Ką daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną?

Dalijamės LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija „Ką daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną?“

Norime atkreipti dėmesį, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų. Jokiais būdais negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja.

Atkreipiame dėmesį, kad Darbo kodekso 137 str. nustato atvejus, kada yra suteikiamos nemokamos atostogos.

Taip pat šiuo metu yra ruošiamos priemonės, kuriomis Vyriausybė skatins išsaugoti esamas darbo vietas (informacija čia).

Bet kokiu atveju darbuotojui turi būti mokamas minimalus atlyginimas, kad jis galėtų gauti darbo užmokesčio subsidiją pagal „Invegos“ administruojamą priemonę „Subsidijos verslo pradžiai“. Jeigu darbdavys darbuotojo neišleis į prastovas (t.y. mokės minimalų darbo užmokestį), tada subsidija jam bus mokama kaip iki šiol.

Jeigu darbdavys išleis darbuotoją prastovų ir mokės nustatyta darbo užmokestį, tada jam bus kompensuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. jau ne „Invegos“ administruojamos priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ lėšomis.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.

1. PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Valstybės subsidijų dydžiai:

• 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai buto.
• 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys  įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

2. IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.

Išmokos dydis per mėnesį sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį.