Svarbiausi sėkmingos tvarumo ataskaitos žingsniai
1. Tvarumo tikslai ir ataskaitos apimtis
Tvarumo ataskaitos tikslas – sudaryti išsamų įmonės tvarumo paveikslą, kuris atspindėtų ne tik įmonės sau keliamus, su tvarumu susijusius tikslus, bet ir suinteresuotųjų šalių akimis matomus aktualius tvarumo klausimus ir sritis, kur konkreti įmonė gali daryti reikšmingą poveikį. Pvz., įmonė veikianti IT srityje, tikėtina, darys mažai reikšmingą poveikį aplinkos veiksniams, todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas socialiniams ar valdysenos veiksniams. Pirmas žingsnis - tvarumo ataskaitos apimties įvertinimas atsižvelgiant į įmonės keliamus tikslus bei svarbiausių suinteresuotųjų šalių ir jų lūkesčių įvertinimas.
2. Dvigubo reikšmingumo įvertinimas
Atlikus ataskaitos apimties įvertinimą, svarbus yra dvigubo reikšmingumo vertinimas, kuris gali būti laikui imlus ir sudėtingas logistikos požiūriu, jei įmonės veikla vykdoma keliose šalyse ar įmonė turi dukterinių įmonių. Pradėti reikėtų nuo įmonės ar įmonių grupės struktūros ir atsakomybių pasiskirstymo įvertinimo, tiekimo grandinės analizės. Atliktas reikšmingumo vertinimas turi atsakyti į tris pagrindinius klausimus: su kokiomis tvarumo rizikomis susiduria įmonė, kokios galimybės tvarumo srityje ir kokį poveikį įmonė daro tvarumui. Kadangi pagrindinis tvarumo atskaitos tikslas yra sukurti išsamų įmonės tvarumo paveikslą, būtina įsivertinti atsakomybių pasiskirstymą ir užtikrinti bendradarbiavimą, siekiant nustatyti įmonei reikšmingas tvarumo temas, rizikas bei galimybes, o vėliau ir surinkti duomenis.
3. Duomenų rinkimas
Norint parengti išsamią ir CSRD nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus atitinkančią tvarumo ataskaitą, reikės kokybiškų, patikimų ir reikiamais pjūviais surinktų duomenų. Daugelis įmonių, pradėdamos rengti tvarumo ataskaitas pagal skirtingus šiuo metu egzistuojančius standartus, susiduria su duomenų rinkimo iššūkiais, nes reikiamos apimties ar gylio informacija, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, išmetamas atliekas, darbuotojų demografinį pasiskirstymą ar darbuotojų įsitraukimo iniciatyvas, gali būti sunkiai prieinama arba apskritai nekaupiama.
Duomenų rinkimas, priklausomai nuo įmonės veiklos ir dydžio, gali būti labai įvairus: pradedant „rankiniais“ procesais, daugeliu duomenų šaltinių su skirtingu IT palaikymu, iki lengvai prieinamų, tvarkingai surinktų, susistemintų ir vienoje duomenų bazėje patalpintų duomenų. Tad svarbus žingsnis yra duomenų architektūros peržiūra, po kurios galima įvertinti, ar duomenys renkami decentralizuotai, ar jie apskritai iki šiol nebuvo rinkti ir nesaugoti, kokio tikslumo jie yra, kas atsakingas už jų surinkimą, kokių papildomų sprendimų gali reikėti, norint pradėti rinkti reikalingus duomenis tiek viduje, tiek išorėje.. Į šiuos klausimus anksčiau ar vėliau teks atsakyti tad labai svarbu tokį auditą viduje atlikti kaip galima anksčiau, kad būtų išvengta duomenų trūkumo problemos rengiant tvarumo ataskaitą.
4. Tvarumo ataskaitos rengimas
Kaip ir bet kurio kito reguliavimo atveju, norint turėti CSRD reikalavimus atitinkančią Tvarumo ataskaitą, vien tik surinkti duomenis ir juos gražiai aprašyti nepakaks. Svarbu nusimatyti ir užtikrinti tinkamus kontrolės ir rizikų valdymo procesus, nes informacija ir duomenys, pateikiami tvarumo ataskaitose, turės būti pateikiami aiškiai, tiksliai ir atitikti ESRS standartus. Įmonės, kurios jau dabar renka duomenis ir rengia tvarumo ataskaitas savanoriškai, automatiškai nebus pasiruošusios užtikrinti tvarumo ataskaitų pagal naujų ESRS standartų teikimą. Reikėtų turėti omenyje, kad buvo siekiama užtikrinti kuriamų ESRS standartų suderinamumą su jau šiuo metu egzistuojančiais ar kuriamais: Tarptautinės tvarumo standartų valdybos (ISSB) ir Pasaulinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (GRI) standartais (Europos Komisijos atsakymas į klausimus dėl ESRS priėmimo), todėl įmonėms, rengusioms tvarumo ataskaitas pagal minėtus standartus bus lengviau pereiti prie ataskaitų teikimo pagal ESRS.
5. Tikslumo ir skaidrumo užtikrinimas
Svarbu pažymėti, kad tvarumo ataskaitos turės būti pavirtintos nepriklausomo paslaugų teikėjo, kuris galės būti arba atskiras subjektas, arba įmonės finansinių ataskaitų auditorius, o šiam žingsniui atlikti taip pat reikės laiko. Tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas, reikėtų paaiškinti atliktus skaičiavimus, naudotus metodus, duomenų šaltinius ar kitus svarbius aspektus. Nors iki šiol daugelis rengiamų tvarumo ataskaitų buvo vienas iš komunikacijos įrankių, vis daugiau įmonių pradėjus rengti ir skelbti privalomai, jos taps ir įmonės tvarumo įsipareigojimų vertinimo įrankiu. Paskelbus savo tvarumo ataskaitą viešai, toliau seks gauto suinteresuotųjų šalių grįžtamojo ryšio, įžvalgų rengiant tvarumo ataskaitą, įvertinimas ir įmonės išsikeltų tvarumo tikslų progreso stebėsena.
Ką dar svarbu įvertinti?
1. CSRD susijusi su ES Taksonomija. Nors ES Taksonomija sukurta kaip įrankis norint įvertinti, ar tam tikra investicija, veikla gali būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, ji taip pat numatė kelis informacijos atskleidimo įmonėms reikalavimus apie savo veiklų suderinamumą su ES Taksonomija. Trumpai tariant, remiantis ES Taksonomija ir ją papildančiais deleguotaisiais aktais, įmonė, naudodamasi ten pateiktais kriterijais, turi įvertinti, kokiu lygiu jos vykdoma veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari ir atskleisti tą informaciją kaip procentinę apyvartos, veiklos ir kapitalo išlaidų dalį (angl. revenue, OpEx, CapEx) bei paaiškinti skaičiavimus, pateikti kitą svarbią informaciją. ESRS standartuose numatyta, kad įmonė turi įtraukti šią informaciją į tvarumo ataskaitą ir užtikrinti, kad ją būtų galima atskirai identifikuoti.
2. Įmonėms, veikiančioms keliose šalyse, svarbu stebėti CRSD perkėlimą į nacionalinę teisę. Kiekviena ES valstybė narė, perkeldama direktyvos nuostatas, gali keisti taikymo apimtį ir sukurti papildomų ataskaitų teikimo reikalavimų, pvz. gali reikalauti į ataskaitas įtraukti daugiau duomenų, koreguoti taikymo apimtį ir pan. Nors reikšmingi pokyčiai mažai tikėtini, tačiau galimą tokią skirtingą perkėlimo praktiką reikėtų turėti omenyje.
3. Be to, kad reguliavimas naujai priimtas, standartai paskelbti neseniai, pradedant jų taikymą, tikėtina, kils ne vienas interpretavimo klausimas, todėl rekomenduojama sekti naujienas, kada bus skelbiami atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, ar toliau diskutuojama dėl pačio reguliavimo pokyčių. Reikėtų išlikti lankstiems prisitaikant prie naujausių pasikeitimų, išaiškinimų.
4. Ar bus galima tvarumo ataskaitų teikimą suderinti su finansinių ataskaitų teikimu? Tvarumo ataskaitoms pagal CSRD ir finansinėms ataskaitoms taikomi skirtingi ataskaitų teikimo reikalavimai, jų auditavimo reikalavimai taip pat numatyti skirtingi. Pvz., dukterinės įmonės, atskirai rengiančios finansines ataskaitas, nebūtinai rengs atskiras tvarumo ataskaitas. Pagal įprastą praktiką tvarumo ataskaita bus rengiama konsoliduota, bendra.
