Jauna juvelyrė svajonę kurti apgyvendino mamos pirtyje

Atvykstančius pas juvelyrę Kristiną Dzingą pasitinka višta su būriu viščiukų, du katinai ir šunelis. Kieme žydi gėlės ir sirpsta raudoni putinai. Pylimų kaime prie Vievio menininkė įsikūrė vos prieš metus, kai su vyru Povilu nusprendė pabėgti iš sostinės ir imtis nuosavo verslo. Kuriant verslą reikėjo lėšų, tad šį iššūkį jiems padėjo išspręsti nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojama lengvatinė verslumo skatinimo paskola, skirta verslo pradžiai.

Suprato, kad nori dirbti sau

„Jei įsivaizduojate juvelyrą, dirbtuvėse apsikrovusį brangiaisiais akmenimis ir spindinčiais metalais, tai ne apie mane“, – juokiasi 32 metų Kristina ir, atvėrusi nuosavų dirbtuvių duris, kviečia užeiti į nedidelį kambarėlį.

Medžio drožlių plokštėmis iškaltos sienos, daugybė replių, pjūklelių ir kitų nematytų  įrankių, lipnūs lapeliai su darbų sąrašu bei krūvos mažų dėžučių. Tik ant baltos sienos kabantis nedidelis stendas su auskarais, žiedais ir pakabukais išduoda, kad čia darbuojasi juvelyrė.

Ilgus metus Kristina dirbo vienoje sostinės bendrovių, kuri užsiima juvelyrinių dirbinių prekyba ir gamyba, kur atliko techninį darbą, kol galiausiai suprato, kad  nori dirbti sau.

„Panorau kurti. Turbūt atėjo diena, kai išdrįsau tai sau pasakyti garsiai “, – sako Kristina.  Su vyru Povilu ji net nesvarstė, kur įsikurti, nes Kristinos mamos namų kieme stovėjo nedidelis pastatas su pirtimi.

„Patys kibome į darbus ir pirtyje įsirengėme dirbtuves: teko iškirsti langą, griauti pertvaras. Daugiausiai vargome su grindimis, nes čia, pirtyje, buvo padarytas didelis nuolydis. Dar ir šiandien daug ko trūksta. Tačiau gal ir nebe. Juk galime dirbti“, – džiaugsmo neslėpė jauna moteris, kuriai kasdien talkina sutuoktinis Povilas, iki tol dirbęs įvairius medžio darbus.

Paskola – per pusantro mėnesio

Juvelyro dirbtuvių įrengimui jauna pora sukrapštė visas santaupas. Kristinos mama paskolino pinigų naujam langui įstatyti.

Pamažu pirko ir juvelyrui reikalingą įrangą, tačiau suprato, kad be paskolos neišsivers. Bankai su verslo liudijimu dirbančiai moteriai paskolos suteikti nesutiko. Iš vieno kliento Kristina sužinojo apie INVEGOS administruojamas paskolas verslo naujokams. Tereikėjo parengti verslo planą ir kreiptis į artimiausią kredito uniją, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA.

Lengvatinės paskolos teikiamos pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014-2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (VSF2) fiziniams asmenims arba labai mažoms ir mažoms įmonėms, norinčioms pradėti ar vystyti iki vienų metų veikiantį verslą.

„Sėdau rašyti verslo planą. Nieko panašaus anksčiau nebuvau dariusi, todėl jį parengti man pasirodė be galo sudėtinga užduotis. Tačiau pasitelkusi konsultacijas, daug naršiusi internete, sėkmingai susidorojau“, – sako Kristina.

Visus dokumentus ji surinko ir paskolą gavo per pusantro mėnesio, o gautą paskolą  panaudojo brangiai ir juvelyro darbe itin svarbiai liejimo įrangai įsigyti.

Keliasi ir skuba į dirbtuves

Nors pastaruosius metus Kristina ir Povilas neturėjo atostogų, dėl to nė kiek neliūdi. Atsipūsti kada panorėję jie gali vos tik išėję pro dirbtuvių duris į žalią kiemą. O ir dirbti sau sutuoktiniams labai patinka.

„Jei anksčiau buvau tikra menininkė pelėda, dabar prisiderinau prie Povilo dienos ritmo. Darbus kasdien pradedame aštuntą valandą ryto“, – dėsto Kristina ir čia pat prisimena, kad dažnai dirbtuvių duris atrakina ir gerokai anksčiau.

Mintis apie naują kūrinį ji nešiojasi savyje keletą dienų. Tada idėja tarsi pati išplaukia. „Būna, kad netikėtas meninis sprendimas net prižadina, tuomet  nežiūriu į laikrodį ir skubu į dirbtuves, kur sugalvotą vaizdinį bandau išlieti iš vaško. Taip paprasčiau nei klientui parodyti piešinį, – aiškino juvelyrė, prisipažinusi, kad nemėgsta piešti ir ant jos naktinio stalelio nėra pieštuko ir lapo popieriaus kilusioms idėjoms užfiksuoti.

Nors moters kelias į juvelyriką prasidėjo būtent nuo piešimo. Dar mokykloje ji pradėjo mokytis grafikos dizaino. Tuomet dėstytoja, pastebėjusi ypatingą Kristinos kruopštumą, kantrybę ir dėmesį detalėms, pasiūlė rinktis juvelyrės kelią.

Nors vaikystėje mėgo verti karoliukus, apie juvelyro profesiją Kristina niekada nebuvo pagalvojusi. Mokytis juvelyrikos meno Kristina išvyko į Telšius, kur veikia šis Vilniaus dailės akademijos fakultetas.

„Tuomet tik pasvajoti galėjau apie studijas užsienyje. Viliojo juvelyrikos mokslai Taline, tačiau negalėjau išvažiuoti, neturėjau tam pinigų. O dabar sulaukiu daug kvietimų į įvairius kursus – tobulintis galiu išvykti kada panorėjusi, tačiau turiu daug darbų ir nestokoju idėjų čia“, – sako Kristina.

[caption id="attachment_18834" align="alignnone" width="760"] rpt[/caption]