Iš aistros gimęs verslas gyvas ne vien entuziazmu

Jei kiekvienas savo pomėgį paverstų pragyvenimo šaltiniu, turbūt pasaulyje beveik neliktų nelaimingų žmonių. Savo veiklą iš kelionių aistros gimusiu verslu vadinantis Nerijus Briedis antrina – darbe patiriamos emocijos leidžia mėgautis pojūčiu, kad ne dirbi, o džiazuoji.

Įkvepianti kelionė

Trečią sezoną skaičiuojančios kemperių nuomos bei pardavimų įmonės „365 kemperiai“ steigėjui anksčiau teko darbuotis viešinimo ir rinkos tyrimų bei konsultacijų srityse. „Sukausi versle, kuriame buvo labai daug streso, tad tam tikru momentu nusprendžiau pakeisti gyvenimą ir pakeliauti. Kadangi vaikai buvo labai maži, rinkomės sau saugiausią būdą – keliauti kemperiu. Išvažiavome pusei metų, ir ši kelionė paliko neišdildomą įspūdį. Grįžęs svarsčiau, kuo toliau gyvenime užsiimti. Ir nusprendžiau paklausyti savo širdies“, – prisiminęs pradžią šyptelėjo pašnekovas. Startavęs nuo kelių kemperių, šiandien Nerijus jau planuoja plėtrą į Rygą bei Barseloną. Pašnekovas džiaugiasi ne tik matydamas, kad toks keliavimo būdas vis labiau populiarėja, bet ir pats galįs prie to prisidėti.

„Poreikis auga, nes žmonės nori keliauti saugiau, patogiau ir nepriklausomai. Be to, šiandien jau galima rinktis kemperius, kuriais galima keliauti ir žiemą. Pavyzdžiui, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų periodu žmonės keliauja pas Kalėdų Senelį į Laplandiją, po to – stebėti banginių, pažvejoja, pasilinksmina ir grįžta praleidę įspūdingas žiemos atostogas“, – pasakojo verslininkas.

Grąža – gera energija

Įmonė teikia nuomos tarpininkavimo paslaugas ir kitiems kemperių savininkams. „Turime didelį įdirbį rinkodaros srityje ir patirtį kaip pritraukti klientus, kadangi anksčiau teko dirbti su rinkos tyrimais. Intensyviai reklamuojamės kitose šalyse, skatiname aktyvųjį turizmą, kad čia atvažiuotų ir keliautų kuo daugiau žmonių“, – aiškino N.Briedis. Tačiau, ko gero, didžiausias stimulas ir veiklos įprasminimas, anot pašnekovo, yra galimybė žmonėms teikti džiugias emocijas.

„Mes dirbame su laimingais žmonėmis. Jie atvažiuoja su šypsena, nes ruošiasi atostogauti, turėdami gražių lūkesčių. O grįžta irgi laimingi, jau su nuostabiais įspūdžiais ir kupini geros energijos“, – potyriais dalijosi pašnekovas. Vis dėlto sėkmingam verslui įsukti reikia ne tik idėjos, užsidegimo, išminties bei darbštumo – bet kokia pradžia reikalauja ir tam tikrų investicijų. „Mūsų atveju tai yra didelių kaštų ir didžiąją dalimi sezoninis verslas. Tad, žinoma, kiekvienas euras startui – be galo svarbus“, – neneigė pašnekovas.

Amortizuoja rizikas

Svaria pagalba ir paskata verslo pradžiai tapo lengvatinė paskola, teikiama pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Fiziniams asmenims arba labai mažoms ir mažoms įmonėms ji suteikia palankias sąlygas gauti finansavimą pradėti ar plėtoti iki 1 metų veikiantį verslą. Priemonė įgyvendinama teikiant finansavimą paskolų iki 25 tūkst. eurų forma, be to, prireikus pagalbos, teikiamos nemokamos konsultacijos.

Kaip pripažino N.Briedis, lengvatinė paskola tapo investicija į tai, nuo ko ir prasidėjo verslas: pirmajam kemperiui įsigyti. Verslininkas pasinaudojo ir priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ galimybe gauti darbo užmokesčio išlaidų kompensaciją už kiekvieną pagal darbo sutartį įdarbintą darbuotoją, kuriam mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis (maksimalus dotacijų terminas – 1,5 metų). Anot N.Briedžio, verta išnaudoti visas siūlomas galimybes, nes pradedant verslą tenka susidurti su daug rizikų.

Galimybių vertė

Kaip pastebėjo nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atsakingos už priemonės įgyvendinimą, vyresnioji projektų vadovė Rūta Kiuberytė, lengvatinė paskola patraukli ne tik dėl mažų palūkanų. „Ji leidžia paprasčiau pradėti savo verslą ir greičiau sukaupti nuosavų lėšų tolesnei jo plėtrai. Be to, sykiu galima pasinaudoti dar viena priemone – „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, o tai didelė paspirtis ir pagalba pradedančiajam verslui įsitvirtinti rinkoje“, – komentavo R.Kiuberytė.

Lengvatinė paskola gali būti derinama ir su kitomis INVEGA administruojamomis priemonėmis, pavyzdžiui, pritrūkus įkeičiamo turto, kredito unija gali kreiptis į INVEGA bei paprašyti individualios garantijos už išduodamą paskolą, o paskolos gavėjai gali gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją. Anot specialistės, besinaudojančiųjų lengvatine paskola galimybėmis veiklų ir produktų spektras – labai platus.

„Tai ir maži šeimos verslai, tokie kaip kepyklėlės, taip pat gausu odontologijos, grožio, įvairių maitinimo paslaugų teikėjų, nestokojame ir inovatyvių, netradicinių verslų. Iki šių metų rugpjūčio 31 d. fondas suteikė paskolas net 989 įmonėms ir fiziniams asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą arba užsiimantiems individualia veikla, sukurta daugiau 2 tūkst. naujų darbo vietų. Iš viso priemonei numatoma skirti apie 22,8 mln. eurų“, – vardijo R.Kiuberytė.

Įdirbis: naujo verslo ėmęsis N.Briedis džiaugiasi ne tik galimybe populiarinti patogaus keliavimo ant ratų būdą, bet ir skatinti atvykstamąjį turizmą. Asmeninio archyvo nuotrauka.