkrečią dieną ir valandą, pasaulyje dar nėra“, – drąsiai teigia G.Jankus, akcentuodamas, kad šiuo metu įmonė jau turi daugiau kaip 30 skirtingų verslo partnerių, tokių kaip: „Topo centras“, „Elektromartas“, „Avitela“, „Ermitažas“ ir dar daugelį kitų.

Didžioji dalis partnerių sako, kad mūsų produktas yra „patogiausia, kas buvo gyvenime sukurta“. Mūsų programėlę atsisiuntė 25 tūkst. vartotojų, o 172 žmonės įvertino bene aukščiausiu įvertinimu – 4,8 balais.

„100 proc. verslo užsakymų yra įgyvendinta, o didžioji dalis partnerių sako, kad mūsų produktas yra „patogiausia, kas buvo gyvenime sukurta“. Mūsų programėlę atsisiuntė 25 tūkst. vartotojų, o 172 žmonės įvertino bene aukščiausiu įvertinimu – 4,8 balais. Džiaugiamės, kad klientai mus vertina teigiamai. Kadangi turime visą parą dirbantį klientų aptarnavimo skyrių, iškilusias problemas sprendžiame realiuoju laiku“, – sako G.Jankus.

Prie verslo augimo prisidėjo ne tik klientai, bet ir skirtos investicijos, kurias įmonė tikslingai pritraukinėjo iš rizikos kapitalo fondų jau nuo 2019 m. O 2020 m. džiaugėsi pirmąja sėkme – buvo pritraukta investicija pagal finansinę priemonę „Ko-investicinis fondas“, kuri yra viena iš trijų rizikos kapitalo fondo „CoInvest Capital“ įgyvendinamų priemonių, ir privačių investuotojų. „CoInvest Capital“ taip pat įgyvendina priemones „Ko-investicinis fondas II“, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo ir „Ko-investicinis fondas susisiekimui“, finansuojamą Sanglaudos fondo lėšomis.

Prie verslo augimo prisidėjo ne tik klientai, bet ir skirtos investicijos, kurias įmonė tikslingai pritraukinėjo iš rizikos kapitalo fondų.

„CoInvest Capital“, kaip rizikos kapitalo fondas, investuoja kartu su verslo angelais. Kai atėjome į fondą, mes turėjome potencialius investuotojus, todėl bendrai iš „CoInvest Capital“ ir privačių investuotojų pritraukėme 460 tūkst. eurų investiciją, kuri skirta verslo vystymui ir plėtrai į naujas rinkas.

Kuo šis rizikos kapitalo fondas patrauklus? Fondas turi suplanavęs sėkmingus akcijų paketų pardavimus, taip pat yra nusistatęs, kiek pelno skirti ir dalintis su investuotojais. Su jais bendradarbiaujantys verslo angelai (neformalūs investuotojai, galintys finansuoti įmonės steigimą kaip dalininkai bei tiesiogiai konsultuoti įmonę valdymo klausimais – red. past.) žino, kas yra investicija, kaip investuoti į startuolius, verslus.

Jie su startuoliais dalijasi savo turimais kontaktais, naujomis investicijomis, kuriems automatiškai palengvėja priėjimas prie potencialių investuotojų“, – pasakoja įmonės vadovas.

Kas įmonės laukia toliau? G.Jankus sako, kad į šį klausimą tiek jis, tiek įmonės darbuotojai jau turi aiškų atsakymą: „Pritraukinėjame investicijas, skirtas plėtrai visoje Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir po to Ukrainoje. Mes turime aiškią plėtros į platesnes rinkas strategiją, kuria vadovaujamės.“