Pramonės skaitmenizavimui – 150 mln. Eur lengvatinių paskolų

Norint pereiti prie našesnės gamybos, pramonei reikia ilgalaikių investicijų. Nauja INVEGOS finansinė priemonė leidžia pramonės įmonėms gamybos skaitmenizavimui lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti iki 10 metų laikotarpiui.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, pabrėžia, kad Lietuvos pramonė neturi kito pasirinkimo kaip tik rinktis skaitmeninę transformaciją. Pagal skaitmenizavimo ir robotizavimo rodiklius Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES). Pavyzdžiui, pagal pramonės įmonėse dirbantiems darbuotojams tenkančių robotų skaičių Lietuvos pramonės įmonės nuo ES vidurkio atsilieka daugiau kaip 5 kartus.

Tikro atsigavimo dar nėra

Valstybės duomenų agentūros duomenimis Lietuvos pramonė šiemet po truputį atsigauna. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šių metų gegužę pramonė pardavė 2,4% daugiau produkcijos nei pernai tuo pačiu metu (trijų mėnesių slenkamosios sumos). Tačiau panašu, kad dėl ES pramonės atsigavimo vėl iškilo abejonių.
Euro zonos apdirbamosios gamybos PMI (angl. Purchasing Managers Index) birželio mėn. buvo žemiausias per pastaruosius šešis mėnesius ir mažesnis nei gegužės mėnesį (krito nuo 47,3 iki 45,6). Jeigu šis pirkimų vadybininkų indeksas žemesnis kaip 50, jis rodo galimą gamybos kritimą ateityje. Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas savo ruožtu vėl pradėjo mažėti nuo šių metų balandžio.

Rizikos virsta galimybėmis

„Jei euro zonos pramonės sektorių pabandytume įsivaizduoti kaip žmogaus organizmą, tai jo širdis būtų Vokietija, į kurią iš kitų euro zonos šalių suteka kraujas – tarpiniai produktai. Šiuo metu euro zonos pramonės širdis patiria permušimus, neretai krenta spaudimas, – aiškina V. Janulevičius. – Panašu, kad nedidelį pramonės pagyvėjimą šių metų pradžioje tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje lėmė eilinis širdies ritmo permušimas, o ne sveikas ritmo atstatymas.“

Jei Vakarų Europos gamintojai fiksuoja užsakymų trūkumą, jie noriai bendradarbiauja su tiekėjais iš Rytų Europos – su sąlyga, kad jie yra pigesni.

Kita vertus, euro zonos pramonės silpnumas, anot LPK prezidento, suteikia galimybę Lietuvos pramonei. „Jei Vakarų Europos gamintojai fiksuoja užsakymų trūkumą, jie noriai bendradarbiauja su tiekėjais iš Rytų Europos – su sąlyga, kad jie yra pigesni. Tai reiškia, kad tos Lietuvos pramonės įmonės, kurios yra efektyvios ir produktyvios, gali gauti naujų užsakymų iš klientų Vakarų Europoje“, – pabrėžia V. Janulevičius.
Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gegužės mėn. palyginti su balandžiu, neįskaitant rafinuotų naftos produktų, sumažėjo 0,3%.

INVEGA siūlo išeitį

Norint gaminti našiau, pramonei reikia investicijų. Tai palengvina INVEGOS siūloma finansinė priemonė „Pokytis“, pagal kurią pramonės skaitmenizacijai numatyta 150 mln. Eur lengvatinių paskolų. Tai – ES lėšos, skirtos iš Europos regioninės plėtros fondo.

Nustatytos dvi šios priemonės kryptys. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritys) šios paskolos orientuotos į Lietuvos ekonomikos transformaciją ir verslų konkurencingumo didinimą investuojant į pramonės įmonių gamybos procesų automatizavimą ir skaitmeninimo technologijų diegimą. Pastarieji projektai neprivalo prisidėti prie Sumaniosios specializacijos koncepcijos, bet jei ją atitiks, galės būti skiriama dotacija.

Jonė Kalendienė, INVEGOS vyriausioji ekonomistė

Kita kryptis pagal šią priemonę – aukštą pridėtinę vertę kuriančių pramonės įmonių gamybos procesų skaitmeninimas Sostinės regione (Vilniaus apskritis). Šiame regione lengvatinės paskolos skiriamos aukštą pridėtinę vertę kuriančių pramonės įmonių gamybos procesų įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis. Projektai privalo prisidėti prie Sumaniosios specializacijos koncepcijos ir atitikti bent vieną jos prioriteto tematiką.

Kadangi mūsų šalyje labiausiai įsigalėję pramonės sektoriai yra itin jautrūs pigiai darbo jėgai, kylant atlyginimams Lietuvoje, darbo sąnaudas taupantys sprendimai šiems segmentams yra labai reikšmingi.

„Norint išlikti pasaulinėse vertės kūrimo grandinėse ir išlaikyti savo konkurencingumą, įmonių ir verslų modernizavimas yra būtinas. Be to, kadangi mūsų šalyje labiausiai įsigalėję pramonės sektoriai yra itin jautrūs pigiai darbo jėgai, kylant atlyginimams Lietuvoje, darbo sąnaudas taupantys sprendimai šiems segmentams yra labai reikšmingi“, – sako INVEGOS vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.

Bendra įmonei suteiktų paskolų suma pagal priemonę „Pokytis“ gali siekti iki 10 mln. Eur, o paskolos laikotarpis – iki 10 metų.

Su mažesne marža

Tokios paskolos palūkanų marža priklauso nuo įmonės rizikos reitingo, užtikrinimo priemonių, likvidumo, paskolos laikotarpio. Nustatytai kredito maržai gali būti suteikiama iki 50% nuolaida. Kintama palūkanų normos dalis – 6 mėnesių EURIBOR. Paskolų sutartys pasirašomos iki 2029 m. birželio 30 d., o paskolos lėšos išmokamos ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d. Pagal minėtą priemonę finansuojami nauji, dar nepradėti projektai.

„Šiuo metu Lietuvos pramonės įmonės gan daug investuoja į minkštąsias skaitmenines technologijas: į programinę ir kitą su jos naudojimu susijusią įrangą – išmanius sensorius, valdiklius. Jie leidžia efektyviau valdyti verslo procesus. Tačiau investicijos į kietąsias skaitmenines technologijas, robotizaciją vis dar ženkliai atsilieka. Pagal pramonės įmonių darbuotojams tenkančių robotų skaičių Lietuvoje daugiau nei 5 kartus atsiliekame nuo ES vidurkio, o nuo lyderių – dešimtimis kartų. Tad šia priemone norima skatinti investicijas į kietąsias skaitmenines technologijas“, – aiškina Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

2023 m. atliktos Lietuvos pramonės įmonių apklausos rezultatai rodo, kad 91% įmonių planuoja investuoti į verslo procesų skaitmenizavimą. Jų tarpe 80% įmonių nurodė, kad investicijos į skaitmenizavimą bus tiesiogiai susijusios su gamybos procesų efektyvumo modernizavimu ar atnaujinimu.

Stinga kapitalo

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas atkreipia dėmesį, kad pramonė šiuo metu jaučia didelį investicijų stygių. „Jau ir Europos Centrinis Bankas pastebėjo, kad pinigai Lietuvoje yra brangiausi ir prieiga prie jų blogiausia visoje ES. Tą patvirtina ir tai, kad vos tik neseniai buvo pakviesta teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal planą „Naujosios kartos Lietuva“, pramonės įmonės paraiškas užpildė maždaug per dešimt dienų“, – komentuoja V. Janulevičius. Inovacijų skatinimas, procesų skaitmenizavimas ir robotizavimas susijęs ir su Lietuvos saugumu.

Labai svarbu kritinėse infrastruktūrose diegti prekes tik su ES gaminta programine įranga. Būtent šioje vietoje matau galimybes ir Lietuvai tapti inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės pramonės gamybos šalimi.

„Ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir ES, akcentuoja, kad trečiosiose šalyse gaminta programinė įranga kelia saugumo iššūkius. Pirkdami produkciją su tam tikra programine įranga rizikuojame ne valdyti situaciją, o patys būti valdomi, – kalba LPK prezidentas. – Labai svarbu kritinėse infrastruktūrose diegti prekes tik su ES gaminta programine įranga. Būtent šioje vietoje matau galimybes ir Lietuvai tapti inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės pramonės gamybos šalimi.“

Lietuvos gynybos pramonėje vietos trečiųjų šalių įrangai taip pat nėra. Neatsitiktinai gynybos pramonė istoriškai yra visų technologinių inovacijų ašis, būtent ji duoda impulsą inovacijoms, kurios ilgainiui keičia pramonės struktūrą. LPK pažymi, kad be kapitalo stygiau s Lietuvos pramonė susiduria su specialistų trūkumo problema bei aukštais energijos kaštais. Visa Europa esą už elektros energiją šiuo metu moka dvigubai daugiau nei Kinija.

Procesų skaitmenizavimas, robotizavimas itin aktualus Lietuvos pramonei, nes daugiau aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų leidžia mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams. „Kuo labiau automatizuotas gamybos procesas, tuo daugiau galimybių turime auginti BVP vienam gyventojui rodiklį“, – pažymi V. Janulevičius.