Finansinių priemonių vaidmuo regioninėje ekosistemoje ir teritorinėje sanglaudoje
Seminaras apie finansinių priemonių vaidmenį regioninėje ekosistemoje ir teritorinėje sanglaudoje vyko Europos regionų ir miestų savaitės metu spalio 10 d., ketvirtadienį, Briuselio konferencijų centre. Šis seminaras organizuotas bendromis Europos startuolių regioninio tinklo (angl. SERN) ir Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklo (ESPON) pastangomis.
2021–2027 m. politikos pasiūlymuose numatytas svarbus vaidmuo Sanglaudos politikos finansinėms priemonėms ir reikšmingas ES lygio priemonių pertvarkymas. Remiantis neseniai atlikto ESPON finansinių priemonių tyrimo išvadomis, šiame seminare analizuota, kaip Europos strateginių investicijų fondo (angl. ESIF) finansinės priemonės galėtų prisidėti prie sanglaudos. Seminare taip pat pristatyti tarpregioninio projekto „Novatoriškos finansinės priemonės (Innova-FI)“ rezultatai ir du atvejo tyrimai kaip konkretūs pavyzdžiai, iliustruojantys projekto poveikį.
Moderatorius Lorenzo Palego (t33, IT) pristatė privataus finansavimo ir ekspertinių žinių pritraukimą bei akcentavo analizavimo, kaip pritaikyti finansines priemones konkretiems regioniniams reikalavimams, svarbą. Vėliau šią temą diskusijoje pratęsė keturi ekspertai:
- Alexandre Almeida (Portugalijos nacionalinė inovacijų agentūra, Portugalija)
- Inga Beiliūnienė, („Investicijų ir verslo garantijos“, Lietuva)
- Jonathan Denness, (Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, Belgija)
- Fiona Wishlade, (Stratklaido universitetas, Jungtinė Karalystė)
Tyrimas: Sanglaudos politikų vertė
Fiona Wishdale pristatė Stratklaido universiteto tyrimo, atlikto ESPON užsakymu ir skirto išanalizuoti sanglaudos politikų pridėtinę vertę, rezultatus. Tyrimas pagrįstas 2007–2013 m. duomenimis ir parodė, kad iš viso į finansines priemones visoje Europoje investuota 15 mlrd. EUR. Šio tyrimo tikslas – geriau suprasti pinigų paskirstymą regioniniu lygiu.
Paaiškėjo, kad valdymo kokybė atitinkamose šalyse yra pagrindinis veiksnys renkantis finansinį produktą, nes tose valstybėse garantijos ir akcijos buvo didesnės, o paskolos – plačiau paplitusios. Iš viso, tyrimas atskleidė, jog įmonės sudaro 86 % visų investicijų į finansines priemones.
Remiantis minėtomis tyrimo išvadomis, nustatyta, kad nėra nuoseklaus teritorinio modelio, kuris būtų taikomas Europos strateginių investicijų fondo finansinių priemonių naudojimui, nes tai priklauso nuo nacionalinio kultūros, patirties ir administracinių gebėjimų konteksto. Galų gale, klausimą dėl sanglaudos politikos galima suformuluoti dviem būdais: ar ji yra pernelyg maža, kad būtų verta mūsų pastangų, ar ji yra tokia maža, kad mums reikia padaryti, jog ji būtų vertinga?
Bet kuriuo atveju reguliavimo reikalavimai neturėtų pakenkti politikos tikslams, taip pat būtina atlikti vertinimus, skirtus poreikiams nustatyti, pagrindinį dėmesį sutelkiant į regioninę pasiūlos ir paklausos dimensiją.
„Innova-FI“: Novatoriškos finansinės priemonės
Alexandre Almeida apžvelgė „Innova-FI“ projekto pirmųjų metų veiklą ir pasiektus rezultatus. Finansinės priemonės yra svarbūs elementai įgyvendinant inovacijų politiką ir ypač skatinant naują aplinką ar novatorišką verslą ir tiek, kiek jos yra populiarios, skirtingi regionai yra pasiekę skirtingus įgyvendinimo lygius. Dėl šios priežasties „Innova-FI“ tikslas – dirbti kartu, siekiant geriau suprasti atmosferą ir kurti sienas peržengiančias partnerystes, padėsiančias užtikrinti darnią aplinką finansinių priemonių sistemai.
Šiuo tikslu „Innova-FI“ parengė žemėlapį, skirtą regioniniam identifikavimui ir analizei. Iš viso, projekte dalyvauja 8 partneriai iš 8 šalių, iš kurių viena yra Portugalija – šalis, kurioje pastaraisiais metais vyko ekonomikos transformacija. „Portugal Ventures“ tikslas – priešankstyvosios ir ankstyvosios stadijos investicijomis remti naują technologijomis pagrįstų bendrovių rūšį ir įsteigti keturis fondus, skirtus skaitmeniniam, inžinerijos ir gamybos, gyvybės mokslų ir turizmo sektoriams.
„Invega“: Finansiškai gyvybingi projektai
Inga Beiliūnienė pristatė įžvalgas apie Lietuvos rinką ir „Invega“ veiklą, kuri valdo daugiau kaip 30 priemonių ir investavo daugiau kaip 700 mln. EUR per 18 veiklos vykdymo metų. „Invega“ pagrindinį dėmesį skiria informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, programinės įrangos (SaaS) technologijų, sveikatos priežiūros, fotonikos, robotikos, energetinio efektyvumo ir finansinių technologijų sektoriams. I. Beiliūnienė taip pat paminėjo sėkmingą Baltijos inovacijų fondo, pasiekusio 43 % augimą ir mobilizavusio 435 mln. EUR, veiklą.
Finansinių priemonių ateitis
Paskutinysis seminaro svečias Jonathan Denness kalbėjo apie finansinių priemonių ateitį, nes 2021–2027 m. laikotarpio Bendrųjų nuostatų reglamento pasiūlyme pristatomos supaprastinimo priemonės, skirtos nustatyti paskatas didesniam finansinių priemonių įsisavinimui, supaprastinant ir atnaujinant nuostatas, skirtas užtikrinti geresnį ir lengvesnį įgyvendinimą bei greitesnį įsteigimą. Bendrųjų nuostatų reglamentas taip pat reguliuoja susitarimus dėl indėlių į „InvestEU“ programą.
Rekomendacijos
Apibendrinant, ekspertų grupė susitarė, kad būtina:
- pritaikyti finansines priemones vietos kontekstui
- plėtoti pasitikėjimą ir gerus darbo santykius su finansų tarpininkais
- išlaikyti lankstumą, leidžiantį reaguoti į besikeičiančias sąlygas
