Sutarta jungti Nacionalines plėtros įstaigas: augs investicijų ir tvaraus verslo finansavimo galimybės
Šiandien Vyriausybės ministrų pasitarime pritarta Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimui ir numatyti tolesni žingsniai siekiant šio tikslo. Pasitarime ministrai sutarė šiuo metu veikiančias NPĮ – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), UAB Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (ŽŪPGF) – ir UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ konsoliduoti INVEGA pagrindu ir pavesti Finansų ministerijai atstovauti valstybę akcininkės teisėmis.
Šis sprendimas užtikrins vieningą investavimo strategiją, priemonių sinergiją, efektyvų ES paramos pakartotinį panaudojimą, institucinių ir privačių investuotojų pritraukimą, generuojant bent du kartus didesnį finansinių priemonių sverto efektą.
„Vadovaujantis geriausiais nacionalinių plėtros fondų, kaip Prancūzijos BPI ar Vokietijos KfW, pavyzdžiais, šiandien žengėme svarbų žingsnį konsoliduojant Lietuvoje veikiančias Nacionalines plėtros įstaigas į vieną stiprų vienetą. Šis sprendimas užtikrins vieningą investavimo strategiją, priemonių sinergiją, efektyvų ES paramos pakartotinį panaudojimą, institucinių ir privačių investuotojų pritraukimą, generuojant bent du kartus didesnį finansinių priemonių sverto efektą, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Stipri Nacionalinė plėtros įstaiga užtikrins didesnes investicijas į strateginės veiklos sritis – nuo aukštos pridėtinės vertės sektorių vystymo, iki žaliosios ir skaitmeninės transformacijos“.
Pasak ministrės, Vyriausybės programoje pažymima, jog konsoliduota NPĮ veiks kaip savarankiška ir politiškai nepriklausoma įstaiga, kuri papildytų rinką ten, kur identifikuoti trūkumai, o ne konkuruotų su ja. Tai prisidėtų prie didesnio ekonomikos finansavimo, kapitalo rinkos plėtros bei tvarių investicijų augimo. Papildomus mobilizuotus resursus taip pat būtų galima nukreipti į tokias sritis kaip valstybės infrastruktūros plėtra, energetinės nepriklausomybės stiprinimas ir kt.
Siekiant sklandaus konsolidavimo proceso, Finansų ministerija sudarys NPĮ konsolidavimo darbo grupę, į jos sudėtį įtraukiant Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Lietuvos banką bei kitas suinteresuotas ministerijas ir institucijas. Ši darbo grupė bus atsakinga už praktinių konsolidavimo klausimų sprendimą. Numatoma, kad iki šių metų balandžio 1 d. Vyriausybei bus pateiktas NPĮ konsolidavimo veiksmų planas, siekiant patį konsolidacijos procesą užbaigti iki 2022 m. pabaigos. Viso proceso metu bus skiriamas tinkamas dėmesys konsultacijoms su socialiniais ir ekonominiais partneriais.
Konsoliduojant Nacionalines plėtros įstaigas siekiama išnaudoti dabar veikiančių NPĮ stiprybes ir kompetencijas, jas sutelkiant vienoje vietoje ir pakeliant į naują kokybinį lygį. Be to, sumažės administracinė našta verslui, nes visos finansinės priemonės bus pasiekiamos vienoje įstaigoje. Svarbu pažymėti, kad NPĮ konsolidavimas neturės įtakos šiuo metu jau įgyvendinamų finansinių priemonių tęstinumui.
Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti konsoliduojant nacionalines plėtros įstaigas – nepakankamas finansavimas rinkos trūkumui padengti. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių NPĮ (VIPA, INVEGA, VIVA ir ŽŪPGF) valdomas portfelis sudaro 4,2 mlrd. eurų, kai išankstiniai vertinimai rodo, kad rinkos trūkumas 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6.5 mlrd. eurų, o pratęsus jį iki 2027 m. – dar bent 4.3 mlrd. eurų. Be to, Lietuvoje vidutinis finansinių priemonių sverto efektas (pritrauktos privačios investicijos) tesiekia 1,7, kas rodo, jog esamas modelis nepakankamai efektyvus – veikiant atskiroms NPĮ neišnaudojamas privačių lėšų pritraukimo potencialas. Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija – konsolidavus NPĮ, siekiama aktyviau diversifikuoti finansavimo šaltinius ir fokusuotis į privačių bei institucinių investuotojų pritraukimą.
Be to, šiuo metu visos minimos agentūros veikia pagal skirtingas strategijas, turi atskirus valdymo modelius ir finansavimo šaltinius. Trūksta tvarios ir vieningos Lietuvoje veikiančių NPĮ investavimo strategijos, kuri leistų optimaliai planuoti ir valdyti investicijas skirtinguose sektoriuose, užtikrintų jų sinergiją ir tikslingai nukreiptų investicijas strategiškai svarbių projektų finansavimui.
